Po stulbinančio Ukrainos puolimo šiaurės rytuose, privertusio Rusijos pajėgas chaotiškai atsitraukti ir pakeitusio mūšio lauko formą šimtais kilometrų, Ukrainos vadovai pirmadienį svėrė galimus scenarijus, kurie gali nulemti artimiausią karo eigą.
Pernelyg ištempus Ukrainos pajėgas – kariuomenę, kuri vis dar yra mažesnė nei priešas iš Rusijos, – kariai gali tapti pažeidžiami. Per lėtas judėjimas arba judėjimas ne ten, kur reikia, gali lemti praleistą progą. O per ilgas laukimas gali leisti fronto linijoms įšalti prasidėjus žiemai.
Išstūmusios Rusijos karius iš didelės strateginės teritorijos Charkovo srities šiaurės rytuose Ukrainos pajėgos dabar yra pasirengusios žengti žingsnį į Donbasą – pramoninę rytinę teritoriją, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė svarbiausiu savo karo tikslu. Prieš pat vasario mėn. permetant karius per sieną V. Putinas paskelbė, kad Donbasas yra nepriklausomas nuo Ukrainos, o regiono suverenumą jis laikė pagrindiniu invazijos pateisinimu.
Dabar Rusija kontroliuoja beveik 90 proc. Donbaso, į kurį jos kariuomenė sutelkė didžiąją dalį savo dėmesio po stulbinančio pralaimėjimo aplink sostinę Kijevą pavasarį. Jei Ukrainai pavyktų susigrąžinti bent dalį regiono, tai būtų gėdingas smūgis Kremliui.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad per pastarąją dieną įžengė į dar 20 Ukrainos miestų ir kaimų Charkovo regione, kuriuos kontroliavo Rusija, ir taip papildė tūkstančius kvadratinių kilometrų šiaurės rytuose, kurias ji jau atkovojo. Ji taip pat sakė, kad pastarosiomis dienomis atkovojo apie 300 kvadratinių kilometrų pietinėje Chersono srityje, nes jos pajėgos bando atkirsti tūkstančius Rusijos pajėgų, dislokuotų į vakarus nuo Dniepro upės.
Antradienį Ukraina patvirtino, kad išlaisvino Vovčanską Rusijos pasienyje
Rugsėjo 13 d. rytą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba paskelbė vaizdo įrašą su užrašu „Vovčanskas grįžo namo“, kuriame matyti, kaip Ukrainos kariai nuo miesto pastatų nuima Rusijos vėliavas ir ženklus. Vovčanskas buvo užimtas pirmąją invazijos dieną.
Jungtinės Karalystės žvalgyba taip pat paskelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugalėjo tankų armiją, skirtą Maskvos gynybai.
Rusijos 1-oji gvardijos prestižinė tankų armija, skirta saugoti Maskvą užpuolimo atveju ir vadovauti kontratakoms prieš NATO šalis, dalyvavo chaotiškame atsitraukime iš Charkovo srities.
Pasak JK žvalgybos pranešimo, 1-osios gvardijos tankų armijos ir kitų Rusijos Vakarų karinės apygardos dalinių patirtiems nuostoliams atkurti „prireiks ne vienerių metų“.
Tuo tarpu Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad Rusijos pajėgos greičiausiai paliko operatyviai svarbias pozicijas Kyselivkoje netoli Chersono. Savo naujausioje ataskaitoje ISW teigia, kad iš palydovinių nuotraukų, kuriose užfiksuotos žinomos Rusijos pozicijos Kyselivkoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Chersono miesto, matyti, kad liko tik keturios rusų transporto priemonės.
Kyselivka buvo strategiškai svarbi Rusijos pajėgoms, nes tai paskutinė didelė gyvenvietė prie E58 greitkelio ir geležinkelio linijos tarp Ukrainos pozicijų ir Černobaivkos.
