Įtampa tarp šių dviejų Kaukazo kaimynių išlieka didelė nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinę operaciją atsiėmė armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.
„Mūsų analizė rodo, kad Azerbaidžanas nori pradėti karinius veiksmus kai kuriose pasienio dalyse, turėdamas perspektyvą karinį eskalavimą paversti plataus masto karu prieš Armėniją“, – sakė N. Pašinianas vyriausybės posėdyje.
„Šį ketinimą galima įžvelgti visuose Azerbaidžano pareiškimuose ir veiksmuose“, – pridūrė jis.
Jerevanas nerimauja, kad Azerbaidžanas, padrąsintas sėkmės Kalnų Karabache, gali įsiveržti į Armėnijos teritoriją, kad nutiestų sausumos jungtį į savo eksklavą Nachičevanę.
Šį mėnesį perrinktas Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį per inauguracijos kalbą sakė, kad būtent Armėnija, o ne Azerbaidžanas turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.
„Mes neturime jokių teritorinių pretenzijų Armėnijai. Ir jie turėtų atsisakyti savo pretenzijų. Kalbėjimas su mumis šantažo kalba jiems brangiai kainuos“, – sakė jis.
N. Pašinianas ir I. Alijevas anksčiau sakė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu lygiu tarpininkaujamos taikos derybos neatnešė proveržio.
Antradienį abi pusės apkaltino viena kitą atidengus ugnį neramiame pasienyje. Armėnijos teigimu, per susirėmimą žuvo keturi jos kariai.
