Praėjusią savaitę Sardinijos salą nusiaubęs ciklonas „Kleopatra“ pareikalavo 16 aukų, šimtus žmonių paliko be namų, nuniokojo vietoves. Stichijai nurimus prasidėjo kaltųjų paieškos. Toli ieškoti nereikėjo.
Vos tik Italiją ištinka stichinė nelaimė, šalies gyventojai – tiek nukentėję, tiek ekspertai – kalba apie tą patį: aukų ir materialinės žalos gal ir buvo galima išvengti, jei visi būtų buvę tinkamai informuoti, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Artėja audra? Yra požymių, kad kils žemės drebėjimas? Didelė tikimybė, kad apie tai italai sužinos per vėlai. Mat kas nors neatliko savo darbo. Nepaisant pasikartojančių nelaimių, iš jų, regis, mokomasi itin lėtai.
Taip nutiko ir šį sykį: ciklonas vėl atvėrė seną Italijos žaizdą – kodėl daugiausia mobiliųjų telefonų pasaulyje turinti tauta nuolat tampa informacijos apie stichijas neturėjimo auka?
Tragedijos galėjo išvengti
„Francesco viena ranka laikė apkabinęs Enrico, o kita laikėsi įsikibęs į stulpą. Patvinusios upės vanduo kilo, srovė stiprėjo, o tik žaibų kartkartėmis apšviečiamoje tamsoje nieko nebuvo matyti.
Niekaip negalėjau iki jų nusigauti, todėl puoliau ieškoti pagalbos, tačiau sutikau tik vieną senuką – Francesco tėvą, kuris ieškojo sūnaus ir anūko. Visi jau buvo palikę apsemtus namus ir gatves.
Sugrįžę prie upe virtusios gatvės numetėme jiems virvę, tačiau nepajėgėme jų ištraukti. Vandens srovė buvo per stipri.
Kol ieškojau pagalbos, juodu dingo po vandeniu“, – paskutines 35 metų Francesco Mazzoccu ir jo trejų metų sūnaus gyvenimo akimirkas pasakojo juos išgelbėti bandęs Piero Mariano.
Ką išgyveno iš vandens nublokšto automobilio išgelbėtas, tačiau jame įstrigusiai 42 metų žmonai Patriziai Coronai su dvejų metų dukrele Morgana glėbyje niekuo negalėjęs padėti policininkas Innocenzo Giagoni, galima tik įsivaizduoti.
Vyrą nuo bandymo šokti į upę paskui vandens nublokštą automobilį sulaikė gelbėtojai.
Šoką patyręs pareigūnas atsigavo tik kelias dienas praleidęs ligoninės psichiatrijos skyriuje.
„Stovėjau ir stebėjau, kaip vanduo ir purvas pasiglemžia viską, ką taip sunkiai uždirbau per visą gyvenimą: namus ir visus juose esančius daiktus bei prisiminimus, automobilį, gyvūnus, metų metus tvarkytą sodą. Netekau absoliučiai visko.
Anksčiau čia buvo rojus, dabar čia pragaras“, – pro ašaras kalbėjo kaimo turizmo sodybos netoli Olbijos Sardinijos šiaurės rytuose savininkė.
Tokių išgyvenimų jiems ir tūkstančiams Olbijos, Nuoro ir Oristano apylinkių gyventojų būtų pavykę išvengti, jei pranešimas apie artėjantį pavojingą cikloną būtų atkeliavęs laiku.
Kaltas sekmadienis?
Sardinijos dienraštis „L’Unione Sarda“ teigia, kad apie 16 žmonių gyvybę nusinešusį ir dešimtis sužeistų, tris tūkstančius be namų palikusį, tiltus ir gatves sugriovusį, elektros stulpus išvarčiusį, vandentiekio tinklus ir žemės ūkio laukus nuniokojusį cikloną Civilinės saugos departamentas perspėjo.
