Kai praėjusią savaitę Saratovo srities Pugačiovo mieste vieną vakarą kilo susistumdymas šalia alaus baro, vargu ar daugelis miesto gyventojų tikėjosi, į ką visa tai išvirs.
Incidento metu 16-metis čečėnas užkalbino 20-mečio rusų desantininko Ruslano Maržanovo merginą. Kilo muštynės, švystelėjo peilis, o to rezultatas – ligoninėje subadytas karys mirė, rašo "Lietuvos rytas.
Paauglys pats pasidavė policijai, bet buvo jau vėlu – iškart po desantininko laidotuvių minia patraukė į Pugačiovo rajoną, kur gyvena daug čečėnų. Kilo muštynės, turėjo įsikišti pareigūnai, bet atmosfera kaito toliau. Minia kelis sykius bandė blokuoti automobilių magistralę šalia Pugačiovo ir šaukė „Iškeldinkit čečėnus į kalnus.”
Tokie įvykiai – tik vienas pastarojo meto simptomų Rusijoje pavyzdžių. Tik kam tai naudinga?
Buriasi keršytojų būriai
Antradienį panašus stichiškas mitingas nuvilnijo Jekaterinburge. Priežastis irgi banali – automobilis suvažinėjo dvejų metų Vovą Sočniovą ir jo tėvus.
Prie vairo sėdintis uzbekas mėgino sprukti iš įvykio vietos. Jį vėliau surado įtūžusi minia.
Astrachanėje – kita bėda: čia nežinomi „partizanai” padeginėja automobilius su Šiaurės Kaukazo respublikų numeriais. Iš viso supleškėjo jau mažiausiai 15 automobilių.
O praėjusią savaitę Maskvoje apie 300 baikerių blokavo kelių policijos bataliono pastatą. Reikalauta imtis veiksmų prieš kaukaziečių šantažuotojus. Konkrečiai – prieš vieną čečėną ir tris dagestaniečius.
Jie kaltinami tyčia sukėlę eismo įvykį. Vyrai savo prabangiu užsieniniu automobiliu sukėlė avariją taip, kad atrodytų, jog kalta jauna vairuotoja. Iš merginos kaukaziečiai išsireikalavo pinigų už neva patirtą žalą.
Visi šie atvejai – ne išskirtiniai. Pastaruoju metu jų vis daugiau, o juos sieja dvi ypatybės: žinia apie įvykius, kuriuose dalyvauja išeiviai iš Kaukazo arba Vidurinės Azijos, plinta žaibiškai. Kaipmat susirenka bent keli šimtai keršytojų.
Jie, žinoma, pasiruošę jėga spręsti problemą. Garsi Rusijos žurnalistė Julija Latynina teigia, kad visuomenėje, kur visiškai negalioja įstatymai, ima veikti koordinuotos žmonių grupės.
Bet kodėl taip nutinka ir kas visa tai leidžia, J.Latynina mįslingai nutyli. Vis dėlto užtenka pasižiūrėti į faktus. Tiksliau, į nuomonių apklausas.
Nacionalistinės nuotaikos
Autoritetingo Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų Levados centro analitikai patvirtina: populiariausi tarp Rusijos gyventojų pastaruoju metu nacionalistiniai ir separatistiniai lozungai. Pavyzdžiui, šūkį „Rusija – rusams” tvirtai remia 21 proc., o remti linkę dar 27 proc. apklaustųjų. Taigi beveik pusė, o žinant, kad dar didelė dalis yra neapsisprendusių, nuotaikos gana ryškios.
Panašaus populiarumo sulaukia ir šūkiai „Gana šerti Kaukazą”, mažiau palaikomi „Užteks šerti Maskvą”. Palyginkime: tokie šūkiai kaip „Laisvę politiniams kaliniams” ar „Rusija be Putino” patinka mažiau nei trečdaliui ar net penktadaliui apklaustųjų.
Agresija plinta labiau
O tai reiškia, kad valdžia pasiekė savo tikslą – nukreipė liaudies nepasitenkinimą nacionalistine tėkme. Analizuojant atvejį Pugačiove, kur įvykdytas kone buitinis nusikaltimas pasibaigė visuotiniu pasipiktinimu, į akis krinta keletas dalykų.
„Kuo garsėja Pugačiovas? Girtuokliais, nedarbu, atlyginimais, už kuriuos neįmanoma pragyventi. Pagrindine laisvalaikio vieta yra tapusi vietinė užeiga, kurioje ir įvyko mirtinos muštynės. Beje, ne pirmosios, kai švaistomasi peiliais ir žūva žmonės”, – sakė vienas opozicinių laikraščių redaktorius Dmitrijus Muratovas.
Tačiau, anot jo, tokia agresija iki šiol neplisdavo už vietos girdyklų ribų – nei darbe, nei statybose, nei kitur etniniai konfliktai dažniausiai nepasireikšdavo. Bet dabar viskas esą pasikeitė. Nė nebandoma klausytis net išmintingų žodžių.
„Man labai gaila, kad mano vaiką net po jo mirties trukdo, – apie rusų paprotį netrukdyti mirusiųjų priminė nužudyto R.Maržanovo tėvas. – Čia ne tautybė kalta, o degtinė. Jei nebūtų tokių barų, nieko nebūtų ir atsitikę.”
Smurtą maldys pinigais?
Bet jo niekas, regis, neišgirdo. Vietos valdžia visą kaltę suvertė etninio konflikto kurstytojams jų neįvardydama. O toliau – viskas pagal ne kartą buvusį scenarijų: bus prašoma papildomų lėšų iš Kremliaus etniniam gaisrui gesinti. Net jei dabar pareigūnai irgi tarsi atsižadėję savo žodžių kalba tik apie pavienius buitinius konfliktus.
Ir Kremlius greičiausiai turės skirti dar daugiau pinigų, mat baiminamasi dėl artėjančių olimpinių žaidynių Sočyje, kuris yra visų šių etninių gaisraviečių kaimynystėje.
Juolab kad čečėnų kovotojų lyderis, jau kelis kartus Kremliaus nukautas, bet kaip zombis vis prisikeliantis, Doku Umarovas internete išplatino bauginimų tiradą ir paragino atitinkamai pažymėti olimpines žaidynes Rusijoje – išpuoliais.
Savo ruožtu Kremliui pavaldus Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas jau kurį kartą pažadėjo sumedžioti D.Umarovą kaip žvėrį.
„Mes jį dar iki olimpiados sugausime ir sunaikinsime. Kiekvieną dieną jo ieškome, niekur jis nepasirodys”, – žadėjo R.Kadyrovas. Tas pats, kuriam pavaldūs čečėnai elgiasi vis drąsiau, įžūliau ir dažnai sukelia incidentus, dėl kurių toliau auga etninė įtampa.
