Kinija Taivano savivaldą laiko savo teritorija ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų šią salą savo kontrolėn.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad 20 iš pastebėtų orlaivių įskrido į vadinamąją salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).
Taivano ginkluotosios pajėgos „stebėjo padėtį ir, reaguodamos į pastebėtus veiksmus, pasitelkė (patrulinius) orlaivius, karinių jūrų pajėgų laivus ir pakrantės raketų sistemas“, – teigiama ministerijos pranešime.
Praėjusį mėnesį Taivanas per parą netoli salos pastebėjo net 36 kinų karinius lėktuvus – kol kas tai didžiausias šiemet užfiksuotas jų skaičius.
Tokie įsibrovimai darosi vis dažnesni ir atspindi vadinamąjį „pilkosios zonos“ veiksmų, kurių negalima vienareikšmiškai laikyti karo veiksmais, modelį.
Šių incidentų ypač pagausėjo po to, kai 2016 m. prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, kuri Taivaną laiko „jau nepriklausomu“, tokiu būdu peržengdama Pekino nubrėžtą raudonąją liniją.
Netoli Taivano beveik kasdien budi Kinijos karinių lėktuvų ir laivų, be to, virš salos vis dažniau praskrenda ir kinų aerostatų.
Sausio 13 d. prezidento rinkimus laimėjo Pekino nemėgstamas dabartinis Taivano viceprezidentas Lai Ching-te.
Lai Ching-te ir valdančiajai pažangiųjų demokratų partijai atstovaujantis išrinktasis viceprezidentas Hsiao Bi-khimas pareigas eiti pradės gegužės 20 d.
