Klasikinio skonio ledai yra paplitę po visus pasaulio kampelius, bet pastaraisiais metais žmonės ėmė ieškoti kuo neįprastesnių potyrių gomuriui.
Galimybė gaminti egzotiško skonio ledus buvo įmanoma jau seniai. Gal trūko tik vaizduotės?
1944 metais Ramiojo vandenyno Peleliu saloje įsitvirtinusios 122-osios JAV jūrų pėstininkų eskadrilės vadas majoras Hunteris Reinburgas įsinorėjo ledų, kurie atvėsintų nuo džiunglių karščio.
H.Reinburgas su savo inžinieriais atliko kelis eksperimentus ir sumanė naują būdą jiems gaminti. Prie kiekvieno lėktuvo sparno jūrų pėstininkai pritvirtino didelę skardinę su pienu, kurios viduje buvo maišytuvas, sujungtas su vėjo varomu propeleriu.
Kariai suprato, kad lėktuvais pakilę į 9 kilometrų aukštį jie gali pagaminti tiek ledų, kiek užtektų kasdien pamaitinti 100 žmonių. Žinoma, kartu priversdami japonus švaistyti amuniciją, kai jie mėgindavo lėktuvus numušti.
Majoras H.Reinburgas ledus pagardindavo kakava, bet, jei jis būtų kiek įdėmiau apsižvalgęs aplinkui, būtų tapęs tikru ledų pramonės novatoriumi.
Daugybę metų ledų pramonė buvo itin konservatyvi. Bet paveikti migracijos, ilgų kelionių ir interneto vartotojai vis labiau linkę išbandyti ką nors nauja. Tai pastebėję ledų baronai puolė siūlyti naujovių.
Amerikoje kaip grybai po lietaus pradėjo dygti egzotiško skonio ledų siūlančios ledainės.
Jose siūloma paragauti persiškų šafrano, apelsinmedžių žiedų ir rožių vandens bei indiškų arbatos ir ananasų ledų, pagardintų įvairiais riešutais ir medumi.
Niujorko ledainė „Chinatown Ice Cream Factory“ keisto skonio ledų siūlo jau kelis dešimtmečius, tačiau tik visai neseniai keistenybės sulaukė daugiau dėmesio.
Jos savininkė Christina Seid teigė, kad dabar susidaro 20 ir daugiau žmonių eilė prie kiniško skonio ledų: raudonųjų pupelių, kepintų sezamų, saldžiųjų bulvių.
„Mano tėvas buvo daugelio skonių atradėjęs.
Kadaise žmonės iš viso net nežinojo, kas tie mangai arba mačos arbata“, – sakė Ch.Seid.
Šefilde, Jungtinėje Karalystėje, ledainę įkūrusi kinė Yee Kwan Chan tikino, kad „nori sukurti autentiškus skonius, kokių rastumėte Azijoje“. Tarp jos siūlomų desertų galima rasti šokoladinių miso ir spygliuotų durijų vaisių ledų.
„Rytų Azijos skoniai yra kitokie. Saldu, rūgštu, kartu – mums svarbūs visi pojūčiai“, – tvirtino Yee Kwan Chan.
Didžiausias pasaulyje ledų gamintojas „Unilever“ pastaruoju metu plečia siūlomų ledų pasirinkimą ir taikosi patenkinti skirtingų šalių gyventojų liežuvio poreikius.
Antai Kinijoje įmonė pardavinėja ledus su raudonosiomis pupelėmis, o Skandinavijos šalyse nesunku rasti ledų, pagardintų saldymedžių šaknų ekstraktu.
