Izraelio gynybos pajėgos (IDF) sekmadienį pranešė, kad iš Irano buvo paleista apie 360 raketų ir dronų bei kad „99 proc. grėsmių“ buvo perimta per sėkmingą gynybos misiją, kuri Izraeliui galėjo kainuoti apie 937 mln. eurų, tačiau išgelbėjo daug gyvybių ir sumenkino Irano karinį įvaizdį.
Panašu, kad Irano planas buvo pabandyti įveikti Izraelio oro gynybos sistemą, surengus sudėtingą ataką, kokią Rusija panaudojo prieš Ukrainą, tačiau daug didesnio masto. Ją sudarė palyginti lėtai judantys bepiločiai lėktuvai, greitesnės sparnuotosios raketos ir didelės spartos balistinės raketos, galinčios skrieti kelis kartus greičiau už garsą.
Nors apie ataką buvo informuota iš anksto, jos mastas buvo nepaprastai didelis. Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas sekmadienį pareiškė, kad Iranas kaimyninėms šalims apie šią ataką pranešė 72 valandos iki jos įvykdimo. Maždaug tris kartus didesnė už plataus masto Rusijos puolimą Ukrainoje ir apimanti daugiau kaip 100 balistinių raketų, ataka buvo rimta grėsmė bet kuriai oro gynybos sistemai.
Irano generalinio štabo viršininkas generolas Mohammadas Bagheri sekmadienį pareiškė, kad operacija laikoma sėkminga ir tolesnės atakos iš jo pusės nėra būtinos, tačiau nors Teheranas ir sužinojo apie Izraelio oro gynybą, akivaizdžiai mažas smūgių skaičius, ypač raketų, greičiausiai nuvilia.
Palyginimui, 2019 m. rugsėjį Irano surengta netikėta dronų ir raketų ataka prieš du Saudo Arabijos naftos įrenginius Abkajike ir Churaise laikinai nutraukė 5 proc. pasaulio naftos tiekimo. Apskaičiavimai skiriasi, tačiau tuo metu buvo panaudotos dvi ar trys dešimtys dronų ir raketų.
„Pažvelkite į šios naujausios atakos dydį ir mastą – tai nebuvo naudingas žingsnis. Ataka buvo skirta padaryti realią žalą, tačiau tai, kad ji nebuvo padaryta, kenkia Irano patikimumui“, – sakė Sidharthas Kaushalas iš Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto.
Per naktį tarptautinė pagalba buvo labai svarbi naikinant lėčiau skriejančius dronus: JAV pranešė, kad sunaikino apie 70 dronų ir tris raketas. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pridūrė, kad Jungtinės Karalystės karinės oro pajėgos (RAF) perėmė nenurodytą skaičių objektų. Kituose pranešimuose nurodoma, kad Jordanija, ilgametė JAV sąjungininkė, virš savo oro erdvės numušė dar dešimtis dronų.
S. Kaushalas pridūrė, kad norint drauge likviduoti bepiločius orlaivius ir sparnuotąsias bei balistines raketas reikėtų kruopštaus planavimo. „Tai sudėtinga visais atžvilgiais. Gynėjai buvo daugianacionalinės pajėgos, turėjusios veikti siekdamos išvengti gilesnio konflikto, susidurdamos su skirtingas skrydžio charakteristikas turinčių ginklų mišiniu – nuo lėčiau skriejančių dronų iki dideliame aukštyje skriejančių balistinių raketų.“
Izraelio kariuomenė teigė, kad visi 170 iš Irano paleistų bepiločių orlaivių, greičiausiai priklausančių „Shahed“ šeimai, buvo numušti jiems nepasiekus Izraelio oro erdvės. Patys savaime dronai nekelia didelės grėsmės, nes gali nešti tik kuklią iki 50 kg sveriančią bombą, tačiau jų paskirtis – suvaržyti gynėjus.
