Pajūrio ruože tarp Gdansko ir Ščecino nuo senų senovės gyvenantys apie pusę milijono kašubų iki šiol tenkinosi kalbine autonomija. O Lenkijos vyriausybė tautinėms mažumoms kašubus rodydavo kaip teigiamą integravimosi pavyzdį.
Tačiau neseniai Vladyslavovo mieste švenčiant 15-ąjį pasaulio kašubų sąskrydį prezidentui Bronislawui Komorowskiui netikėtai buvo įteiktas prašymas suteikti etninės mažumos statusą, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Rytai-Vakarai“.
Laiško autoriai tvirtino, kad toks statusas suteiktų geresnes sąlygas saugoti savo tapatybę, ir priminė Europos Tarybos ataskaitą, kritikuojančią Lenkijos vyriausybės politiką kašubų kalbos atžvilgiu.
Europos Taryba sukritikavo Lenkijos vyriausybę, kad negarantuoja kašubų kalbos mokymo pradinėse mokyklose, nepakankamai propaguoja vidurinėse, nesudaro sąlygų šia kalba sudaryti santuokas.
Nors prašymą prezidentui pasirašė tik viena iš keturių kašubus vienijančių organizacijų, įvykis sukėlė rimtą galvosopį Lenkijos valdžiai.
Nušalino autonomistų lyderį
Prašymą prezidentui sukurpė vienas aktyviausių kašubų lyderių, buvęs ilgametis didžiausios organizacijos – Pamario kašubų sąjungos (PKS) pirmininkas bei Kašubų radijo įkūrėjas ir direktorius Arturas Jablonskis.
Pastarąjį prieš dvejus metus B. Komorowskis apdovanojo medaliu už nuopelnus integraciniams procesams Lenkijoje, tačiau prieš metus D. Tuskas pašalino iš vyriausybinės Tautinių ir etninių mažumų tarybos.
Spėjama, jog šitaip premjeras A. Jablonskiui keršijo už tai, kam jis įkūrė organizaciją „Kašubų vienybė”, ėmusią telkti tuos, kurie siekia etninės mažumos statuso.
Ministrą pirmininką greičiausiai įsiutino ir šio veikėjo viešai išsakyti žodžiai, jog Vokietijoje kašubai tokį statusą neabejotinai turėtų.
Nors vėlesniuose komentaruose A. Jablonskis patikslino, jog kašubai Lenkijoje diskriminacijos nejaučia, bet jiems trūksta dialogo su valdžia.
Vis dėlto A. Jablonskio pagyras Vokietijai kai kas Varšuvoje įvertino kaip politinį antausį.
Juolab kad dėl kašubų priklausomybės lenkams ar vokiečiams nuo seno vyksta įnirtingi ginčai.
Pavyzdžiui, opozicijos paskleistas gandas, jog D. Tusko dėdė kašubas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo nacių kariuomenėje, sutrukdė šiam politikui 2005 metais laimėti prezidento rinkimus.
Pasipriešino ir dėl gėjų
Netikėtą smūgį premjerui kirto ir PKS Rumios miestelio skyriaus pirmininkas Janas Klawiteris, kašubų vardu įteikęs protestą dėl vyriausybės planų legalizuoti gėjų bei lesbiečių santuokas.
17 tūkstančių parašų surinkęs J. Klawiteris pareiškė, jog toks įstatymas pamintų svarbią kašubų vertybę – daugiavaikę šeimą. Religingumu garsėjančių kašubų šeimos yra vienos gausiausių Lenkijoje, daugumoje yra ne mažiau kaip trys vaikai.
Gdansko universiteto sociologijos profesorius Brunonas Synakas teigia, jog vokiečių ir lenkų kultūrinės įtakos į dvi dalis plėšomi kašubai užsisklendė puoselėdami tradicines šeimos vertybes, todėl taip negatyviai reaguoja į homoseksualus.
Toks paaiškinimas nepalengvina D. Tusko situacijos, mat jo valdoma Piliečių platformos partija (PPP) skelbiasi liberalia ir rinkėjai reikalauja tesėti pažadus homoseksualams.
Pavydi lietuviams Punske
Gdanske bei Pamario regione besilankiusiems Lietuvos žurnalistams kašubų lyderiai pripažino, jog trūksta jų kalbos mokytojų, nėra pakankamai vadovėlių.
Buvo pavydima netgi Lenkijos lietuviams, kurių vaikai gali lankyti tautinę mokyklą, kai kašubų kalba yra dėstoma vien kaip fakultatyvinis dalykas ir tik tris kartus per savaitę.
Antra vertus, PKS pirmininkas Lukaszas Grzedzickis gyrėsi, jog jie yra veiklesni negu lietuviai ir sugeba vadovėlius išleisti už 40 zlotų, kai punskiečiams tai atsieina netgi penkis kartus brangiau.
L. Grzedzickis džiaugėsi ir tuo, kad neseniai duris atvėrė kašubų filharmonija, teatras, muziejai, kad kašubų pamokas kasmet lanko vis daugiau vaikų – šįmet mokėsi per 16 tūkstančių.
L. Grzedzickis taip pat gyrėsi, jog kašubų krašte puikuojasi dvikalbiai gyvenviečių pavadinimai. O tam lenkiškai kalbantys Pamario gyventojai esą visiškai neprieštarauja.
Mokančių kalbą – nedaug
Organizacijos „Kašubų vienybė” lyderis A. Jablonskis buvo atviresnis ir priminė, jog iš 77 seniūnijų tik 22-ose kabo dvikalbės lentelės, o dvikalbiai gatvių pavadinimai – vos keliose.
