„Jei atvirai, tai apie „nuovargį“ gali kalbėti tik Ukraina ir Rusija... Mes savo šalyse galime sakyti, kad pripratome prie šio karo, bet tai nėra nuovargis. Mūsų miestai nėra bombarduojami, mūsų piliečiai nėra žudomi. Vienintelė mūsų našta padedant Ukrainai – priimti pabėgėlius ir matyti tam tikrą komforto sumažėjimą. Bet mes nepatiriame kančios“, – pabrėžė Čekijos vadovas.
Kartu, pasak P. Pavelo, jei kai kurie politikai bus „tokie neatsakingi, kad pasinaudos infliacija ar kylančiomis energijos kainomis, kad nuteiktų rinkėjus prieš pagalbą Ukrainai, Europoje turėsime problemų“.
„Turime turėti drąsos pasakyti savo tėvynainiams, kad pagalba Ukrainai yra mūsų interesas“, – pabrėžė Čekijos prezidentas.
Šiame kontekste jis išreiškė nusivylimą tuo, kad dėl Vengrijos pozicijos buvo užblokuota ES biudžeto peržiūra, kurios tikslas – per ateinančius ketverius metus suteikti Ukrainai 50 mlrd. eurų finansinę paramą.
„Jei manome, kad karas Ukrainoje yra blogis, nukreiptas prieš teisinę tvarką, kad jis daro įtaką mūsų visuomenių pagrindams, privalome paremti šalį, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Ne iš meilės ukrainiečiams, bet kad apgintume savo gyvenimo būdą. Jei leisime Rusijai laimėti, tai sukels grėsmę mūsų pačių saugumui, mūsų ateičiai“, – sakė P. Pavelas.
Jis pridūrė, kad kuo greičiau bus išspręstas finansinės pagalbos Ukrainai klausimas, tuo bus geriau visiems.
Tai, kad Ukrainos kontrpuolimas nedavė lauktų rezultatų, P. Pavelas pirmiausia aiškina tuo, kad partneriai Kyjivui nesuteikė visų reikiamų ginklų sistemų.
„Šalys partnerės nenoriai tiekė modernią įrangą, kai kurie elementai atkeliavo vėliau, o kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, jėgų balansas neleido greitai pasiekti sėkmės“, – sakė jis, pažymėdamas, kad tai, ką ukrainiečiai sugebėjo padaryti su turimais ištekliais, vis dėlto stebina.
Tarp lėto kontrpuolimo priežasčių P. Pavelas paminėjo tai, kad dažnai sandėliuose nebūdavo reikiamos įrangos; kad Europos šalių ekonomikos ir jų gynybos pramonė veikia taikos meto režimu, todėl, kai ES pažadėjo milijoną artilerijos sviedinių, nebuvo imtasi jokių priemonių jų gamybai padidinti. Be to, saugumo sumetimais šalys siekė išsaugoti tam tikras naujausias technologijas, kad jos nepatektų į rusų rankas. Kartu, pasak Čekijos prezidento, gali būti ir politinio pobūdžio priežasčių, tačiau jų nedetalizavo.
Kaip buvo pranešta anksčiau, gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime vadovai nesugebėjo susitarti dėl finansinės pagalbos Ukrainai paketo, nes jį vetavo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Šis klausimas dar kartą bus pateiktas svarstyti 2024 metų sausio mėnesį.
