Egzotiški valgių ir gėrimų pavadinimai bei klausimas, ar maisto fiestoje pavyks rasti atsakymą į klausimą, kaip planetai teks išmaitinti vis augantį burnų skaičių, skelbiami neatsitiktinai, rašo „Lietuvos rytas“.
Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. Florencijos universiteto demografijos profesoriaus Massimo Livi Baci teigimu, papildomi pusantro milijardo gyventojų planetai reikš vystymosi, maisto išteklių, aplinkosaugos problemas, o dar labiau išaugusi migracija galutinai išbalansuos socialinę harmoniją.
Vieni badauja, kiti švaisto
Tokias ateities vizijas įkvepia tai, kad daugiau gyventojų bus ne pasiturinčiose, o besivystančiose ir neturtingose šalyse, kur gyventojų padaugės 30 ar net 50 procentų.
Todėl, ekspertų teigimu, maisto problema taps itin opi. Mat jau dabar pasaulyje badą kenčia 800 mln. žmonių, kasdien nuo alkio miršta apie 25 tūkst.
1,6 mlrd. Žemės gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę. Tad kol kas maisto išteklių pasaulyje netrūksta, atvirkščiai, jis tiesiog švaistomas.
Štai vien Italijoje šiukšlių konteineriuose atsiduria apie 5 mln. tonų maisto.
Akivaizdu, kad maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje nėra tolygus ir tai ateityje gali turėti dramatiškų pasekmių. Todėl ekspertai pataria – atsakymų į klausimus, kaip išmaitinti žmoniją, kartu išsaugant žmonių ir planetos sveikatą, protinga ieškoti jau dabar.
O kurgi kitur narstyti šiuos ir kitus su maisto kultūra ir pramone susijusius klausimus, jei ne lydere gurmanijos pasaulyje tituluojamoje Italijoje?
Maistas pasako, kas esame
Ambicingu pavadinimu „Pamaitinti planetą, energija gyvybei“ pasipuošusi paroda Milano pakraštyje duris atvėrė gegužės 1-ąją.
„Maistas – ne tik esminis sveiko žmogaus fizinio ir protinio vystymosi garantas, bet ir visus planetos gyventojus vienijanti gija. Visi turime valgyti. Ir ne tik tam, kad gyventume, bet ir tam, kad patirtume malonumą. Maisto tradicijos yra mūsų gyvenimo veidrodis, jos parodo, kas esame, kokiai bendruomenei priklausome.
Be to, būtent sveikam maistui, o ne medicinai priskiriami ilgėjančios gyvenimo trukmės laurai. Tačiau ar nesustabdomai augant gyventojų skaičiui pavyks garantuoti žmonijai gerą, sveiką maistą, ar jo pakaks visiems?“ – klausia parodos organizatoriai.
Atsakymus į šiuos klausimus parodoje bandys pateikti dalyvaujančios šalys, ką daryti, aptars įvairių šalių ekspertai. Organizatorių teigimu, vieno atsakymo nėra ir negali būti.
Mat egzistuoja ne viena maisto problemos priežastis, o begalės – nuo aplinkos, ekonominių, politinių, socialinių, kultūrinių iki mokslinių ir technologinių.
Todėl ir sprendimų, kaip prieš šimtą metų vos porą milijardų maitinusiai Žemei teks išmaitinti devynis milijardus burnų, turi būti tiek, kiek egzistuoja skirtingų šalių situacijų.
Paviljonus įsirengusios šalys maisto problemas siūlo spręsti aplinką tausojančios biologinės ūkininkystės skatinimu, susirūpinti biologinės įvairovės išsaugojimu, daržoves ir vaisius auginti ne tradiciniuose soduose, o vertikaliuose, mažiau švaistyti ir prisiminti, kad daug ką turime palikti ir ateinantiems po mūsų.
Geriau lėtas ar greitas?
Vis dėlto turėjusi tapti planetą maitinančiu ir tausojančiu žaliuoju projektu „Expo 2015“ sulaukė kritikos strėlių. Jos buvo nutaikytos į parodoje dalyvaujančias didžiąsias korporacijas, tokias kaip „McDonald’s“ ir „Coca-Cola“, kurios neva iškraipo žaliosios idėjos esmę.
Nepraėjus nė mėnesiui parodoje kilo ir žodinis apsišaudymas tarp lėtojo maisto judėjimo „Slow Food“ ir greitojo maisto lyderio bei populiariausio restorano pasaulyje „McDonald’s“.
„Kai Giuseppe Sala (generalinis „Expo 2015“ komisaras. – Red.) sako, kad parodoje vietos yra visiems, kad joje glaudžiasi „Slow Food“ ir „McDonald’s“, mane ištinka širdies aritmija.
Juk kaip mes galime paaiškinti žmonėms pagal tam tikrus kriterijus auginamų ir gaminamų produktų kainą bei vertę, kai yra tokių, kurie sumuštinį su mėsa parduoda už vieną eurą?“ – „Slow Food“ paviljono atidarymo proga greitojo maisto kaimynyste pasipiktino lėtojo maisto judėjimo steigėjas italų žurnalistas, maisto ir vyno ekspertas Carlo Petrini.
Jo teigimu, planetai didėjantį burnų skaičių pavyks išmaitinti tik tada, kai bus pakeistas didžiųjų korporacijų sudarkytas požiūris į maisto gamybą ir švaistymą.
