Žinia apie žirafos Mariaus iš Kopenhagos zoologijos sodo nužudymą tiesiog sudrebino pasaulį: nuo Australijos iki Kenijos jam abejingų liko nedaug, o socialiniuose tinkluose šia tema pasipylė žinutės iš daugiau nei 101 valstybės.
„Ir visa tai vos per vieną parą“, – stebėjosi Danijos radijo (DR) naujienų portalas.
Bet praėjus mažiau negu dviem mėnesiams istorija pasikartojo – atsikratyta keturių liūtų, tik šį kartą be viešo skrodimo.
Tad nenuostabu, kad į Zoologijos sodą atkeliauja tūkstančiai piktų laiškų, tarp jų – ir grasinimų susidoroti. Bet zoologai nenusileidžia ir dar kartą pabrėžia, jog taip daroma viso pasaulio zoologijos soduose, tik pastarieji apie tai viešai nekalba.
Netiko genų įvairovė
Šių metų vasarį Danijos Kopenhagos zoologijos sode buvo nušauta žirafa Marius. Paaiškinimas sutrikusiems gyvūnų mylėtojams buvo banalus ir nuskambėjo lyg nacių koncentracijos stovyklos komendanto žodžiai apie žydus: maža genų įvairovė neatitiko veisimo programos, kurioje dalyvauja Zoologijos sodas, kriterijų.
Negi nebuvo kitokios išeities?
Juk žirafą Marių siūlėsi priimti Jorkšyro laukinės gamtos parkas Jungtinėje Karalystėje. Ne, negalima, paaiškino Kopenhagos zoologai.
„Tai problemos dėl žirafos genų nebūtų išsprendę ir būtų likę įvairios rizikos. Be to, būtų kilusi grėsmė visai veisimo programai, kurios tikslas ir yra garantuoti, kad ypač reti gyvūnai išliktų ir turėtų sveikus jauniklius“, – teigė Fatima Sabir, doktorantūros studentė iš Roskildės universiteto Danijoje.
„Nors ir skausmingas, skiepas ateityje apsaugo kūną nuo ligos. Taip ir šiuo atveju – vienos žirafos pašalinimas garantuoja sveiką ateities žirafų populiaciją“, – pasakojo Kopenhagos zoologijos sodo direktorius Bengtas Holstas.
Anot direktoriaus, tai dažnas sprendimo būdas daugelyje pasaulio zoologijos sodų, tačiau apie tai viešai nekalbama.
Kopenhagos zoologijos sodas ne vien apie tai viešai prabilo, bet ir pakvietė norinčiuosius atvykti į viešą šios žirafos skrodimą. O veterinaras demonstravo skirtingas žirafos kūno dalis, pasakojo apie jos biologinę sandarą ir atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus.
4 liūtus pakeitė vienas
Žirafa zoologai neapsiribojo ir pasaulis toliau šiurpo nuo naujienų iš Kopenhagos zoologijos sodo, mat ten praėjusį kovą nuspręsta užmigdyti keturis liūtus.
Taip zoologai esą privalėjo pasielgti pirmiausia dėl seno alfa patino amžiaus. Zoologijos sodas turi dvi jaunas pateles ir buvo nuspręsta įsigyti kitą jaunesnio amžiaus patiną.
To nepadarydamas dabar, Zoologijos sodas neva rizikavo, jog senasis patinas susiporuos su savo jauniklėmis ir kils įvairių grėsmių. Senajai patelei poruotis nebegalima dėl jos amžiaus, baimintasi, kad ji neištvers jauniklių atsivedimo proceso ar negalės užauginti dar vienos jų vados.
Tačiau liūtų bandoje įkurdinti naują patiną buvo nelengvas uždavinys. Naujasis patinas negalėjo čia atsirasti tol, kol joje buvo senasis liūtas ir liūtė – pastarieji jį būtų mirtinai sudraskę.
Pašalinus senuosius liūtus kiltų rizika, kad dar per silpni jų jaunikliai negalėtų apsiginti. Nebelikus kam ginti, naujasis patinas juos greičiausiai sudraskytų.
Tokia, anot Kopenhagos zoologijos sodo ekspertų, žiauri tvarka gamtoje.
Zoologijos sodo sprendimą užmigdyti du jauniklius ir senuosius liūtus lėmė daug įvairių liūtų elgsenos ypatybių, kurios, pasak Zoologijos sodo darbuotojų, gali pasirodyti žiaurios, tačiau gamtoje būtinos norint užtikrinti stiprią liūtų bandą, turinčią didžiausią tikimybę išlikti.
Žiniasklaidoje kilo audra
Suprantama, pirmoji vien pačią žinią apie gyvūnų nužudymą išgirdusių žmonių reakcija buvo itin neigiama. Tiesa, suprantama ne visiems.
Tūkstančiai žinučių socialiniuose tinkluose, diskusijos, aibė elektroninių laiškų Zoologijos sodui – reakcija, kurios šaltus argumentus dėstantys zoologai visiškai nesitikėjo.