„Akivaizdus Rusijos karių pasitraukimas iš šios pozicijos gali pakenkti rusų gebėjimui ginti šiaurės vakarinį Chersono pakraštį“, – rašė ISW.
Vakarų analitikai, įskaitant Pentagoną, teigia, kad ukrainiečiai apskritai pasiekė laimėjimų taip pat greitai, kaip ir Rusijos pajėgos atsitraukė.
Tačiau Ukrainai gresia rimti pavojai, jei ji žengs dar toliau.
Bet kokie būsimi laimėjimai reikštų, kad Ukrainos pajėgos dar labiau išplėstų savo tiekimo linijas, o tai apsunkintų degalų, amunicijos ir pastiprinimo konvojus, nes jiems tektų judėti toliau nuo savo nusistovėjusių logistikos centrų.
Dėl to Ukrainos daliniai gali tapti pažeidžiami, nurodė Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje saugumo ir žvalgybos studijų profesorius Johnas Blaxlandas.
Nors jis pridūrė, kad Rusijos kontrataka „nebūtinai įvyks“, iš dalies dėl to, kad Maskvos karių moralė, regis, silpsta.
Rusijos pareigūnai susiduria su sunkiais klausimais, ypač dėl didėjančios jų „specialiosios karinės operacijos“ priešpriešos, kurią kelia už karą pasisakantys balsai šalies viduje. Analitikai teigia, kad Rusijos kariuomenės vadovai turės aiškiai įvertinti dabartinę savo pajėgų būklę – kai kuriose vietovėse jos yra išsekusios ir demoralizuotos – ir nuspręsti, kiek Maskvos tikslų jie gali pasiekti per ateinančius mėnesius, jei iš viso gali.
Jiems taip pat teks kovoti su griežta Rusijos kariuomenės struktūra ir galiausiai su V. Putino, kuris priešinosi nacionaliniai mobilizacijai ir siekė išsaugoti normalumo jausmą Rusijos viduje, sprendimais.
Dabartinis Ukrainos puolimas „buvo greitas proveržis, kuriuo siekta pasinaudoti palankiomis pozicijomis ir menkai sukomplektuota Rusijos gynyba“, – sakė CNA tyrimų instituto Rusijos studijų direktorius Maiklas Kofmanas.
Puolimo pagreitis šiuo metu Ukrainos pusėje yra jėgos, o neseniai pasiektos pergalės aplink antrą pagal dydį šalies miestą Charkovą reiškia, kad Ukrainos pajėgos yra pasirengusios judėti toliau į rytus, kol Rusijos pajėgos dar nespėjo įsitvirtinti naujose fronto linijose.
„Dabar Ukraina turi galimybių išnaudoti Donbase įgytą pagreitį, – sakė J. Kofmanas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos „artimiausioje ateityje bus gynybinėje padėtyje“.
Ukrainos sėkmė per kelias dienas atkovoti maždaug teritorijas aplink Charkovą daugiausia priklausė ir nuo Rusijos sprendimo atsitraukti, nes Maskvos pajėgos siekė išvengti apsupties ir izoliacijos, ypač netoli strategiškai svarbaus Iziumo miesto.
Rusijai pasitraukus iš Charkovo srities ir Iziumo, geležinkelio mazgo, ukrainiečiams liko „galimybė greitai persikelti“ į kitas šalies vietas, sakė J. Kofmanas. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos turi pranašumą dėl žmonių ir gebėjimo vykdyti „operacijas ne vienoje ašyje“, turėdamas omenyje kitą puolimą, vykstantį Ukrainos pietuose, netoli Chersono uostamiesčio.
Pasak analitikų, Ukrainos gebėjimas sutelkti karius pulti dviem kryptimis yra svarbus pasiekimas.
Palei naujai sukurtą Ukrainos frontą Charkovo srityje Ukrainos kariai turi ne tik ruoštis būsimiems žygiams, bet ir įtvirtinti savo laimėjimus.