„Mums kyla klausimas, kodėl tie, kurie propaguoja biologinės įvairovės svarbą, nesugeba priimti pasiūlos įvairovės ir, svarbiausia, nerodo jokios pagarbos žmonių pasirinkimo laisvei“, – atsikirto Italijos „McDonald’s“ atstovai ir pridūrė, kad „Expo 2015“ yra ta vieta, kurioje maisto pasirinkimas pasiekia kokybės, kiekybės ir įvairovės apogėjų, o ideologija planetos vis tiek nepamaitinsi.
Triskart didesnė nauda
Pasigėrėti pasauline maisto fiesta, paragauti egzotikos ir pasisemti naujų idėjų atvyksta ne tik paprasti mirtingieji.
Čia kasdien gausu valstybinių delegacijų, o štai antroje birželio pusėje į parodą užsuks amerikiečius išmokyti sveikai maitintis ir sulieknėti užsimojusi pirmoji JAV ponia Michelle Obama.
Organizatoriai tarp lankytojų tikisi nemenko kinų antplūdžio, ypač turinčių verslo gyslelę ir pinigų. Būtent šią Vakarų šalių pramonę užsmaugti baigiančią šalį Italija tikisi sugundyti gurmaniškais delikatesais ir taip pagerinti kenčiančią ekonomiką.
Organizatoriai prognozuoja, kad bent 3,5 mlrd. eurų iš skylėto Italijos iždo prarijusi paroda šalies ekonomikai grąžins triskart didesnę naudą.
Tikimasi, kad bent 5 mlrd. eurų sudarys padidėjusios turistų išlaidos ir užsienio investicijos. O vartotojų asociacija „Codacons“ nesikuklindama skaičiuoja, kad į parodą suplūdę turistai Italijoje gali palikti net 40 mlrd. eurų.
Milano viešbučiai ir muziejai jau patenkinti išaugusiais klientų srautais, tiesa, miesto centre veikiančių maitinimo įstaigų savininkai skundžiasi, kad į parodą atvykę lankytojai mieste nieko nevalgo.
Optimizmu trykštantis italų premjeras Matteo Renzi per parodos atidarymą pažadėjo, kad dabar prasideda Italijos ateitis. O finansų ministras Pieras Carlo Padoanas pridūrė, kad „Expo 2015“ bus Italijos atsigavimo ir pasitikėjimo simbolis.
Ar „Expo 2015“ tikrai išgelbės ekonominių sunkumų slegiamą Italiją? M.Renzi dėl to net neturi abejonių. Tačiau ar pamaitins planetą, premjero teigimu, parodys laikas.
Birželio 20-ąją centrinėje „Expo 2015“ gatvėje 60 Italijos picų kepėjų bandys iškepti rekordinę picą. 1500 metrų ilgio, penkių tonų svorio pica nemokamai pavalgydins 35 tūkst. žmonių. Lašelis žmonijos jūroje, bet rekordas Guinnesso rekordų knygoje.
Lietuvai „Expo 2015“ dėmesio netrūksta
Nors planetos parodoje pamaitinti greičiausiai nepavyks, šešiaženklį skaičių žmonių – taip. Organizatoriai tikisi, kad per pusmetį „Expo 2015“ aplankys 20 mln. lankytojų.
Per pirmąjį mėnesį ne tik pamaloninti skrandžio, bet ir paganyti akių atvyko 2,7 mln. žmonių. Nepabūgę 39 eurus kainuojančio bilieto (studentai ir senjorai moka keliais eurais mažiau) ir kelių valandų eilėje prie įėjimo gali vienu šūviu nušauti net 145 zuikius. Būtent tiek šalių įvairiausių formų ir fantazijų paviljonuose pristato savo virtuvės stebuklus.
Lietuva praeitį su ateitimi sujungiančių baltų kubų paviljone „Balansas“ pasaulį stebina juoda rugine duona, žemaitišku kastiniu, šaltibarščiais, šakočiais, cepelinais, midumi, obuolių sultimis, alumi.
Lietuvos paviljono komisaras Romas Jankauskas „Lietuvos rytui“ sakė, kad jis yra gausiai lankomas – per mėnesį užsuko apie 300 tūkst. lankytojų, tai yra 11,10 proc. visų „Expo 2015“ lankytojų.
R.Jankausko teigimu, lankytojai gerai vertino minimalistinę ir švarią paviljono architektūrą ir ekspoziciją, juos domino ne tik Lietuvos virtuvės paveldas, bet ir paviljone eksponuojami meno kūriniai, archeologiniai radiniai iš Lietuvos valdovų rūmų.
Užsieniečiams patiko tautiškos kapelijos „Sutaras“ koncertai, Sauliaus Petreikio muzikiniai pasirodymai su įvairiais lietuviškais instrumentais. Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė praėjusią savaitę pasirodęs skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, į Milaną atvykęs su Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos delegacija, kuri prie Lietuvos paviljono nuleido oro balioną.
Taip buvo pristatyta viena unikaliausių Lietuvoje turistams siūlomų pramogų – skrydžiai oro balionais. R.Jankauskas sakė, kad ateinančiais mėnesiais lankytojų lauks dar daugiau degustacijų, pristatymų ir koncertų.
Jei „Expo 2015“ organizatorių prognozės išsipildys ir ją aplankys 20 mln. lankytojų, o į Lietuvos paviljoną užsuksiančių žmonių procentas išliks stabilus, per šešis mėnesius lietuviškos juodos duonos ir alaus paragaus 2,2 mln. žmonių.
