Vokietijos ministro pranešimas siejamas su naujais gynybos planais, patvirtintais liepą per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Jie buvo parengti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir skirti geriau parengti karinį Aljansą blogiausiems scenarijams, pavyzdžiui, Rusijos ar teroristinės grupuotės išpuoliui prieš NATO narę.
Slaptuose 4000 puslapių dokumentuose išsamiai išdėstyta, kaip NATO teritorijoje esančios kritinės vietos turi būti apsaugotos atgrasymu ir reikalui esant apgintos.
NATO turi skirti iki 300 tūkst. karių ir technikos skubiam dislokavimui iš šalių narių į konkrečią teritoriją ar šalį. Iki šiol NATO Reagavimo pajėgas (NRF) sudarė 40 tūkst. karių, jos buvo pagrindinė greitojo reagavimo operacijų jėga.
Vokietija taip pat ketina greitam dislokavimui skirti maždaug 200 lėktuvų ir kitų svarbių išteklių, sakė B. Pistoriusas. Lietuvoje nuolatos ketinama dislokuoti apie 4000 vokiečių karių.
Anksčiau B. Pistoriusas sakė, kad pagal naujus planus Vokietija turi dvigubą atsakomybę: tarnauti kaip karių ir medžiagų dislokavimo logistikos centras bei didinti gynybos pajėgumus NATO rytiniame flange. Vokietijos gynybos ministras kalbėjo antrąją NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje dieną.
