„Šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai Rusija šiam karui išleidžia 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai yra daugiau, nei išleidžia sveikatos apsaugai ir švietimui“, – laikraščiui „The Telegraph“ sakė neįvardytas Vakarų pareigūnas.
Nors sunku įvertinti Rusijos perėjimo prie karo ekonomikos mastą, nes informacija apie gynybos pramonę yra įslaptinta, o propaganda ją tik sureikšmina, tačiau ekspertai įsitikinę, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas pavojingai ir aktyviai vystosi.
Agresorės šalies Gynybos ministerijos duomenimis, pernai Rusija pagamino 1530 tankų ir 2518 šarvuotų kovos mašinų. Tankų gamyba išaugo 560, o šarvuočių – 350 proc.
Vakarų pareigūnai, nenorėję atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad Rusija planuoja per metus pagaminti 2 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau, nei tikėjosi Vakarų žvalgybos agentūros.
„Pridėkime prie to sviedinių, raketų ir dronų tiekimą iš Irano ir Šiaurės Korėjos, ir Rusija jau susigrąžino karo pradžioje turėtą ugnies galios pranašumą“, – nurodoma straipsnyje.
Pažymima, kad Rusijos karinio-pramoninio komplekso plėtros poveikis mūšio laukui yra tiesioginis ir akivaizdus.
Leidinio vertinimu, šalis agresorė kol kas negali pagaminti pakankamai ginklų, kad šiais metais galėtų surengti didelį puolimą.
„Jie kalba apie savo gynybos pramonės mobilizaciją per ateinančius trejus metus, o tai reiškia, kad jie siekia kariauti mažiausiai trejus ketverius metus“, – laikraščiui sakė vienas gynybos srities žinovas.
Nurodoma, kad jei Vakarai nesiims veiksmų, Ukraina rizikuoja pralaimėti karą. Jau dabar esama nerimą keliančių ženklų, kad tuomet Rusijos kariai judės toliau.
Vakarų sankcijos netrukdo Rusijai gaminti ginklų, o tik verčia ją išleisti papildomų pinigų kiekvienam komponentui. Nepaisant to, Rusijos karo mašina susiduria su problemomis, susijusiomis su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir prasta atsarginių dalių kokybe.
Daugelis Rusijoje gaminamų raketų yra netinkamos, ir, nepaisant padidėjusios gamybos, Kremliaus gamyklos vos atitinka paklausą.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Mircea Joano nuomone, karas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsis ilgai ir tikriausiai nesibaigs net 2025 m.