Deja, viskas vyko taip, tarsi pareigūnai vis dar gyventų praėjusiame amžiuje. Faksograma su pranešimu apie aukštą pavojaus lygį savivaldybių kabinetus pasiekė sekmadienio popietę. Kai juose tuščia tarsi dykumoje.
Kol į dokumentų šūsnį įsimaišęs pranešimas buvo pastebėtas, praėjo nemažai laiko. Pirmadienio rytą į darbą susirinkę nieko neįtariantys savivaldybių darbuotojai kaip įprastai iš pradžių išgėrė kavos ir aptarė futbolo rungtynes.
Tačiau netgi pastebėjus popieriaus lapą su perspėjimu imtasi ne skambinti pavojaus varpais, bet susirūpinta, kaip išsaugoti nesutrikusį eismą.
Juk būtent tuo gyventojai labiausiai piktinasi lyjant.
Nenorėjo bauginti žmonių
Kaip nurodo taisyklės, Civilinės saugos departamentas Romoje sekmadienio vakarą visiems ciklono kelyje esančių miestų ir miestelių merams išsiuntė trumpąsias žinutes. Iš viso 50 žinučių.
Tačiau nė vienas meras neinformavo gyventojų ir nesiėmė evakuoti pakrantėse bei upių prieigose gyvenančių žmonių, neliepė uždaryti mokyklų, kelių, tiltų. Kodėl? Merai teisinasi, esą nenorėję kelti nereikalingos panikos.
„Apie pavojų pranešanti faksograma buvo bendrojo pobūdžio. Tokių per mėnesį gaunu penkias. Ką turėjome daryti? Uždaryti mokyklas, įstaigas, kelius? Negi turime evakuoti žmones kaskart, kai prognozuojamas lietus? Niekas nepranešė, kokia tai bus stipri stichija“, – gynėsi trylikos miestiečių netekęs Olbijos meras Gianni Giovannelli.
„Gavęs žinutę ėmiausi veiksmų: pirmadienio rytą nusiunčiau papildomų pareigūnų į Olbiją, kur buvo numatytas aukščiausias pavojaus lygis. Tačiau netrukus ir patys atsidūrėme ciklono akyje“, – teisinosi Arcakenos meras Alberto Ragnedda.
Šiame prabangiame kurorte pusrūsyje įrengtame bute nuskendo visa šeima – 42 metų Isaelis Passoni, jo vienmetė žmona Cleide Mara Rodriguez ir jųdviejų vaikai – 16 metų Laine bei 20 metų Weriston.
„Ką mes, mažų miestelių merai, galime prieš tokią stichiją? Esame palikti likimo valiai“, – skundėsi 3 tūkstančius gyventojų turinčio Ljori Porto San Paolo kurorto meras Giuseppe Meloni.
„Apie artėjantį cikloną buvau perspėta klasikine žinute, kokių gaunu 20 kartų per metus.
Praeityje buvome evakavę žmones, tačiau nieko nenutiko. Kaip galėjome žinoti, kad šįkart bus kitaip?“ – klausė Torpės merė Antonella Dalu. Šiame mažiau nei tris tūkstančius gyventojų turinčiame kurorte ciklonas nusinešė vieną auką.
Vežimėlyje sėdinti 87 metų Giuseppina Frau beviltiškai kvietėsi pagalbos, kol vanduo sunkėsi pro buto pirmajame aukšte langus ir duris.
Ne kartą girdėti klausimai
Kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie civilinės saugos perspėjimą? Juk būtų galėję bent jau patys savo nuožiūra spręsti – pulti į paniką ar ne. Kodėl merus pasiekusi SMS žinutė nuskendo jų telefonuose?
Kodėl ji nebuvo išsiųsta policijos, greitosios pagalbos pareigūnams, ugniagesiams, vietos žiniasklaidai, gyventojams? Kodėl šalyje, kuri, politinių, ekonominių ir socialinių tyrimų instituto „Eurispes“ teigimu, turi daugiausia mobiliųjų telefonų pasaulyje, automatinės žinučių siuntimo sistemos populiarios tiktai rinkodaros srityje?
