„Sveiki atvykę į Mar a Lago klubą – Palm Bičo karūnos brangakmenį“, – tokiais žodžiais pristatomas nuosavas D.Trumpo kurortas, kuriame jis pastaruoju metu tvarko nebe asmeninius reikalus su ilgamečiais verslo partneriais, o sprendžia valstybės klausimus.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad turtuoliui ši rezidencija patinka ne tik dėl prabangos. Šie rūmai kartu yra ir būdas palepinti ir įsiteikti arba, kitaip tariant, papirkti tuos, kurie čia atvyksta, rašo „Lietuvos rytas“.
O nuo tada, kai D.Trumpas tapo JAV prezidentu, kurorte lankėsi net valstybių lyderiai – vasarį viešnagės atvyko Japonijos premjeras Shinzo Abe, o šią savaitę – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Šiame įspūdingame kurorte išties yra į ką paspoksoti. Bet prabanga dvelkia ne tik pati rezidencija: amerikiečiams brangiai atsieina kiekvienas jų prezidento vizitas Palm Biče.
Apskaičiuota, jog kas kartą, kai D.Trumpas išvyksta į, kaip pats vadina, „pietinius Baltuosius rūmus“, JAV biudžetas palengvėja mažiausiai 3 mln. dolerių (2,7 mln. eurų).
Gyventojams – sunki našta
„Mes jaučiamės labai pagerbti, kad prezidentas lankosi Palm Bičo apygardoje, bet jo kelionės čia tapo tokios dažnos, jog nebegalime sakyti, kad tai – vizitai. D.Trumpas iš čia valdo šalį“, – taip teigė apygardos komisaras Dave’as Kerneris, kuris mano, kad ir pats lyderis turėtų kompensuoti bent kažkiek išlaidų, kurios dabar padengiamos daugiausia iš Palm Bičo apygardos gyventojų mokesčių.
Bet šią savaitę prezidento atstovai pareiškė, kad prezidentas už savo keliones nesiruošia krapštyti nė cento, ir pridūrė, jog keliauti kur nori – išimtinė prezidento teisė. Esą ir George’as W.Bushas su žmona važiuodavo į savo rančą Teksase, o Barackas Obama atostogaudavo Havajuose.
Palm Biče dažnomis prezidento viešnagėmis nesidžiaugia ir vietiniai verslininkai. Dėl JAV Slaptosios tarnybos įvestų taisyklių prieš kiekvieną prezidento kelionę į Mar a Lagą tenka uždaryti Palm Bičo apygardos parko oro uostą ir jame esančias parduotuves.
Be to, taip pat tenka mokėti už Baltųjų rūmų apsaugą, prezidento komandos keliones, daug pinigų kainuoja nuolat iš vienos rezidencijos į kitą keliaujančio lyderio apsaugos užtikrinimas.
Ją vykdyti turi daugybė pareigūnų, jiems tenka dirbti viršvalandžius – o už juos papildomai sumokama iš valstybės biudžeto.
Daug kam nepriimtinas atrodo ir pats faktas, kad prezidentas čia būna daugiau nei Baltuosiuose rūmuose. Nieko nuostabaus, kad šalies lyderis turi vietą, kurioje gali pailsėti, tačiau D.Trumpas keliauja į kurortą, kuris jam priklauso ir iš kurio jis uždirba.
Kiekvienas prezidento apsilankymas prabangiame objekte – nemokama pasaulinė reklama jo išrinktųjų klubui, į kurį patekti gali ne visi. Nors oficialiai jis perdavė šio prabangaus kurorto valdymą sūnui Donaldui Trumpui jaunesniajam, akivaizdu, kad pats nuo savo verslo brangakmenio neatsiribojo.
Be to, kuo svarbesnis Amerikai tapo D.Trumpas, tuo didesnį pelną jam davė šis Palm Bičo klubas. Apskaičiuota, kad Mar a Lago kurortas 2015-aisiais verslininkui sukrovė beveik 30 mln. JAV dolerių (28 mln. eurų) pelną.
O 2016-aisiais, iš karto po to, kai respublikonas buvo išrinktas prezidentu, ši suma turėjo išaugti mažiausiai dvigubai, mat negrąžinamas įstojimo į klubą mokestis padidintas dukart – iki 200 tūkst. dolerių (187 tūkst. eurų).
Be šios sumos, klubo lankytojai kasmet turi susimokėti 14 tūkst. dolerių (13 tūkst. eurų) mokestį ir dar kelis tūkstančius dolerių už maistą.
Šimto klubo narių ratą sudaro Volstrito verslininkai, nekilnojamojo turto magnatai, energetikos sektoriaus lyderiai ir daugybė kitų žmonių, kurių finansinę ateitį gali paveikti prezidento sprendimai. Todėl klubo lankomumas, regis, turėtų augti ir augti.
Pavojus valstybės paslaptims?
Amerikiečiai susirūpinę ne tik tuo, kad kelionės į prabangią rezidenciją tuština biudžetą, bet ir valstybinio saugumo klausimais. Nesunku paaiškinti, kodėl jie nerimauja.
