„Tų optimistinių prielaidų, kuriomis vadovaudamiesi gynybą planavome po Šaltojo karo pabaigos, seniai nebėra“, – pasakė gynybos ministras Richardas Marlesas, pristatydamas niūrias prognozes dėl regioninio saugumo ir karo rizikos.
Perspėdamas, kad „Kinija, siekdama savo strateginių tikslų, naudojasi prievarta grindžiamą taktiką“, R. Marlesas pasakė, kad „Australija nebegali tikėtis, kad strateginis perspėjimas apie konfliktą bus gautas prieš dešimtį metų“.
R. Marleso teigimu, vietoje to, kad būtų formuojama subalansuota kariuomenė, beveik visose pasaulio vietose galinti atlikti skirtingas užduotis, dabar daugiau dėmesio bus skiriama Australijos interesų apsaugai artimajame regione.
„Esame jūrinė, prekybinė salų valstybė“, – paaiškino R. Marlesas, pridurdamas, kad Australija privalo turėti galimybių neleisti priešams užgniaužti prekybą ar atkirsti ją nuo svarbių laivybos kelių.
„Invazija Australijoje yra mažai tikėtina perspektyva pagal bet kokį scenarijų būtent todėl, kad priešas gali padaryti mūsų šaliai tiek daug žalos, nė neįžengdamas į Australijos teritoriją“, – kalbėjo jis.
Pagrindinės strategijoje numatytos priemonės yra kurti hidrolokatoriais nepastebimų branduolinių povandeninių laivų flotilę, triskart padidinti pagrindines raketines pajėgas ir sukurti didelę antvandeninių kovinių laivų flotilę.
„Mūsų apsaugos ir mūsų atgrasymo strategijos pagrindą sudarys galingiausias karo laivynas mūsų istorijoje“, – sakė R. Marlesas.