Kodėl taip aktyviai socialiniuose tinkluose savo veiklą viešinantys savivaldybių vadovai nė žodžiu neužsiminė apie artėjantį cikloną?
Kodėl nuo stichijų padarinių turintis saugoti Civilinės saugos departamentas apie didelę riziką keliantį cikloną nė žodžiu neužsiminė savo interneto puslapyje? Tokie klausimai Italijoje skamba ne pirmą kartą.
To paties buvo klausiama prieš metus, kai liūtys Toskanoje pasiglemžė septynias aukas. To buvo klausiama 2011 m. Toskanos ir Ligūrijos regionuose praūžus ciklonui, kuris nusinešė 18 žmonių gyvybę.
Tokie pat klausimai skambėjo 2009 m. spalį, kai vandens, purvo ir nuolaužų lavina Sicilijoje palaidojo 36 žmones.
Taip pat 2000-ųjų spalį, kai patvinusi Po upė nuniokojo šiaurinius Pjemonto, Aostos slėnio, Ligūrijos ir Lombardijos regionus ir nusinešė 34 žmonių gyvybę.
Kodėl žmonės nebuvo perspėti, itin garsiai buvo klausiama prieš puspenktų metų žemės drebėjimui nuniokojus Abrucų regioną Italijos centrinėje dalyje.
2009-ųjų balandžio 6-osios naktį regioną sudrebinęs 5,9 balo požeminis smūgis, ekspertų laikomas vidutinio stiprumo, pražudė 309 žmones, 65 tūkst. jų paliko be pastogės ir pridarė daugiau kaip 10 mlrd. eurų nuostolių.
Kalta ne gamta, bet žmogus
Po Sardiniją nusiaubusio ciklono „Kleopatra“ ne tiktai klausiama kodėl, bet ir tradiciškai ieškoma, ką apkaltinti. Ir, žinoma, jau girdėti kaltinimai netikslias orų prognozes pateikusiems meteorologams.
Jie teisinasi apie artėjantį pavojingą cikloną prabilę keturios dienos prieš tragediją. Rizikingumo lygį nustatyti ir pavojaus varpais skambinti turi civilinės saugos pareigūnai, bet į jų perspėjimus niekas neva neatkreipė tinkamo dėmesio.
„Vyriausybė teikia direktyvas, tačiau kiekvienas regionas numato detalų veiksmų planą. Kai kurie regionai ir savivaldybės veiksmų planą turi, kai kurie ne.
Todėl, kartoju, meteorologinės prognozės ir mūsų perspėjimas apie pavojų yra svarbu, tačiau jei niekas nežino, ko imtis, viskas tampa beverte informacija“, – bet kokius kaltinimus kategoriškai atmetė Civilinės saugos departamento vadovas Franco Gabrielli.
Jis pridūrė, kad turtuolių mėgstamą Smaragdinę pakrantę Šiaurės Rytų Sardinijoje užklupęs ciklonas buvo ne šiaip liūtis.
„Per dvylika valandų iškrito 480 mm lietaus. Tiek kritulių šioje pakrantėje iškrinta per metus. Tai buvo tikra vandens bomba“, – sakė F.Gabrielli.
Vis dėlto pagrindiniu tragedijos kaltininku laikoma ne gamta, bet žmogaus rankos.
Kaltieji dingsta lyg į vandenį
Labiausiai nuo „Kleopatros“ nukentėjusios Olbijos gyventojai sako, kad jų miesto veidą pakeitė ne ciklonas, bet valdininkų abejingumas ir verslininkų godumas.
Permainos Olbijoje prasidėjo dar 1997-aisiais, kai senovinis 56 tūkst. gyventojų turintis žvejų miestas ėmė virsti didmiesčiu.
