Moliūgo skaptavimas – tai vienas pagrindinių Helovino atributų. Specialiai jam Jungtinėse Valstijose kasmet užauginama daugiau kaip pusantro milijardo paprastųjų moliūgų. Išvesti vien tik skaptavimui, šie dažniausiai nėra tinkami maisto ruošimui, todėl kaskart šventėms pasibaigus susiduriama su jų likvidavimo problema.
Zoologijos sodai su didžiausiu malonumu priima visus užsilikusius moliūgus. Pavyzdžiui, Oklendo zoologijos sodas kiekvienais metais gauna tiek šių oranžinių „kamuolių“, jog jais galėtų lengvai užpildyti pusę futbolo aikštės. Gyvūnams tokio kiekio atsargų užtenka iki pat pavasario.
Patys gyvūnai, pasak jų prižiūrėtojų, moliūgus tiesiog dievina. Jie ne tik šias daržoves kramsnoja, bet ir entuziastingai žaidžia su jomis – jas traiško, mėto, ridena. Į žaidimus įsitraukia visi – nuo dramblių, briedžių ar žirafų iki egzotinių paukščių, laukinių kalakutų ar voverių.
Prižiūrėtojai parodo išradingumą
Kartais nepakanka vien tik įmesti moliūgą į aptvarą ir leisti gyvūnui pačiam apsispręsti, ką su daržove daryti. Kai kada prižiūrėtojai turi iš peties paplušėti tam, kad sužadintų gyvūnų susidomėjimą. Štai, pavyzdžiui, dramblių erdvėje šios daržovės yra išslapstomos it velykiniai kiaušiniai, taip kiekvieną surastą moliūgą paverčiant smagiu atradimu.
Mažesniesiems zoologijos sodo gyventojams moliūgai yra specialiai išskaptuojami, o jų viduje paslepiamas maistas. Anot prižiūrėtojų, entuziazmas garantuotas bent jau tol, kol gyvūnai tų gardėsių nesuranda.
Paukščiams moliūgai dažnai tampa nauju „baldu“ arba dar viena kliūtimi jų skraidymo ruože. Didžiosios katės juos itin mėgsta ritinėti po žolę. Visa tai skatina gyvūnų judrumą, didina jų įveikiamų kilometrų kiekį. Zoologijos sodo sąlygomis tai yra itin svarbu.
Nauda – visiems
Naudos iš moliūgų gauna visi gyvūnai. Net ir netapusios naujais žaislais, šios daržovės bent paįvairina mitybą. Dalaso zoologijos sode dirbanti Kerri Slifka sako, kad moliūgas yra be galo universali daržovė, kurią itin lengva pritaikyti kiekvieno gyvūno skoniui. Vieniems jis puikiausiai pakeičia saldžiąsias bulves, kitiems gardėsiu tampa tik paskaninus prieskoniais.
Net ir visiškas mėsėdis, pasak K. Slifkos, panaudojęs moliūgą kaip dubenį, gauna pakankamai mitybą praturtinančių augalinės kilmės medžiagų bei vitaminų, kurių moliūguose išties gausu.
Nesvarbu, ar tai yra naujas žaistas, ar naujas patiekalas – moliūgas bet kuriuo atveju tampa smagia zoologijos sodo gyventojų kasdienybę paįvairinančia rudens pažiba.
