Š.Mirzijojevas liepė kiekvienai Uzbekijos kaimuose gyvenančiai šeimai nuo šiol laikyti vištas. Jo manymu, šie paukščiai ne tik padėtų išmaitinti šeimą, bet ir gali tapti papildomų pajamų šaltiniu.
Šią mintį Uzbekijos prezidentas pasiūlė lankydamasis Karakalpakijoje – skurdžiausiame šalies autonominiame regione.
Čia beveik niekas neauga – didelėje regiono dalyje plyti dykuma, o iš sausėjančios Aralo jūros vėjas atpučia druską.
Todėl Š.Mirzijojevas pasiūlė kiekvienai šeimai auginti po šimtą vištų. Anot jo, tokiu atveju kasdien šeimos gautų mažiausiai po 50 kiaušinių. Uzbekijos prezidentas užsiminė, kad 10 iš jų būtų galima suvalgyti, o likusius parduoti ir taip užsidirbti pinigų kitoms reikmėms.
Š.Mirzijojevo planas nėra toks keistas, kaip būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.
Jo pasiūlyta vištų programa iš tiesų padėtų užtikrinti, kad tolimose, sunkiai pasiekiamose vietovėse gyvenantys uzbekai turėtų nuolatinį maisto šaltinį.
Vis dėlto gyventojams kilo klausimų, kaip vištos padėtų Uzbekijos kaimiečiams užsidirbti pinigų. Jeigu kiekviena šeima laikys po šimtą vištų, visi bus aprūpinti kiaušiniais ir neaišku, kam atliekami kiaušiniai galėtų būti parduodami.
Be to, ne visi uzbekai džiaugėsi naujuoju Š.Mirzijojevo sumanymu, nes laikyti šimtą vištų nėra juokas, ne visi išmano jų reikmes, o staiga reikės tapti šių sparnuotųjų gyvūnų ekspertais.
„Neturiu žalio supratimo, kaip reikia auginti vištas, išskyrus tai, kad joms kartais reikia duoti vaistų“, – teigė vienas Karakalpakijos gyventojas.
Šie vaistai, pasak uzbeko, nebūtų nemokami, o nuolat rūpinantis šimtu vištų neliktų laiko kitiems darbams.
Be to, nuogąstauti verčia ir tai, kad Uzbekijoje nėra itin daug pašaro vištoms. Tai reikštų, kad pašarą reikėtų brangiai importuoti iš kitų šalių.