Per dešimt metų Olbijoje išdygo 23 nauji kvartalai, pakrančių šlaitus, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas į Viduržemio jūrą, nusėjo vasarnamiai ir viešbučiai.
Daugybė namų išdygo be statybų leidimų.
Būtent laukinė urbanizacija daugelio ekspertų laikoma pagrindine miestą nusiaubusios tragedijos priežastimi.
Ši laukinė urbanizacija, dėl kurios cementas užklojo 7,3 proc. visos Italijos teritorijos (Europoje vidurkis – 4,3 proc.), kaltinama po kiekvienos žmonių gyvybę, statinius ir gatves nušluojančios liūties.
Tad ir šįkart Olbijos ir Nuoro prokurorai pradėjo aiškintis, ar savivaldybės ne per lengva ranka dalijo statybų leidimus, ar tinkamai prižiūrėjo upių ir kanalų vagas, vandens nuotekų sistemą.
„Kiekvieną mėnesį kreipiausi į parlamentarus prašydamas skirti žadėtus pinigus aplinkos saugumui. Tačiau kaskart mano prašymai lyg kokia išmalda būdavo atmetami. Todėl neabejodamas sakau, kad atsakomybė dėl mūsų žuvusiųjų gula ant politikų pečių“, – teigė Olbijos meras G.Giovannelli.
Ateityje laukiama daugiau nelaimių?
Nacionalinės tyrimų tarybos Hidrogeologinių tyrimų ir apsaugos institutas teigia, kad pastaruosius penkiasdešimt metų stiprios liūtys itin dažnai plovė ne tik Sardiniją, bet ir visus Italijos regionus.
Liūčių sukelti potvyniai šalyje nusinešė 758 žmonių gyvybę ir daugiau kaip 43 tūkst. pavertė benamiais. Dar daugiau aukų – 3319 pareikalavo liūčių sukeltos nuošliaužos. Daugiausia aukų – 92 patyrė Europos Karibais vadinama Sardinijos sala.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad pastarąjį dešimtmetį stiprios liūtys Italijoje tapo itin dažnu reiškiniu, nes virš šiltėjančios Viduržemio jūros vis dažniau susiformuoja pavojingi ciklonai. To priežastis – klimato kaita.
Nacionalinė Italijos žemdirbių konfederacija „Coldiretti“ perspėja, kad Sardinijoje 306 miestai – net 81 proc. teritorijos – yra didelės hidrogeologinės rizikos zonose. Visoje Italijoje rizikos zonose yra 6633 savivaldybės.
Prieš penkerius metus Aplinkosaugos ministerija apskaičiavo, kad, norint Italiją paversti saugia, reikėtų 40 mlrd. eurų. Per penkiolika metų buvo skirta 4,25 mlrd. eurų, t.y. 300 mln. eurų per metus.
Ateinančiais metais Enrico Lettos vyriausybė hidrogeologinei šalies situacijai gerinti skyrė dešimt kartų mažiau – vos 30 mln. eurų.
Ironiška, kad prevencijai lėšų nerandanti vyriausybė kasmet skubos tvarka sukrapšto po 3,5 mlrd. eurų liūčių padariniams likviduoti.
Civilinės saugos departamentas teigia, kad, norint išvengti tokių tragedijų kaip Sardinijoje, būtina visuose regionuose įsteigti visą parą veikiančius centrus. Jie analizuotų meteorologines prognozes ir įvertintų pavojingumo lygį, stebėtų upes, kalnų šlaitus, perduotų informaciją pareigūnams ir gyventojams, o prireikus evakuotų žmones.
Sardinijos vadovai įsteigti tokį centrą buvo raginami nuo 2004-ųjų. Jį ketinama atidaryti kitąmet. Ekspertai įsitikinę, kad jei toks centras Sardinijoje būtų veikęs, „Kleopatra“ būtu praūžusi bent jau be mirtinų pasekmių.
