Būstas dažnai minimas kaip svarbus socialinis veiksnys, lemiantis sveikatos būklę, nes saugaus, patikimo, kokybiško ir įperkamo būsto neturėjimas siejamas su daugeliu blogų psichinės ir fizinės sveikatos rodiklių.
Adelaidės universiteto Pietų Australijoje mokslininkai ištyrė, kaip įvairūs su būstu susiję veiksniai veikia senėjimą – susikaupusius organizmo ląstelių pažeidimus, kurie parodo, koks yra žmogaus biologinis, o ne chronologinis amžius.
Siekdami išsiaiškinti, ar būstas turi įtakos sveikatos būklei, tyrėjai nagrinėjo socialinių apklausų duomenis kartu su epigenetine informacija.
Epigenetika – tai mokslas apie tai, kaip elgsena ir aplinka gali sukelti pokyčius, kurie turi įtakos genų veikimui.
Mokslininkai surinko informaciją iš 1420 respondentų, kurie taip pat pateikė savo kraujo mėginius, iš kurių buvo gauti metilinimo – kai mažas cheminis darinys, metilo grupė, prisijungia prie DNR – duomenys.
Tyrėjai atsižvelgė į visus įmanomus elementus, esančius surinktuose duomenyse, kad įvertintų įvairų ir sudėtingą būsto vaidmenį žmonių gyvenime.
Tai apėmė materialinius elementus (pavyzdžiui, būsto nuosavybę, pastato tipą, valstybės finansinės paramos gavimą, miesto ar kaimo vietovę), psichosocialinius elementus (pavyzdžiui, būsto išlaidas, skolas, taip pat būsto perpildymą).
Analizuojant duomenis nepamiršti ir galimai įtaką darantys veiksniai – tokie kaip lytis, tautybė, išsilavinimo lygis, socialinė ir ekonominė padėtis, mityba, sukauptas stresas, finansiniai sunkumai, svoris ir rūkymas. Kadangi chronologinis ir biologinis senėjimas vyksta kartu, į tai taip pat buvo atsižvelgta.
Tyrėjai nustatė, kad biologinis senėjimas buvo spartesnis tarp būstą besinuomojančių nei tarp tų, kurie turi nuosavą būstą ir neturi paskolos nekilnojamam turtui įsigyti.
Palyginti su nedarbu ir rūkymu, būsto nuomojimasis turėjo didesnę įtaką senėjimui – beveik dvigubai didesnę negu buvimas bedarbiu ir 50 procentų didesnę negu buvimas rūkančiuoju praeityje.
Taip pat buvo konstatuota, kad poveikis biologiniam senėjimui gyvenant ne nuosavame būste, kurio kaina yra maža ir kuriame užtikrinamas didesnis nuosavybės saugumas, nesiskyrė nuo tiesioginės būsto nuosavybės turėjimo.
Tyrėjai pastebėjo, kad su greitesniu biologiniu senėjimu buvo susijusios skolos už būsto nuomą arba gyvenimas užterštame ar su kitomis aplinkos problemomis susijusiame būste: „Mūsų analizėje reikšmingas nuomos ir skolų vaidmuo pabrėžia psichosocialinių veiksnių, siejančių būstą su sveikata, vaidmenį.“
Daroma išvada, jog svarbu tai, jog epigenetiniai pokyčiai yra grįžtami, o neigiamo poveikio sveikatai būtų galima išvengti pakeitus gyvenamojo būsto sąlygas.
Parengta pagal „New Atlas“ inf.
