Vos per 24 valandas „Wagner“ grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas surengė sukilimą ir pasiuntė karius į pietinį Rostovo miestą ir Voronežą, o vėliau – ir į Maskvą.
Glebas, kurio tikrasis vardas nėra atskleidžiamas, anksčiau dalyvavo kovose dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje. Prasidėjus maištui, jis su savo daliniu ilsėjosi kareivinėse Rusijos okupuotoje Luhansko srityje.
Birželio 23 d. anksti ryte jie gavo šaukimą prisijungti prie iš Ukrainos išvykstančios „Wagner“ kovotojų kolonos. Įsakymą davė „Wagner“ vadas, kurio Glebas saugumo sumetimais nenori įvardyti, bet kuris vykdė J. Prigožino ir samdinių vadų tarybos įsakymus.
„Tai visiškas dislokavimas, – įsakymą prisiminė rusas. – Formuojame koloną, pajudame.“
Glebas pasakojo, kad niekam nebuvo pasakyta, kur vyksta kolona, tačiau jis nustebo supratęs, kad jie juda tolyn nuo fronto linijos.
Jis sako, kad kirsdami Rusijos sieną į Rostovo sritį „Wagner“ kovotojai nesulaukė absoliučiai jokio pasipriešinimo.
„Nemačiau jokių pasieniečių, – prisimena jis. – Tačiau pakeliui mus sveikino kelių policija.“
Su „Wagner“ glaudžiai susiję kanalai susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ vėliau teigė, kad Bugajevkos kontrolės punkte pasieniečiai sudėjo ginklus, kai atvyko „Wagner“ kovotojai.
Šie kanalai pasidalijo nuotrauka iš įvykio vietos, kurioje matyti dvi dešimtys neginkluotų maskuojančiais drabužiais apsirengusių kareivių.
Artėjant prie Rostovo prie Dono, kovotojams buvo duotas įsakymas apsupti visus mieste esančius teisėsaugos institucijų pastatus ir užimti karinį oro uostą. Glebo būriui buvo liepta perimti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) regioninių padalinių kontrolę.
Jiems priartėjus prie pastato paaiškėjo, kad jis visiškai užrakintas ir tuščias. Jie pakėlę droną į orą, kad patikrintų, ar nėra gyvybės ženklų. Galiausiai po pusvalandžio atsidarė durys ir į gatvę išėjo du žmonės.
„Jie pasakė: „Vaikinai, sudarykime sandorį“, – pasakoja Glebas. – Aš atsakiau: „Dėl ko čia susitarti? Tai mūsų miestas“.
„Taigi mes tiesiog susitarėme, kad paliksime vienas kitą ramybėje. Jie retkarčiais išeidavo parūkyti“, – kalbėjo samdinys.
Rostovo žurnalistai pranešė, kad panaši situacija susiklostė ir su daugeliu vyriausybinių pastatų mieste ir jo apylinkėse. „Wagner“ kovotojai iš pradžių virš jų pakeldavo dronus, o paskui juos apsupdavo. Niekam neleisdavo išeiti, tačiau į vidų įleisdavo siuntų kurjerius su maistu.
Jokių paaiškinimų
Kol visa tai vyko, „Wagner“ lyderis J. Prigožinas buvo Rusijos kariuomenės Pietų karinės apygardos štabe, kur susitiko su Rusijos gynybos ministerijos pareiūgnai. Rusas pareikalavo, kad jie perduotų Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
Tuo pat metu, kai J. Prigožinas buvo susitikime, judėjo kita „Wagner“ kovotojų kolona.
Glebas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad šiai kolonai vadovavo „Wagner“ įkūrėjas Dmitrijus Utkinas, buvęs specialiųjų pajėgų karininkas, kuris retai matomas viešumoje. Jis sako, kad ši kolona važiavo pagrindiniu greitkeliu Voronežo link ir, matyt, link Maskvos.
„Mes sužinojome, kas vyksta, iš „Telegram“, kaip ir jūs“, – teigė kovotojas.
Dienai bėgant, vaizdai apie tai, kas vyksta Rostove, buvo transliuojami į visą pasaulį. Žmonės stebėjosi matydami, kad vietos gyventojai ir net vietos žurnalistai akivaizdžiai šypsosi ir šnekučiuojasi su kai kuriais paprastai griežtai nusiteikusiais „Wagner“ samdiniais, okupavusiais jų miestą.
„Tai buvo buvę kaliniai, – patikino Glebas, turėdamas omenyje daugybę pernai į „Wagner“ pašauktų kalinių ar nuteistųjų. – Niekas jiems nesakė, niekas jais nesirūpina“.
Tokiems pripažintiems kovotojams kaip Glebas, kurie buvo pasamdyti dar gerokai prieš karą Ukrainoje, taisyklės suprantamos daug aiškiau.
Jis pasakojo BBC, kad dar pavasarį vyresnioji vadovybė jiems pasakė, kad kiekvienas, kuris kalbėsis su žiniasklaida, bus nužudytas. Keli buvę „Wagner“ kovotojai pasakojo tą patį. Birželio 24 d. vakare su Glebu susisiekė vienas iš jo viršininkų ir be jokių paaiškinimų pasakė, kad dabar jis ir jo dalinys turėtų grįžti į bazę Luhanske.
Grįždami į kareivines, jie sekė naujienas „Telegram“.
Jie perskaitė, kad J. Prigožinui buvo iškelta baudžiamoji byla, paskui ji buvo nutraukta, ir kad jis turėjo persikelti į Baltarusiją.
Paskui jie perskaitė, kad, pasak prezidento V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, „Wagner“ kovotojai nebus patraukti atsakomybėn už savo vaidmenį maište dėl „kovinių nuopelnų“.
Glebo ir jo būrio ateitis dabar neaiški. Jiems liepta likti savo kareivinėse Luhanske ir laukti tolesnių nurodymų.
Jų šeimininkai, vadinamosios Luhansko liaudies respublikos, prorusiškų separatistų kovotojų Rytų Ukrainoje, valdžia, nori išsiaiškinti jų ateities planus ir sužinoti, kas nutiks su jų įranga ir amunicija, sako jis.
Paklaustas, kodėl nepalieka „Wagner“, Glebas turi paprastą atsakymą: „Mano sutartis dar nepasibaigė“.
Parengta pagal BBC inf.
