Vienas iš išskirtinių Rusijos kariavimo Ukrainoje bruožų yra tai, kaip blogai ji buvo pasirengusi, kad viskas vyks ne pagal planą. Kitas dalykas – kaip sunkiai ji sugebėjo prisitaikyti, kad grįžtų į savo vėžes.
Šie aspektai pabrėžiami Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto, pirmaujančio Didžiosios Britanijos gynybos analitinio centro, paskelbtoje analizėje apie karo Ukrainoje pamokas.
Analitikai bendradarbiavo su Ukrainos generaliniu štabu, rengdami ukrainiečiams skirtą operatyvinę analizę, todėl jiems buvo atskleistos detalės, kurios vis dar yra slaptos.
Kaip pažymi autoriai, nuo pat pradžių rusai, būdami arogantiškai įsitikinę greita pergale, prisišaukė katastrofą. Tai galėjo būti Rusijos šnipų vadovų, kurie norėjo įtikti prezidentui Vladimirui Putinui, pateikdami Kremliui patogią žvalgybinę informaciją, klaidingų analizių ir prognozių rezultatas.
Tai primena KGB laikus, kai saugumiečiai pernelyg dažnai sakydavo sovietų lyderiams tai, ką jie norėjo girdėti. Analitinis centras apie tai nesileidžia į kalbas, tačiau teigia, kad pirminį karo planą „pirmiausia suformulavo Rusijos specialiosios tarnybos ir pagrindinė prezidento administracijos grupė, kuriai pritarė aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnai“.
Plane „buvo daroma prielaida, kad greitis ir apgaulės naudojimas siekiant išlaikyti Ukrainos pajėgas atokiau nuo Kijevo leis greitai užimti sostinę“. Apgaulė iš esmės pasiteisino, nes ukrainiečiai sutelkė pajėgas rytuose, kurios buvo pasirengusios atremti Rusijos veržimąsi gilyn į Donbasą ir gintis antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo link.
Rezultatas buvo tas, kad rusai į šiaurę nuo Kijevo įgijo 12 prie 1 jėgų persvarą prieš ukrainiečius. Tačiau rusai nesugebėjo išnaudoti savo pranašumo, nes juos trikdė vidaus ir išorės veiksniai, kurių jie nenumatė jokiame planavime, nurodo analitikai.
Pirma, sėkminga apgaulė dėl Kijevo taip pat „lėmė, kad Rusijos pajėgos taktiniu lygmeniu buvo nepasirengusios efektyviai vykdyti planą“. Apgauti buvo ne tik ukrainiečiai; Rusijos sausumos pajėgų vadai taip pat liko nežinioje.
„Įsakymai daugumai dalinių buvo išdalyti tik likus 24 valandoms iki invazijos, – teigia tyrimo autoriai. – Todėl Rusijos kariai neturėjo amunicijos, degalų, maisto, žemėlapių, tinkamai parengtų ryšių ir, svarbiausia, taktiniu lygmeniu neturėjo aiškaus supratimo, kaip jų veiksmai atitinka bendrą planą.“
Neturėdami šių žinių, Rusijos sausumos pajėgų vadai nežinojo, kaip koreguoti taktiką, kad būtų pasiekti svarbiausi kariniai tikslai, kai reikalai klostėsi blogai.
Pagrindinis išorinis veiksnys – žmogiškasis faktorius – kuris juos suklaidino, buvo pasipriešinimo, su kuriuo jie susidūrė, klastingumas.
Juos „stabdė Ukrainos karių ryžtas – o ne pajėgumai“, teigiama tyrime.
„Tačiau didžiausias trūkumas buvo grįžtamųjų veiksmų krypčių nebuvimas. Dėl to, kai greitis nedavė norimų rezultatų, Rusijos pajėgos, Ukrainai mobilizuojantis, pastebėjo, kad jų pozicijos nuolat prastėja“, – teigia analitikai.
Kitaip tariant, rusus suklupdė žinomi nežinomieji – dalykai, kuriems, pasitelkus šiek tiek vaizduotės ir išankstinio apgalvojimo, jie būtų galėję parengti tam tikrus nenumatytų atvejų planus. Ir nežinomi nežinomieji – kurių jie pagrįstai galėjo nepastebėti.
Pamokos Vakarams
Analitikų parengtame išmoktų pamokų juodraštyje taip pat yra pamokslų Vakarams.
Viena iš jų – revoliucinis dronų poveikis mūšio laukui. Šie palyginti nebrangūs įrenginiai keičia šiuolaikinę karybą. Apie tai buvo galima spręsti dar prieš Rusijos invaziją.
