Šiuo pareiškimu, panašu, siekiama atšaukti istorinį separatistų žingsnį atsisakyti ginčijamos teritorijos, kuri buvo dviejų brangiai kainavusių Armėnijos ir Azerbaidžano karų – 2020 metais ir dešimtąjį dešimtmetį – priežastis.
Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą ir jau kitą dieną, po trumpos kovos, armėnų separatistų pajėgos, kontroliavusios ginčijamą regioną tris dešimtmečius, pasidavė ir sutiko reintegruotis į Azerbaidžaną.
Rugsėjo 26 dieną separatistų prezidentas Samvelas Šachramanianas išleido dekretą, kuriuo nurodė iki 2024 metų sausio 1 dienos išformuoti separatistines institucijas. Dekrete sakoma, kad separatistinė respublika iki metų pabaigos „nustos egzistuoti“.
Tačiau penktadienį netikėtai S. Šachramanianas savo komentaruose Armėnijos sostinėje Jerevane atšaukė šį pareiškimą.
„Nėra jokio Arcacho (Karabacho) Respublikos dokumento, kuriame būtų numatytas valdžios institucijų likvidavimas“, – teigė jis.
Jo biuras atskirai sakė AFP, kad rugsėjo 26 dienos dekretas yra „tuščias popierius“, ir pridūrė: „Joks dokumentas negali likviduoti respublikos, kuri buvo įkurta žmonių valia“.
Mažai tikėtina, kad Jerevanas ar Baku pritartų tolesniam separatistinių institucijų veikimui, nes abi pusės artėja prie taikos susitarimo, pagrįsto abipusiu teritorinio vientisumo pripažinimu, pasirašymo.
Beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 000 žmonių – po Baku operacijos pabėgo iš Kalnų Karabacho į Armėniją.