Kai vasario mėnesį D.Trumpo rezidencijoje Palm Biče lankėsi Japonijos premjeras Sh.Abe, Šiaurės Korėja žengė dar vieną provokuojantį žingsnį – paleido balistines raketas Japonijos jūros link.
Informacija apie Pchenjano manevrus abu lyderius pasiekė ruošiantis valgyti pirmąjį patiekalą, sėdint prie žvakėmis apšviesto stalo vienoje iš Mar a Lago terasų.
Salotų „Iceberg“ prikrautos lėkštės buvo nustumtos į šalį, lyderiams už nugaros susibūrė komandos. Jų nariai šviesdami D.Trumpui ir Sh.Abei po nosimi telefonais nagrinėjo iš dalies įslaptintus dokumentus su informacija ir padėjo politikams ruoštis spaudos konferencijai.
Aplinkui juos toliau zujo turtuoliai klubo svečiai ir prastus atlyginimus gaunantys padavėjai.
Skambant foninei viešbučiams įprastai muzikėlei buvo tariamasi, kaip reaguoti į grėsmingą Šiaurės Korėjos išsišokimą.
Visa ši chaotiška scena buvo nufotografuota Mar a Lago klubo nario, į pensiją išėjusio investuotojo Richardo DeAgazio ir paviešinta socialiniame tinkle „Facebook“.
Tai buvo pirmasis Šiaurės Korėjos iššūkis naujam JAV lyderiui ir pasaulis laukė, kaip politikas reaguos.
Tokiais atvejais ankstesni prezidentai buvo nedelsiant nulydimi į slaptą pasitarimų kambarį arba į saugią vietą toliau nuo kitų ausų ir akių. Juk dažnai per tokius pasitarimus valstybių vadovams duodami patarimai ir aptariami dalykai, kurie laikomi valstybinėmis paslaptimis.
Tačiau D.Trumpo įsteigtuose „žiemos rūmuose“ dalykai vyksta kitaip: krizės sprendžiamos po atviru dangumi, aplinkui vaikščiojant daugybei pašalinių žmonių.
Pavertė karalių rūmais
Tačiau kas tokio ypatingo šioje rezidencijoje? Kodėl ji žavi ne tik D.Trumpą, bet ir didžiausius Amerikos turtuolius?
Mar a Lago teritorija užima aštuonis hektarus. Čia pastatytas pagrindinis namas – kurį greičiau jau galima pavadinti rūmais – su milžiniška išpuoselėta teritorija aplink. Šis pastatas skirtas D.Trumpui ir jo gausiai šeimai.
126 miegamųjų kurorte taip pat įrengtas paplūdimio klubas, ne vienas įspūdingas baseinas, SPA centras, teniso, golfo aikštynai, restoranas ir įspūdingo dydžio pokylių salė.
D.Trumpas Mar a Lago, kurio pavadinimas reiškia „tarp jūros ir ežero“, nusipirko 1985-aisiais ir po dešimtmečio pavertė jį prabangiu klubu. Prieš tai įspūdinga vila priklausė sausų pusryčių imperijos paveldėtojai Marjorie Merriweather Post.
Moteris testamente rašė, jog tikisi, kad ši vieta kada nors taps prezidentų ir užsienio svečių susitikimo vieta, todėl po mirties Mar a Lago paliko valstybei. Vėliau jis buvo grąžintas moters šeimai, nes valstybei išlaikyti jį buvo per brangu, ir parduotas D.Trumpui.
Vargu ar M.Merriweather Post tikėjosi, kad trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatyti rūmai taps ne tik lyderių susitikimo vieta, bet ir šalies prezidento antrąja rezidencija.
Vos įsigijęs šį nekilnojamojo turto objektą D.Trumpas su tuomete žmona Ivana čia ėmė vykdyti didžiules permainas: jų vizijose Mar a Lagas turėjo būti dar prabangesnis ir priminti Europos valdovų pilis.
Dabar čia dominuoja aukso spalva, grindys daug kur išklotos itin reto marmuro plokštėmis, sienas puošia prabangūs apmušalai, meno kūriniai, lipdiniai, o kai kur ir baroko stiliaus freskos.
Baldai pagaminti pagal specialų užsakymą, interjerą apšviečia krištolo sietynai.
Kai pastatas buvo statomas, į Floridą iš Genujos buvo atgabenti keturi pilni laivai su dorėnų epochą menančio akmens luitais. Fasado apdailai taip pat panaudotos iš Ispanijos atvežtos plytelės, kurios skaičiuoja tūkstantmečius.
Kad svečiai derėtų su karališka aplinka, čia galioja griežtos aprangos taisyklės. Su smėlėtu bikiniu gurkšnoti gėrimo ant itališkų baldų apmušalų šiukštu negalima – galioja oficialus aprangos kodas ir grįžtant iš paplūdimio į savo kambarį pakeliui reikia įsinerti į kitus drabužius.
Dėl viso to šis klubas laikomas prestižiškiausiu JAV, o D.Trumpas net per rinkimų kampaniją bandė pavergti rinkėjus sakydamas: „Pažiūrėkite, ką aš padariau Mar a Lage. Tai įrodo, kad sugebėsiu susitvarkyti ir su mūsų šalimi.“