Socialinio tinklo „Twitter“ vartotojai ne vien dalijasi nuomone dėl zoologų politikos, bet ir aktyviai ragina boikotuoti Kopenhagos zoologijos sodą. Tokius raginimus parėmė tūkstančiai socialinio tinklo vartotojų.
Taip pat internetu renkami parašai, kad Kopenhagos zoologijos sodo direktorius būtų atleistas iš einamų pareigų, o pats sodas – apskritai uždarytas. Pastaroji iniciatyva tinkle „Facebook“ jau yra surinkusi beveik 40 tūkst. pritariančiųjų.
Kai žirafa Marius buvo nušautas ir viešai išskrostas, pats Zoologijos sodo direktorius B.Holstas sulaukė daugiau nei 3000 grėsmingų laiškų, tarp jų ir grasinimų susidoroti. Tačiau tokie grasinimai jo nuostatų nepakeitė.
Beje, nusprendęs atsisakyti keturių liūtų, Kopenhagos zoologijos sodas nesulaukė tokio žiniasklaidos dėmesio kaip atsikratęs žirafos.
„Žirafa Marius mus padarė protingesnius, todėl apsisprendę dėl liūtų sulaukėme kur kas mažiau neigiamo dėmesio“, – teigė Zoologijos sodo administracijos direktorius Steffenas Strude.
Vis dėlto neigiamos reakcijos netrūksta. Antai prieš keletą dienų Danijos darbo skelbimų tinklalapyje Jobindex.dk pasirodė melaginga provokuojama žinutė, esą ieškoma rinkodaros vadybininko naujai Zoologijos sodo moteriškų rankinių kolekcijai.
Skelbime teigiama, jog Zoologijos sodas išleidžia rankinių kolekciją „Marius“, ir cituojamas sodo direktorius, esą danams taip stengiamasi parodyti, kad egzotiški gyvūnai gali tikti ir kitokiems tikslams, pavyzdžiui, rankinėms.
Trumpųjų žinučių galia
Istorijos apie žirafą Marių populiarumą aiškina socialinę žiniasklaidą tirianti IT universiteto Kopenhagoje mokslininkė ir dėstytoja Lisbeth Klastrup.
Jos teigimu, su gyvūnais, vaikais, humoru, seksualinėmis užuominomis susijusios temos yra populiarios ir dėl to lengvai plinta. Kai paleidžiama žinutė apie mielą arba juokingą gyvūną, ji turi visas sąlygas plačiai pasklisti socialiuose tinkluose.
„Tai yra istorija apie žirafą ir zoologijos sodą, kurią daugelis lengvai supranta ir todėl tokia naujiena gali plačiai pasklisti ir geografiškai“, – teigia L.Klastrup.
Bet, pasak L.Klastrup, bendravimas tinkle „Twitter“ pagrįstas ganėtinai trumpomis, vos 160 ženklų žinutėmis, todėl naujiena sklinda be konteksto, pabrėžiant tik svarbiausias detales.
Pavyzdžiui, parašoma, kad Danijos zoologijos sode nušauta ir prieš vaikus paskersta žirafa Marius. Kodėl tai įvyko, kad tai įprasta, „Twitter“ nepaaiškinsi, bet pati kraupi žinia pasklis ir kels žmonėms siaubą.
Pavojus vaikų psichikai?
Jau 10 metų Danijoje gyvenanti rusė Liudmila „Lietuvos rytui“ pasakojo šia istorija per daug nesidomėjusi dėl jai labai nemalonaus turinio.
Tačiau įvykiais ji yra nuoširdžiai pasibaisėjusi ir savo vaikų į viešą gyvūno skrodimą tikrai nevestų. Dviejų mažamečių motinos nuomone, tai gali neigiamai atsiliepti vaiko psichikai ir bendrajam vystymuisi.
Zoologijos sode Liudmilos šeima lankosi dažnai. Jos teigimu, sodas turi labai svarbią reikšmę jos vaikų vystymuisi. Iš jų reakcijos matyti, kokį poveikį jiems daro tikras gyvūnas, o ne rodomas paveikslėlyje ar per televiziją.
„Aš suprantu, kad čia edukacija, bet man baisu, kaip tai gali paveikti vaiko psichiką“, – teigė 26 metų motina.
34 metų danė Jannie „Lietuvos rytui“ teigė, jog zoologijos sodas yra ir pramoga, ir švietimas. Apie tai ji sprendžia iš savo vaikų elgsenos: vyresnysis šešiametis Nicholas susidomėjęs skaito informacines lenteles, o 3 metų Karoline smalsiai stebi gyvūnus.
„Manęs tai labai nepaveikė, juk tai gamtos dalis, net turint omenyje, kad tai įvyko zoologijos sode. O Kopenhagos zoologijos sodas, mano nuomone, pasielgė teisingai situaciją pritaikydamas švietimui“, – pasakojo tokios pasaulio reakcijos nesuprantanti ir nustebinta Jannie.
Vis dėlto, Jannie nuomone, jos vaikai tokiai edukacijai yra dar per maži. Jie vargu ar suprastų, kas vyksta ir kodėl. Tačiau jeigu jiems būtų apie 10 metų, ji turbūt juos nusivestų į viešą gyvūno skrodimą. Jannie nuomone, tai individualu: vieni vaikai yra labiau pasiruošę nei kiti.