Mat mažumų įstatymas įteisino vien dvikalbius vietovardžių pavadinimus, tokių lentelių pakabinimą finansuoja valstybė.
Šis įstatymas neįteisino dvikalbių gatvių pavadinimų, todėl lenteles iškabinti mažai kas ryžtasi, juolab kad savivaldybės už jas privalo susimokėti pačios.
A. Jablonskis atskleidė ir tai, jog kol kas niekur nėra rengiami kašubų kalbos mokytojai ir mokyklose dėsto savamoksliai.
Šio lyderio teigimu, kašubų kalbos gyvavimui užtikrinti reikia gerokai didesnių pastangų, nes dauguma kašubais save laikančių žmonių protėvių kalbos nebemoka.
A. Jablonskis priminė, kad kai prieš aštuonerius metus kūrė Kašubų radiją, regione buvo vos penki žurnalistai, mokantys šią kalbą.
Radijas įsteigė specialius žurnalistų kursus, bet ir dabar ne visi stoties darbuotojai moka kašubų kalbą.
Šiai kalbai grėsmė išnykti esą visada bus reali, nes vaikai žiūrėdami televizijos filmus, klausydamiesi muzikos ir bendraudami kieme pirmiausia išmoksta valstybinę kalbą, o vėliau dalis ima gėdytis tarmės ir jos išsižada.
Etninio tapatumo problemas patvirtino ir Kašubų etnografinio muziejaus Veiherove direktorius Tomaszas Fopke. Jis priminė, jog senovinių kašubų apdarų nėra išlikę, muziejininkams juos sukurti savo nuožiūra.
Susimokė su vokiečiais?
Opozicinės Teisės ir teisingumo (TTP) partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis kašubus ne kartą pavadino užsimaskavusiais vokiečiais ir įtarinėjo vykdant provokišką politiką.
TTP spėja, jog kašubai kartu su sileziečiais, kurių šalyje yra beveik milijonas, etninės mažumos statuso siekia planuodami ateityje prisijungti prie Vokietijos.
Lenkijoje šiuo metu joks kašubų kilmės menininkas ar muzikantas neturi žvaigždės statuso populiarumo.
Ši mažuma labiausiai garsėja pomėgiu uostyti tabaką bei viesulingu šokiu su šventuoju paveikslu per religinę procesiją.
Kentėjo ir nuo vokiečių, ir nuo lenkų
Kašubai priskiriami prie vakarų slavų tautų, nors jų etosui nemažai įtakos padarė ir maišymasis su germanų bei baltų gentimis.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kašubai paminėti popiežiaus Grigaliaus IX bulėje 1238 m.
Kašubų tapatybei vėlesniais laikais daugiausia įtakos darė vokiečiai, o nuo XVIII a. antrosios pusės šį regioną valdę prūsai vykdė kultūrinę germanizaciją.
XIX a. viduryje Europoje kilęs Tautų pavasaris sužadino ir kašubų tautinius siekius, juos kurstė etnografas bei knygų leidėjas Florianas Ceinovas.
Per Versalio taikos derybas 1919 m. kašubai pasisakė norintys įeiti į Lenkijos sudėtį, nes prisibijojo, jog Vokietijoje bus labiau asimiliuojami ir greičiau nutautės.
J. Pilsudskio valdoma Lenkija tokio kašubų gesto tinkamai neįvertino ir siekė juos asimiliuoti, persekiojo lyderius, ribojo spaudą.
Antrojo pasaulinio karo metais Lenkiją okupavę vokiečiai bandė pervilioti kašubus į savo pusę suteikdami jiems tautinės mažumos statusą. Tačiau kašubų lyderiai ir toliau deklaravo ištikimybę Lenkijai.
Naciai tokį apsisprendimą ignoravo ir kašubus pripažino vokiečiais, dėl to visi vyrai automatiškai buvo šaukiami į Vokietijos kariuomenę.
Dėl šios biografinės patirties pokarinė komunistinė Lenkija kašubais dar labiau nepasitikėjo ir siuntė juos į Sibirą, uždarinėjo kartu su nacistais į koncentracijos stovyklas.
Sovietmečiu kašubai buvo verčiami susilenkinti pavardes, mokyklose buvo draudžiama jų kalba, ribojama partinė karjera ir neleista tarnauti karo laivuose.
1980 m. Pamario regiono sostinėje Gdanske įsiteigta pirmoji komunistinių šalių bloke nepriklausoma profsąjunga „Solidarumas” („Solidarnosc”), kurios beveik pusė lyderių buvo kašubai. Lenkijai išsivadavus iš komunizmo gniaužtų kašubai gerokai suaktyvėjo ir ėmė kurti įvairias naujas organizacijas.
Per 2002 m. visuotinį gyventojų surašymą kašubais nepabūgo prisipažinti vos 5100 Pamario regiono žmonių, o 2011 m. tokiais esantys pasisakė jau 228 tūkstančiai. 92 procentai save pavadino kartu ir lenkais, o 8 procentai, arba 17 tūkstančių, teigia esantys tik kašubai.
Juos suvienijo organizacija „Kašubų vienybė”, kurios narius kai kas Varšuvoje ėmė vadinti kašubų nacionalistais.
Iš 228 tūkstančių žmonių, priskiriančių save prie kašubų, tik pusė sugeba susišnekėti šia kalba.
Dabartiniame Seime yra 22 parlamentarai kašubai. Dauguma jų, taip pat ir premjeras, priklauso PPP, o kašubai per rinkimus labiausiai remia šią partiją. D. Tuskas 1992 m. ėjo PKS vicepirmininko pareigas ir pasisakė už tai, kad kašubams būtų suteikta didelė autonomija – su teise į savą kalbą, policiją, savivaldą.