Socialinėje žiniasklaidoje išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti orlaiviai, pasirodę likus kelioms valandoms iki jų numušimo, suteikė reaguojantiems asmenims daug laiko reakcijai. Iš triukšmingų variklių buvo galima spręsti, kad tai buvo lėtai skrendantis „Shahed-136“, kuriam nuskristi iš Irano į Izraelį prireiktų šešių valandų, nors kai kuri Izraelio žiniasklaida pranešė, kad Iranas paleido greitesnį reaktyvinį „Shahed 238“, kuris keliauja tris kartus greičiau ir kurio skrydžio laikas sutapo su nakties įvykiais.
Nors kitų šalių, išskyrus JAV, įsitraukimas galėjo būti sąlyginai netikėtas, planavimui buvo pakankamai laiko. Praėjo 10 dienų nuo tada, kai JAV pirmą kartą įspėjo apie Teherano atsaką, o JAV ir Jungtinė Karalystė nuo to laiko perkėlė karines priemones į Artimuosius Rytus, siekdamos pasiruošti potencialiai eskalacijai.
Penktadienį JAV pranešė, kad perkėlė savo pajėgumus į regioną, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, o Jungtinė Karalystė sustiprino savo karinių oro pajėgų (RAF) buvimą Akrotirio oro bazėje Kipre. Savaitės pabaigoje planai buvo parengti, o ministras pirmininkas Rishi Sunakas sekmadienį pareiškė, kad prieš dvi dienas vykusiame skubos tvarka surengtame „Cobra“ posėdyje jis patvirtino Jungtinės Karalystės dalyvavimą.
Izraelis pranešė, kad Iranas taip pat paleido 30 sparnuotųjų raketų į jo teritoriją, o Izraelio gynybos pajėgų lėktuvai 25 raketas perėmė „už šalies sienų“, kaip teigė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari. Šios raketos greičiausiai yra naujai sukurtos raketos „Paveh-351“, suprojektuotos taip, kad skrydžio metu būtų manevringos, tačiau iš Irano vis tiek atskristų per dvi valandas.
Didžiausią grėsmę kėlė greitaeigės balistinės raketos, galinčios skrieti kelis kartus didesniu nei garso greičiu ir įveikti atstumą nuo Irano iki Izraelio (apie 965 kilometrų artimiausiuose taškuose) greičiau nei per 15 minučių. Pasak D. Hagari, į Izraelį buvo paleista daugiau kaip 120 tokių raketų, ir jis pripažino, kad „kelios“ kirto Izraelio oro erdvę, o kai kurios pataikė į Nevatimo oro bazę.
Susidoroti su jomis daugiausia buvo Izraelio oro gynybos sistemų užduotis, kurios remiasi raketomis, kad pataikytų į atskriejančias raketas. Numušti balistines raketas visų pirma buvo Izraelio ir JAV sukurtų oro gynybos sistemų „Arrow 2“ ir „Arrow 3“ darbas. Tiesa, šios sistemos nebuvo panaudotos iki pat Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios. Pasitelkta buvo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynybos sistema „David's Sling“.
Brigados generolas Reemas Aminoachas, buvęs Izraelio gynybos pajėgų štabo viršininko patarėjas finansų klausimais, Izraelio naujienų agentūrai „Ynet News“ pasakojo, kad raketa „Arrow“ paprastai kainuoja apie 3,3 mln. eurų, o perėmėjai „David's Sling“ – 940 tūkst. eurų. Susumavus 100 balistinių raketų likvidavimo išlaidas ir visos oro gynybos kampanijos kaštus, jo skaičiavimais tai sudaro nuo 1 mlrd. iki 1.3 mlrd. eurų.
Tačiau Iranui ši ataka taip pat kainavo brangiai, nes balistinės raketos paprastai kainuoja iki 94 tūkst. eurų. JAV skaičiavimais, Teheranas jų turėjo apie 3 000 – tai didžiausias arsenalas Artimuosiuose Rytuose.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