Teritorijos apsauga yra daug išteklių reikalaujantis iššūkis. Atgautuose miestuose ir kaimuose Ukrainos daliniai turi ieškoti sprogmenų, įskaitant apleistą rusų įrangą, ir ieškoti galimų diversantų. Kai šios užduotys bus atliktos, galės atvykti pagalbos tarnybos, pavyzdžiui, policija ir sprogmenų neutralizavimo komandos.
Atrodo, kad Rusijos kariai paliko daug įrangos, kaip ir skubiai atsitraukdami iš Kijevo.
Užgrobta rusiška technika yra labai naudinga Ukrainai. Kiekviena per neseniai vykusį puolimą užgrobta veikianti rusiška transporto priemonė greičiausiai po kelių savaičių, jei ne dienų, atsidurs fronte ir pakeis nusidėvėjusią sovietmečio Ukrainos techniką.
„Rusijos pajėgos neteko nemažai įrangos“, – teigė J. Kofmanas, pridurdamas, kad „problemos dėl žmonių ir pajėgų prieinamumo“ tik padidino Rusijos bėdas.
Tačiau Ukrainos galimybių langas pasinaudoti pablogėjusia Rusijos moraline būkle ir masiniu atsitraukimu sparčiai traukiasi.
Su kiekviena prabėgusia diena Rusijos pajėgos turi laiko įsitvirtinti ir surinkti pastiprinimą, brėžti naujas gynybos linijas ir ruoštis grįžti į kelis mėnesius trukusį status quo – įnirtingą artilerijos mūšį. Prorusiškų socialinių tinklų paskyrose pasirodė vaizdai, kaip Rusijos ir prokremliškos Čečėnijos pajėgos telkiasi dislokavimui Ukrainoje arba vyksta į frontą.
Rusija išlaiko pranašumą ginkluotės ir atsargų srityje, o V.Putinas per visą karo eigą nerodė jokių ženklų, kad ketina kariuomenės puolimą nuslopinti. Praėjusią savaitę jis tvirtino, kad Rusija „nieko neprarado ir nieko nepraras“, ir atmetė iki šiol jo šalies patirtas aukas.
Panašu, kad aplink Lymaną, nedidelį Donbaso miestą, įsitvirtinusios Rusijos pajėgos atrėmė neseniai įvykusias ukrainiečių atakas. Toliau į pietryčius, netoli Piskų kaimo, ukrainiečių atakos, kaip teigiama prorusiškose socialinės žiniasklaidos paskyrose, taip pat atrodė susilpnėjusios. Ukrainiečių kontroliuojamas Bachmuto miestas, taip pat esantis Donbase, intensyviai apšaudomas, įskaitant miesto centrą.
Tokios vietovės, kaip upės ir miškai, dar labiau apsunkina ukrainiečių pažangą. Netoli Iziumo rusų pajėgos atsitraukė per Oskilo upę, kuri teka iš šiaurės į pietus ir jungiasi su Siverskio Donecu, įtekančiu į pietryčius į Donbasą.
Abi upes Rusijos pajėgos naudojo kaip natūralias gynybines linijas, užtikrindamos, kad Ukrainos pajėgos gali būti lengvai apšaudomos, kai bando pereiti per ribotą skaičių tiltų.
Abi upės, atidengdamos per jas bandančius persikelti karius, buvo mirtinai panaudotos tiek Ukrainos, tiek Rusijos.
Pasak analitikų, sugriovus Rusijos Charkovo gynybinius įtvirtinimus ir perskirsčius jos karius kitur, paskutinės likusios Rusijos fronto linijos – Donbaso ir Ukrainos pietuose – greičiausiai bus ta vietos, kur vyks likusios intensyvios antžeminės kovos.
Tačiau sekmadienio vakarą Maskva pademonstravo norą nubausti Ukrainą už jos karinius laimėjimus ir, atrodo, paleido sparnuotąsias raketas į elektrines šalies rytuose.
Priminimas nebuvo subtilus: nepaisant pralaimėto mūšio, karas toli gražu nesibaigė.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