2020 m. spalio mėn. ginčijamame Kalnų Karabacho anklave turkų bepiločiai orlaiviai suteikė Azerbaidžanui svarbų pranašumą prieš armėnus, pralauždami Armėnijos priešlėktuvinę gynybą ir daužydami rusų gamybos tankus. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gyrė Turkijos bepiločių orlaivių (UAV) sėkmę, sakydamas, kad dėl jų pasiektų rezultatų „reikia perrašyti karo strategijas“.
Konfliktas Ukrainoje tai pabrėžė ir parodė, ką bepiločiai orlaiviai gali padaryti žvalgybai ir atakoms iš arti ir toli. Šią savaitę ukrainiečiai, matyt, panaudojo bepiločius orlaivius tolimoms kovinėms misijoms, kuriomis smogė oro bazėms Rusijos gilumoje.
Pirmadienį Rusijos pareigūnai sakė, kad Ukraina „bandė smogti“ Djagilevo aerodromui Riazanės srityje ir Engelso strateginių bombonešių bazei Saratovo srityje. Antradienį buvo surengta dar viena dronų ataka Kursko oro pajėgų bazėje.
Kita svarbi pamoka, anot analizės, yra užtikrinti, kad šaudmenų atsargos, vadovavimo ir kontrolės patalpos, techninės priežiūros zonos ir orlaiviai būtų plačiai išsklaidyti. Ukraina taip ir padarė, todėl išvengė didžiulių nuostolių, nes pirmoji Rusijos smūgių banga per pirmąsias 48 valandas nuo puolimo pradžios pataikė į 75 proc. gynybos objektų.
Tačiau didžiausia pamoka, kurią Vakarai turi išmokti, yra didžiulės artilerijos sviedinių ir raketų atsargos, teigiama analizėje.
„Kovai reikia didelių pradinių atsargų ir didelių atsarginiai pajėgumų“, – pažymi autoriai.
Karo pradžioje rusai turėjo 2 prie 1 raketų ir artilerijos pranašumą prieš ukrainiečių amuniciją. Dėl Vakarų tiekimo Ukraina per pirmąsias šešias karo savaites pasiekė artilerijos paritetą, tačiau nuo to laiko, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos, amunicijos pritrūko.
Pagal ugnies kiekį nuo vasaros Rusijos kariuomenė turi 10 prie 1 pranašumą.
Amerikos pareigūnai viešai daugiausia dėmesio skyrė Maskvos sunkumams. JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį gynybos forume sakė, kad Rusija savo šaudmenų atsargas degina „nepaprastai sparčiai“.
Ji pareiškė, kad Rusija neturi galimybių pakeisti šiuos ginklus be pagalbos. Rusija, be kita ko, stengiasi įsigyti daugiau tiksliųjų šaudmenų iš Irano.
Tačiau taip pat lieka neaišku, ar Vakarų šalys yra pajėgios palaikyti tiekimą Ukrainai dabartiniu tempu – nebent norėtų iki galo ištuštinti savo arsenalus.
Be to, trūksta pajėgumų gamybai padidinti – kai kurių ginklų laukimo laikas yra apie 18 mėnesių. JAV karo analitikas Patrickas Foxas jau kelis mėnesius kelia šį klausimą, o šią savaitę tviteryje dar kartą pareiškė, kad abiem pusėms gali smarkiai pritrūkti amunicijos ir teks ją normuoti.
„Pasaulis iš esmės pamiršo, kiek pramoninių pastangų reikia įprastiniam karui palaikyti“, – sakė jis.
JAV gynybos pareigūnai stengiasi papildyti amunicijos atsargas. JAV kariuomenė pasirašė 6 mlrd. dolerių vertės sutartis tiek tiekti Ukrainai, tiek atkurti JAV atsargas. Atrodo, kad Pentagonas įsidėmėjo šią pamoką ir taip pat siekia smarkiai padidinti ginklų gamybą ilgam laikui.
Pentagono vyriausiasis viešųjų pirkimų pareigūnas Dougas Bushas neseniai paskelbė trejų metų planą, pagal kurį per ateinančius trejus metus ketinama padidinti 155 mm artilerijos sviedinių mėnesinę gamybą.
Tačiau lieka neaišku, ar Europos vyriausybės į tai pakankamai atidžiai atsižvelgė. Ar jos tikrai didins išlaidas gynybai, ar tik kalbės apie tai, o pasibaigus konfliktui skubės grįžti prie įprastos veiklos, nepaisydamos karo Ukrainoje pamokų?
Parengta pagal „Politico“ inf.
