„Yra tik du būdai tvarkytis su jais („Hamas“): arba juos nugalėti, ir tokia galimybė visada išlieka, arba juos atgrasyti, ir dabar mes užsiimame stipriu atgrasymu, tačiau turiu pasakyti, kad mes nieko neatmetame“, – sakė B. Netanyahu grupei užsienio ambasadorių Tel Avive.
Premjeras patikino, kad Izraelis „nesiekė“ eskalacijos, kuri prasidėjo gegužės 10 dieną, „Hamas“ paleidus raketų link Jeruzalės po reikalavimo, kad Izraelio saugumo pareigūnai paliktų Al Aksos mečetės kompleksą – trečią pagal svarbą islamo šventąją vietą.
Dramatišką smurto protrūkį B. Netanyahu susiejo su Palestinos Autonomijos prezidento Mahmudo Abbasso sprendimu atidėti palestiniečių rinkimus, turėjusius įvykti šį savaitgalį.
M. Abbaso vadovaujamas pasaulietiškas judėjimas „Fatah“ susitarė su ilgamečiu savo varžovu „Hamas“ surengti šiuos rinkimus, tačiau M. Abbasas nusprendė juos atidėti, kol bus garantuotas balsavimas Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, palestiniečių laikomoje savo būsimos valstybės sostine.
„Hamas“ apkaltino M. Abbasą ruošiantis išvengti jų susitarimo ir sakė, kad tai suteiks Izraeliui de facto veto teisę dėl palestiniečių teisės balsuoti.
Pasak palestiniečių ekspertų, „Hamas“ dabar siekia pasirodyti kaip tikrasis palestiniečių gynėjas nuo Izraelio ir kaip turintis didesnę įtaką nei M. Abbaso „Fatah“.
Anot B. Netanyahu, kai „Hamas“ „pamatė, kad šie rinkimai neįvyks, jie pradėjo.. kurstyti riaušes, kurstyti smurtą, kad galėtų toliau siekti savo politinių tikslų“.
Jis taip pat leido suprasti, kad „Hamas“ yra atsakingas už neramumus Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone, kur žydų naujakurių pastangos iškeldinti palestiniečius iš jų namų daug mėnesių kelia pasipiktinimą.
B. Netanyahu dėl susirėmimų Al Aksoje apkaltino islamistų judėjimą. Izraelio saugumo pajėgos šturmavo šį kompleksą, duodamos atsaką akmenis į policiją svaidžiusiems palestiniečiams per šventąjį musulmonų Ramadano mėnesį.
„Turiu pasakyti, kad mes nesitikėjome tokio (konflikto) įsiplieskimo“, – sakė Izraelio premjeras.
„Mes darėme viską, kas yra mūsų galioje, kad deeskaluotume potencialų konfliktą Jeruzalėje ir Šventyklos kalne“, – kalbėjo jis, pavartodamas judėjams taip pat švento Al Aksos komplekso žydišką pavadinimą.
Gazos Ruože vykdomos kampanijos tikslas yra „sumažinti „Hamas“ pajėgumus, jų teroristinius pajėgumus, ir sumažinti jų norus“, pridūrė jis.
J. Bidenas Izraelio premjerui pareiškė besitikintis „reikšmingos deeskalacijos“
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pareiškė, kad jis dar šiandien tikisi „reikšmingos deeskalacijos“ tebesitęsiant konfrontacijai tarp žydų valstybės ir palestiniečių, pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas ministrui pirmininkui pasakė, kad jis šiandien tikisi reikšmingos deeskalacijos, vedančios į paliaubas“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. Jame nurodoma, kad tai buvo ketvirtas abiejų lyderių pokalbis telefonu nuo krizės pradžios.
Šis pareiškimas rodo Baltųjų rūmų griežtėjantį toną artimos JAV sąjungininkės atžvilgiu.
Tačiau jame nepatikslinama, kaip J. Bidenas apibrėžia žodį „reikšmingas“ savo raginime sumažinti Gazos Ruožo bombardavimą, kuris, pasak Izraelio, yra nukreiptas prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus.
Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre taip pat nepasakė, koks bus JAV atsakas, jeigu trečiadienį padėtis nepasikeis.
Remiantis Gazos Ruožo pareigūnais, nuo gegužės 10-osios per Izraelio aviacijos smūgius Gazos Ruože jau žuvo mažiausiai 219 palestiniečių, įskaitant 63 vaikus. Izraelyje nuo palestiniečių raketų žuvo 12 žmonių.
Iki šiol J. Bidenas vengė jungtis prie tarptautinės bendruomenės reikalavimo nutraukti ugnį Izraelyje, nors sakė, kad jis palaiko paliaubas. Izraelis yra vienas artimiausių JAV sąjungininkų, ir J. Bidenas stengėsi palaikyti B. Netanyahu argumentą, kad Izraelio kariuomenės veiksmai yra savigynos pobūdžio.
Po pastarojo J. Bideno ir B. Netanyahu pokalbio paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad abu lyderiai smulkiai aptarė „Izraelio pažangą mažinant „Hamas“ ir kitų teroristinių elementų pajėgumus, regiono vyriausybių ir Jungtinių Valstijų dedamas diplomatines pastangas“.
J. Bidenas patiria didelį savo Demokratų partijos spaudimą laikytis griežtesnės linijos. Baltieji rūmai sako nenorintys viešai rodyti nesantaikos su Izraeliu, tačiau leidžia suprasti, kad privačiuose pokalbiuose laikosi kritiškesnio požiūrio.
„Mūsų požiūriu, reikia užtikrinti, kad tai vyktų ramiai, intensyviai ir diplomatiškai“, – sakė K. Jean-Pierre.
Per kelionę į Dirborną Mičigane antradienį J. Bidenas iš palestiniečių kilmės Kongreso narės Rashidos Tlaib išgirdo, kad tai palestiniečiams reikia apsaugos nuo Izraelio. R. Tlaib yra pirmoji palestiniečių kilmės moteris, išrinkta į Kongresą.
Beveik pusė Dirbono gyventojų yra arabų kilmės amerikiečiai. Dalis jų išėjo į miesto gatves dalyvauti demonstracijoje, J. Bidenui lankantis netoliese esančioje „Ford“ automobilių gamykloje.
Sakydamas kalbą apie elektra varomų automobilių pramonę gamykloje J. Bidenas paminėjo tarp susirinkusiųjų buvusią R. Tlaib ir sakė, kad meldžiasi už jos šeimą Vakarų Kranto teritorijoje.
Vokietijos URM vadovas ketvirtadienį vyks derybų į Izraelį ir palestiniečių teritorijas
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį vyks į Izraelį ir palestiniečių teritorijas derybų dėl aštrėjančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, pranešė ministerijos atstovė.
„Per politines derybas daugiausia dėmesio bus skiriama dabartinei eskalacijai Artimuosiuose Rytuose ir tarptautinėms pastangoms nutraukti smurtą“, – pažymėjo vokiečių pareigūnė.
H. Maasas susitiks su izraeliečių užsienio reikalų ir gynybos ministrais ir prezidentu Reuvenu Rivlinu. Jis taip pat apsilankys Ramaloje, kur derėsis su palestiniečių premjeru.
Anksčiau trečiadienį spaudos konferencijoje H. Massas kalbėjo apie savo planą „surengti derybas Jeruzalėje ir Ramaloje“, tačiau sakė, kad šią kelionę dar turi patvirtinti Izraelio pareigūnai.
Tai bus pirmas aukšto rango Europos pareigūno apsilankymas Jeruzalėje per naujausią smurto protrūkį Artimuosiuose Rytuose.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, anksčiau dirbęs šalies užsienio reikalų ministru, išsakė abejonių dėl H. Maaso vizito naudos.
„Vokietija turi pasinaudoti savo ryšiais regione“, sakė jis ir nurodė, kad „Artimųjų Rytų ketvertas buvo aktyvuotas, ir Europa yra jo dalis“.
„Aš abejoju, ar atskiros valstybės turėtų pačios imtis tarpininkavimo pastangų“, – pridūrė jis.
