Ukrainai stengiantis atkovoti rusų užimtą Chersoną – ekspertų perspėjimas: užduotis itin sudėtinga, bet laiko liko nedaug – reikia pulti

Ukrainos pajėgos iš visų jėgų stengiasi atgauti pietinį Chersono regioną iš Rusijos okupantų, tačiau Maskva vis dar turi didžiulį pranašumą.

Karas Ukrainoje, Mykolajivo-Chersono frontas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mykolajivo-Chersono frontas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mykolaijvo sritis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mykolaijvo sritis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos užimtas Chersono miestas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos užimtas Chersono miestas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 17, 2022, 11:56 AM

Per vasaros kampaniją, kuria siekiama išstumti Rusijos karius iš pietinio Chersono regiono, Ukrainos pajėgos naikino Rusijos vadavietes ir amunicijos sandėlius, nutraukė tiekimo linijas, suduodamos tikslius smūgius svarbiausiems tiltams, ir pasėjo siaubą tarp kolaborantų pareigūnų, surengdamos virtinę automobilių sprogdinimų, šaudymų ir, Ukrainos pareigūnų teigimu, bent vieną apnuodijimą.

Tačiau saulės išdegintuose laukuose palei vakarinę Chersono srities sieną ukrainiečių kovotojai, kurie būtų pašaukti smogti lemiamą smūgį, jei pavyktų susigrąžinti teritoriją, tebėra prispausti savo grioviuose.

Dėl nutrauktų tiekimo linijų Maskvos artilerijos, amunicijos ir sunkiosios ginkluotės pranašumas dar nesumažėjo, todėl Ukrainos pajėgoms sunku ar net neįmanoma veržtis į priekį nepatiriant didžiulių nuostolių.

„Be jokios abejonės, mums reikia kontrpuolimo, nuoširdžiai tikiu, kad jis įvyks“, – sakė 33 metų leitenantas slapyvardžiu Ada, vadovaujantis apkasų postui Mykolajivo regione, už kelių mylių nuo Rusijos fronto linijos Chersone.

Tačiau jis pridūrė: „Mums reikia skaičiaus pranašumo, mums reikia sunkiosios ginkluotės pranašumo. Deja, tai mums kelia šiek tiek problemų.“

Ukrainiečiai skaudžiai pajuto Chersono srities praradimą. Ji pasižymi derlingais juodžemių laukais, kuriuose auga skaniausi šalies pomidorai ir arbūzai. Beveik visas regionas buvo užgrobtas pirmosiomis karo savaitėmis po to, kai Rusijos kariuomenė smogė iš savo bazių Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje. Nuo to laiko Ukrainos vadovybė planuoja, kaip jį susigrąžinti.

Tačiau tai padaryti yra didelis iššūkis.

Rusija išlaiko didžiulę karių skaičiaus ir amunicijos persvarą, o pastarosiomis savaitėmis Kremlius ėmėsi stiprinti savo kariuomenę regione, perkeldamas ten išteklius iš kovų rytiniame Donbase.

Net jei Ukrainos kariuomenei pavyks išstumti Rusijos pajėgas iš kaimo žemdirbystės rajonų, greičiausiai jai teks kovoti įnirtingame miesto mūšyje dėl Chersono, o tai gali lemti didžiulius žmonių ir turto nuostolius.

Be to, Ukraina veikia pagal suspaustą grafiką ir neturi daug laiko. Kremlius planuoja rugsėjo viduryje surengti referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos, o norint jį sužlugdyti, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo generolams reikėtų greitai imtis kokių nors reikšmingų puolamųjų veiksmų, teigė ekspertai.

„Tikrieji apribojimai, su kuriais susiduria ukrainiečiai, yra tai, kad judėti į priekį kovinėje aplinkoje šiandien yra tikrai sudėtinga, – sakė istorikas, strateginių studijų profesorius iš Sent Andruso universiteto Škotijoje Phillipsas P. O'Brienas. – Jei neturite visiškos dangaus kontrolės ir galimybės išvalyti teritoriją priešais savo karius, tiems, kurie juda į priekį, kyla realus pavojus, kad jie bus nušluoti.“

Tačiau Rusijos pozicijos Chersone taip pat yra nestabilios, teigė profesorius P.P.O'Brienas bei kiti ekspertai.

Nors Ukrainos kariai jau kelias savaites nepajudėjo į priekį Chersone, jų artilerijos kampanija, regis, davė vaisių, sulėtindama Rusijos ginklų, įrangos ir karių srautą į regioną, teigia Ukrainos pareigūnai.

Naudodamos aukšto tikslumo ginklus, tokius kaip amerikiečių tiekiama didelio mobilumo artilerijos raketų sistema HIMARS, Ukrainos pajėgos apgulė tris tiltus per didžiulę Dniepro upę, jungiančius tūkstančius Rusijos karių su jų tiekimo linijomis okupuotoje Ukrainos teritorijoje į rytus nuo upės.

Po tikslių smūgių šie tiltai tapo „netinkami naudoti“, sakė Ukrainos kariuomenės pietinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Gumeniuk. Savaitgalį Ukrainos pajėgos sudavė dar vieną smūgį Antonovo tiltui – pagrindinei tiekimo arterijai į Chersono miestą.

Dabar kyla klausimas, ar spaudimo tiekimo linijoms pakaks, kad būtų paralyžiuotas Rusijos pajėgų kovinis pajėgumas ir galbūt Kremlius būtų priverstas įsakyti bent daliai pajėgų pasitraukti iš Chersono ir atsitraukti už upės.

