Krymo Bachčysarajaus mieste gyvenantis Rustemas Kadyrovas iš pradžių sunkiai įžiūrėjo ant savo metalinių namo vartų įbrėžtą žymę. Bet netrukus vyrą nupurtė siaubas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Ta žymė – tai kryžius. O 31 metų R.Kadyrovas, kaip ir šimtai tūkstančių kitų Krymo totorių, užaugo klausydamasis apie žymes ant namų sienų ir durų.
1944 metų kovą Sovietų Sąjungos diktatorius J.Stalinas įsakė sužymėti totorių musulmonų, nuo seno gyvenančių šiame pusiasalyje, namus Kryme, o po kelių dienų visus juos traukiniais ištrėmė į Vidurinę Aziją. Priežastis – tariamas totorių kolaboravimas su naciais.
Regis, susimokymu su Kijeve valdžią perėmusiais „fašistais“ totoriai kaltinami ir dabar – jų namus jau žymi ir net puola regiono rusakalbiai.
Rusakalbių namų nežymėjo
Tarp deportuotųjų buvo R.Kadyrovo močiutė Sedeka Memetova, kuriai tuomet buvo aštuoneri.
„Kareiviai mums davė 5 minutes, kad susikrautume daiktus. Palikome beveik viską“, – pasakoja S.Memetova, kuri prisimena viską: smarvę sausakimšame traukinio vagone, nėščios bendrakeleivės raudą, mirtinai sušalusių vaikų lavonus.
Keturi jos broliai atsidūrė tarp tūkstančių Krymo totorių, kurie paskutinės maršruto stotelės – Uzbekijos – taip ir nepasiekė.
Po J.Stalino mirties 1953-iaisiais sovietų valdžia kiek atlėgo ir tremtiniams leido grįžti. S.Memetova su šeima Krymo krantus vėl pamatė 1987 metais.
Bet vienos praėjusio savaitgalio dienos popietę senolės 44 metų dukra Ava už lango pamatė būrį jaunų vyrų, apsiginklavusių lazdomis. Su savimi jie nešėsi ir šūsnį dokumentų.
„Nešasi sąrašus namų, kuriuose gyvena totoriai, – pratarė Ava, kurios namas netrukus buvo pažymėtas kryžiumi. – O jau manėme, kad laukia šviesi ateitis. Nesuvokiu, kaip tai įmanoma XXI amžiuje.“
R.Kadyrovas tą patį vakarą apėjo rajoną ir šeimai netrukus pranešė, kad taip pat pažymėti ir kitų totorių namai. Rusakalbiai ženklinimo išvengė.
„Milicija netgi neužregistravo mano pareiškimo. Bet aš nesistebiu. Jie man pareiškė, kad Krymo totoriai jiems nėra svarbiausi. Žinoma. Mes baudžiami dėl to, kad nenorime čia Putino“, – įsitikinęs totorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų, regis, yra tikras, kad Maskva privalo apsaugoti Krymo rusakalbius, kurie čia sudaro nežymią daugumą, nuo „nacionalistų, ekstremistų ir antisemitų Kijeve“.
Jaučia spaudimą iš Maskvos
Tokiam Kremliaus siekiui Krymo rusai pernelyg neprieštarauja. Viena R.Kadyrovo rusakalbė kaimynė bandė nuraminti totorių, bet vis tiek prasitarė: „Su kaimynais sutariame puikiai. Bet būtų dar geriau, jei totoriai neberemtų tų, kurie dabar valdo Kijeve.“
Bet totoriai jaučia, kad jau greitai jų nuomonė apskritai niekam neberūpės. Marionetinis Krymo parlamentas pritarė siūlymui surengti referendumą dėl autonominės respublikos prisijungimo prie Rusijos.
Krymą naujoji prorusiška valdžia tvirtai suėmusi į rankas. Čia laisvai patruliuoja gerai ginkluotos „prorusiškos“ pajėgos – daugelio ekspertų supratimu, skiriamuosius ženklus nuo uniformų nusiplėšę Rusijos kariai.
„Ką visa tai reiškia mums? Kas mus apsaugos, kas mus apgins?“ – klausia R.Kadyrovas.
