JAV prezidentas D.Trumpas susitikimą pradėjo piktai užsipuldamas Prancūzijos vadovą E.Macroną dėl jo pareiškimo, kad NATO ištiko smegenų mirtis, ir kritikuodamas europiečius už dar neįvykdytus įsipareigojimus didinti gynybos išlaidas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tiesa, renginio išvakarėse pavyko patenkinti JAV reikalavimą padidinti Europos šalių indėlį į NATO biudžetą ir sumažinti amerikiečių. Europiečiai, išskyrus prancūzus, gana lengvai sutiko nusileisti.
Bet kalbama apie vadinamąjį civilinį biudžetą, skirtą NATO būstinei išlaikyti ir bendriems kariniams ištekliams finansuoti, todėl šįmet jis sudaro tik 2,37 mlrd. eurų, o Aljanso gynybos išlaidos jau siekia trilijoną eurų.
Vokietija savo įnašą padidins 33 mln. eurų, Lietuva prisidės puse milijono. Tai leis JAV sutaupyti maždaug 120 mln. eurų. Visiška smulkmena, palyginti su milžiniškomis amerikiečių karinėmis išlaidomis, bet D.Trumpas galės skelbti, kad jo spaudimas vėl davė naudos.
Krinta į akis, kad ir dėl šių įnašų Prancūzija laikėsi atskiros nuomonės – ši šalis vienintelė nesutiko didinti jai tenkančios 10,5 proc. NATO biudžeto dalies. Matyt, taip pasielgta iš principo, Paryžiui stengiantis demonstruoti savo nepriklausomą poziciją.
Iki šiol D.Trumpas nuolat kelia nerimą nenuosekliais pareiškimais dėl Rusijos, staigiais su sąjungininkais nederintais politiniais bei kariniais viražais, ultimatumais europiečiams ir abejonėmis Aljanso veiksmingumu.
Ekscentriškas save genijumi vadinančio D.Trumpo elgesys, be abejo, sukelia daug dirbtinės įtampos, bet nereikėtų apsigauti, kad JAV politiką lemia tik šio politiko charakteris ir užgaidos.
Amerikiečiai seniai kalba, kad jiems tenka didžioji NATO karinių išlaidų dalis, o patys europiečiai per menkai prisideda prie bendros gynybos finansavimo.
Tai tiesa – JAV karinis biudžetas sudaro apie du trečdalius visų NATO šalių gynybos išlaidų.
Bet jei anksčiau JAV tik diplomatiškai ragindavo ES skirti gynybai 2 proc. BVP, dabar D.Trumpas jau ne prašo, o reikalauja laikytis susitarimų ir grasina, kad antraip Europai teks rūpintis savo saugumu pačiai.
Tai turėjo poveikį, NATO šalių išlaidos gynybai šįmet išaugo 4,6 proc. ir jau 9 aljanso narės, įskaitant Lietuvą, pasiekė 2 proc. BVP ribą. Bet JAV spaudimas nemažėja – D.Trumpas pakvietė gynybos įsipareigojimus vykdančių šalių vadovus su juo atskirai papietauti Londone, taip siųsdamas kitiems lyderiams nepasitenkinimo signalą.
Bet NATO vienybei dar didesnę grėsmę kelia Turkijos prezidento veiksmai, tiesiogiai kenkiantys ir Lietuvos interesams.
Londono susitikimo išvakarėse R.T.Erdoganas pareiškė, kad vetuos Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų patvirtinimą, kol NATO nepalaimins panašaus plano Turkijai ir nepripažins teroristais Sirijos kurdų grupuočių, kurios daug prisidėjo prie tarptautinės kovos su „Islamo valstybe“.
Šitoks ultimatumas neturėtų sugriauti mūsų regiono gynybos planų, jie bus patvirtinti, vis dėlto NATO jau ir be šio iššūkio smarkiai piktina turkų veiksmai Sirijoje, koketavimas su V.Putinu.
Bene toliausiai nuėjo E.Macronas – supynęs skaldytojišką R.T.Erdogano ir nepatikimą D.Trumpo politiką, jis paskelbė Maskvą nudžiuginusį, o Vakarus pašiurpinusį pareiškimą, kad NATO ištiko smegenų mirtis.
Šis pareiškimas, sulaukęs įžeidžiančio R.T.Erdogano atkirčio, kad pats E.Macronas turėtų pasitikrinti, ar jo neištiko smegenų mirtis, nepanašus į neapgalvotą Prancūzijos prezidento prasitarimą, kurio jis gailėtųsi.
Galima manyti, jog sąmoningai siekiama pastūmėti ES, kurios politiniu lyderiu traukiantis Vokietijos kanclerei A.Merkel pretenduoja tapti E.Macronas, atvirai kalbėti apie NATO problemas.
Paryžius laukia didesnės pagalbos antiteroristinėms operacijoms Sahelio regione, kur neseniai Malyje per sraigtasparnio katastrofą žuvo 13 prancūzų karių, be to, pagrįstai gali piktintis D.Trumpo vienašališku sprendimu trauktis iš Sirijos, nes čia Prancūzija turi savų interesų.
Todėl E.Macronas ir nori savarankiškesnės ES gynybos politikos.
Baltijos šalims, matyt, reikėtų suprasti Prancūzijos lūkesčius, bet negalima nematyti, kad E.Macrono pareiškimai nesutampa su mūsų interesais.
Paryžius dairosi Pietų kryptimi, baimindamasis terorizmo ir iš ten ateinančios pabėgėlių bangos, todėl tarsi numoja ranka į Maskvos grėsmę.
Tai paaiškina, kodėl E.Macronas ragina atnaujinti dialogą su Rusija, nors neregėti jokių požymių, kad V.Putinas švelnintų Vakarų sankcijų sulaukusią savo agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu.
Tiesa, E.Macronas nekalba, kad galėtų vetuoti sankcijas Rusijai, jo pareiškimas apie santykių su Maskva gerinimą nekonkretus, todėl greičiau laikytinas žvalgyba.
Regis, Lietuvos diplomatijai teks spręsti nelengvą užduotį – priešintis nuolaidžiavimui Rusijai, o kartu neskatinti dar didesnės vidinės NATO priešpriešos, nes, skirtingai nei pareiškė JAV prezidentas, Prancūzija dar neatsiskiria nuo sąjungininkų.