Keli Ukrainos pareigūnai šią savaitę teigė, kad kai kurie Rusijos pajėgų vadai jau pradėjo perkelti savo štabus į rytus nuo upės, nors du aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnai teigė, kad neturi jokios, tai įrodančios informacijos.

Kartu su papildomomis pajėgomis Rusija į regioną jau galėjo perkelti didelį kiekį įrangos ir šaudmenų, todėl ji gali kurį laiką kovoti toliau, net jei tiekimo linijos labai sutrikusios, sakė Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių tyrimų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Benas Barry'is.

Visgi net ir sugriovus tiltus, Rusija vis tiek turėtų galimybių apsirūpinti atsargomis.

„Izoliacijos nuo likusių pajėgų perspektyva niekaip nepagerins Rusijos karių, ginančių savo pozicijas Chersono srityje, moralės, – sakė B.Barry'is. – Tačiau, kita vertus, Rusija turi daug pastatomų karinių tiltų, nemažai keltų, upių laivų.“

Ilgainiui Ukrainos spaudimas gali paversti nestabilią Rusijos padėtį nepavydėtina, sakė Nacionalinio saugumo analizės instituto (C.N.A.) Arlingtone, Vašingtono valstijoje Rusijos studijų direktorius Michaelas Kofmanas. Tačiau, pasak jo, tai gali užtrukti ne kelias savaites, o mėnesius, ir Ukrainos kariuomenei gali pritrūkti išteklių, kurių jai neabejotinai reikia ir kitoms kampanijoms vykdyti.

„Pozicija, kurią Rusijos kariuomenė užėmė Chersone, yra mažiausiai ginama iš visų jos užimtų teritorijų, – teigė M.Kofmanas. – Kai tų tiltų nebeliks ir kai nebeliks geležinkelio tilto jungties į Chersoną, jiems bus labai sunku ten transportuoti amuniciją. Jiems teks trauktis į pozicijas, kurios geriausiu atveju bus už miesto ribų.“

Praėjusią savaitę žvelgiant į rytus link rusų linijų iš už smėlio maišais sutvirtintos tranšėjos, esančios prie pat sienos su Chersono sritimi, užduotis išstumti rusų pajėgas atrodė bauginanti.

Pasak ukrainiečių vietos vado salpyvardžiu Ada, kiekvieną dieną nuo rusų smūgių neišvengiamai žūsta dalis Ukrainos karių ir dar daugiau jų sužeidžiama. Dieną anksčiau į ukrainiečių pozicijas nepataikiusi „Grad“ raketa išdegino didelį žolės plotą aplink vieną kautynių vietą, o kitame netoliese esančiame lauke matėsi iš žemės kyšanti kitos raketos uodegos dalis. Lygumoje periodiškai pasigirsdavo žemas garsus dundesys.

Taip pat buvo ir visoje maždaug 80 kilometrų Chersono fronto atkarpoje, kuri driekiasi iš šiaurės rytų į pietvakarius per dirbamą žemę ir kadaise tvarkingus kaimus, kurių dauguma dabar yra susprogdinti ir apleisti.

Ukrainos vadovybė ir karo analitikai sako, kad bet kokiam veržimuisi į priekį reikėtų gerokai daugiau karių ir įrangos, nei Ukraina šiuo metu turi Chersono fronte, nes abi kariuomenės kovoja keliais frontais.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Luhansko srityje rytuose smogė bazei, kurioje buvo įsikūrę samdiniai iš „Wagner“ grupės – privačios karinės organizacijos, palaikančios glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Rusijos valdžios institucijos iš karto nepateikė jokių komentarų.

Šalies pietryčiuose netoli Zaporožės atominės elektrinės buvo apšaudyta gaisrinė, kuri reaguoja į gaisrus atominės elektrinės teritorijoje, pirmadienį pranešė pareigūnai. Tai dar labiau padidino susirūpinimą dėl branduolinės saugos regione.

Tuo tarpu saugiu atstumu nuo fronto linijos, tačiau labai toli nuo jų namų esančiame viešbutyje Mykolajivo srityje, pabėgėliai iš Chersono srities vis labiau nerimauja.

Balandžio mėnesį su vaikais ir tėvais pabėgusi Natalija Larionovskaja sakė, kad Chersono regione likęs vyras jai pasakojo, jog Rusijos artilerijos ir tankų daliniai užėmė pozicijas jos kaime ir kad visi aplinkiniai laukai, išskyrus 10 sveikų likusių kvadratinių metrų, sudegė.

Jos vyras pradėjo pesimistiškai vertinti Ukrainos galimybes atgauti regioną ir išlaisvinti jų namus, tačiau N.Larionovskaja bandė pakelti jo nuotaiką.

„Sakau jam: „Nesijaudink, niekas nesiruošia nieko palikti“, – pasakojo ji.

Ukrainos pajėgų regione vadas generolas majoras Dmytro Marčenka neseniai pripažino, kad jaučiamas nusivylimas lėtu Ukrainos pastangų atgauti Chersoną tempu, tačiau sakė negalįs pateikti jokio grafiko, kada prasidės dideli puolamieji veiksmai.

„Noriu pasakyti Chersono gyventojams, kad jie būtų kantrūs – tai neužtruks taip ilgai, kaip visi tikisi, – sakė generolas D.Marčenka praėjusią savaitę duodamas interviu kanalui „RBK-Ukraina“. – Mes jų nepamiršome. Niekas nepaliks mūsų žmonių, ir mes ateisime jiems padėti. Tačiau jiems reikia dar šiek tiek palaukti.“

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.