Regione gyvena apie 300 tūkstančių totorių. Nors jie sudaro 15 proc. Krymo gyventojų, politine prasme jie labai svarbūs.
Jei totoriai vieningai neparems V.Putino padiktuoto krymiečių noro prisijungti prie Rusijos, įteisinti pusiasalio aneksiją prorusiškai autonominės respublikos valdžiai bus kur kas sunkiau. Bet būtent dėl to totoriai vis aktyviau spaudžiami atsukti nugarą Kijevui.
Kijevas ilgai ignoravo
Maskva vien per praėjusią savaitę į Krymą susitikti su totorių bendruomenės lyderiais atsiuntė net kelias delegacijas.
Iš pradžių čia atvyko Rusijos Tatarstano Autonominės Respublikos prezidentas Rustamas Minichanovas. Kiek vėliau Krymo totorių televiziją ATR aplankė Tatarstano valstybinio transliuotojo TRK vadovas Ilšatas Aminovas.
Po ATR žinių tarnybą I.Aminovas vaikštinėjo linksmai ir vis gyrė modernią įrangą. Apie svarbiausias žinias jis nekalbėjo, o Vakarų žurnalistams tiesiog pareiškė: „Atvykau paremti savo brolių, patekusių į bėdą.“
„Anksčiau iš Rusijos svečių nebūdavo, o dabar – viena delegacija po kitos. Mums tokios broliškos meilės per daug“, – juokiasi ATR žurnalistas Linuras Junusovas.
Bet svečiai siūlo daug – vietas naujojoje Krymo vyriausybėje, finansinę pagalbą, žemdirbystės plėtros programas. O vietos totoriams pagalbos reikia: čia daugelis nusivylę dėl to, kad Kijevas ilgus metus juos tiesiog ignoravo.
Antai Ukrainos valdžia totoriams žadėjo priimti įstatymus, kuriais pripažintų J.Stalino inicijuotų deportacijų aukas ir atidarytų totorių mokyklų.
Bet pažadai nebuvo ištesėti.
„Esame ties mūsų kultūros, kalbos, identiteto praradimo riba. Bet manau, kad turime likti Ukrainoje. Mums europietiška Ukraina yra vienintelis būdas išlikti kaip tautai.
Mums reikia europietiškų įstatymų. O po to, kas nutiko 1944 metais, niekada nepasitikėsime rusais“, – aiškina L.Junusovas, kuris, kaip ir daugelis kitų Krymo totorių, kovo 16-osios referendumą žada boikotuoti.
Rusija gerbs „istorinį pasirinkimą“
Rusijos parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau šį mėnesį turi priimti per savo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Tai vakar pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas.
„Mes palaikysime laisvą ir demokratinį Krymo gyventojų, taip pat ir Sevastopolio gyventojų pasirinkimą“, – teigė S.Naryškinas per susitikimą su Krymo parlamentarų delegacija Valstybės Dūmoje.
S.Naryškinui antrino ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. Ji pabrėžė, kad „istorinis“ sprendimas dėl referendumo Kryme atitinka tarptautinę teisinę praktiką.
„Tereikia prisiminti referendumą Škotijoje. Ir Krymo parlamentas pasirinko pačią demokratiškiausią formą, nes būtent referendumas yra pagrindinis žmonių valios išraiškos kriterijus“, – aiškino V.Matvijenko.
Tokie komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą Kryme už prisijungimą prie Rusijos.
Ukrainos valdžia toliau tvirtina, kad planuojamas referendumas prieštarauja šalies konstitucijai, tad jo rezultatų nepripažins. Kijeve apskritai jau žvelgiama į priekį.
Premjeras Arsenijus Jaceniukas vakar pareiškė, kad ES šalys skirs Ukrainai 15 mlrd. JAV dolerių ekonominę ir finansinę pagalbą. JAV jau anksčiau skelbė, kad Kijevą parems 1 mlrd. dolerių.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy jau ketvirtadienį pareiškė, kad ES yra pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25-osios – būtent tądien numatyti šios šalies valdžios rinkimai.