Filmuose niekas nemiršta
„Niekam nėra geriau, kai mes savo pasaulį paverčiame Walto Disney pasauliu, kuriame visi gyvūnai yra geri vieni kitiems, kuriame niekas nemiršta, o tiktai išvysta pasaulį“, – teigė Kopenhagos zoologijos sodo direktorius.
B.Holstas teigė suprantąs, kokias emocijas sukelia ši situacija, bet, jo nuomone, žmonės privalo gerbti mokslinius duomenis, kuriais grindžiami sprendimai Kopenhagos zoologijos sode.
Bet ir mokslininkai turi gerbti jausmus, kuriuos sukelia pastarieji su žirafa Mariumi susiję įvykiai. Pasak paties B.Holsto, viena svarbiausių jo pareigų – šviesti visuomenę: pasakoti apie gamtą ir gyvūnų pasaulį, kad žmonės turėtų realistišką supratimą.
Daugiametės patirties turinčio biologo teigimu, gamtos išsaugojimas nėra pavienių gyvūnų saugojimas, tai sveikos populiacijos išsaugojimas.
Tvarkos zoologai nekeis
Nepaisydamas tarptautinės kritikos, Kopenhagos zoologijos sodas savo jau daug metų propaguojamų procedūrų keisti neketina ir pabrėžia, jog panašiai dirbama ir kituose pasaulio zoologijos sodose.
„Neturime kokių nors užmigdyti planuojamų gyvūnų sąrašų, kaip, regis, įsivaizduoja kai kurie žmonės. Tačiau kai kils poreikis, mes vėl pasielgsime taip pat“, – teigė B.Holstas.
Jis ragina ir kitus zoologijos sodus atviriau prabilti apie savo vidaus procedūras, visuomenei pristatyti pasaulyje taikomus gyvūnų populiacijos valdymo būdus.
Biologo įsitikinimu, gyvūnai turėtų gyventi kaip įmanoma realistiškesnėje ir gamtai artimoje aplinkoje.
Tikslas – šviesti vaikus
Nors žirafos Mariaus istorija ir sukėlė diskusijų audrą, gamtos mokslų muziejus Orhuse, antrame pagal dydį Danijos mieste, savo kasmetės žiemos programos neatšaukė – jos metu tėvai ir vaikai kviečiami į viešą įvairių gyvūnų skrodimą. Mokslininkų tikslas – šviesti visuomenę ir sukelti susidomėjimą gyvūnais.
Pasak Orhuso gamtos mokslų muziejaus specialisto Larso Boegho, muziejaus rengiamas viešas įvairių gyvūnų skrodimas jau 7 metus iš eilės pritraukia apie 7000–8000 žiūrovų, tačiau tokios reakcijos, kokią sukėlė įvykis Kopenhagoje, dar nesulaukta.
L.Boeghas taip pat teigė, kad gyvūnams vardų muziejus neduoda, nes tai juos romantizuotų ir provokuotų žmones pamiršti, jog gamta yra gamta, ruonis yra ruonis, o banginis yra banginis.
Pasak L.Boegho, Orhuso gamtos mokslų muziejuje gamtos ir gyvūnų stengiamasi nepaversti tokiais, kokie jie yra W.Disney pasaulyje. Edukacijai muziejuje naudojami gyvūnai dažniausiai yra seni, ligoti ar nukentėję per incidentus.
Danų zoologijos sodų savitumas
„Danai apskritai labai pritaria zoologijos sodams ir tam, ką mes darome, tačiau kitų valstybių reakcija labai stipri.Aš jau 20 metų dirbu zoologijos soduose ir atlieku šviečiamąjį darbą. Mano kolegos iš kitų valstybių labai sužavėti to, ką mes darome Danijoje. Nežinau, kaip yra Lietuvoje. Tai, ką mes darome, labai savita, dėl to žmonės tokie šokiruoti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Odensės miesto zoologijos sode dirbanti Nina Collatz (nuotr.).
Jos nuomone, istorija dėl žirafos Mariaus sulaukė tiek dėmesio, nes apie planuojamą žirafos nušovimą buvo paskelbta viešai. Taip pat buvo suplanuotas žirafos skrodimas jai dar esant gyvai. Todėl net ir tarp danų kilo sumaištis, jie susivienijo dėl žirafos išsaugojimo. Moteris pabrėžia, kad žirafa nebuvo nušauta viešai, kaip klaidina kai kurie žiniasklaidos šaltiniai. Jos teigimu, ji nušauta, nes tai – greičiausias ir humaniškiausias būdas.
Jei ji būtų buvusi užmigdyta, kaip veterinarijos klinikose užmigdomi šunys ar kiti naminiai gyvūnai, jos mėsa nebūtų tikusi kitiems gyvūnams. Kalbant apie liūtus, tai nėra aktualu, nes liūtų mėsos kiti gyvūnai neėda. Šiaip ar taip, kartais gyvūnai natūralios mirties nesulaukia.
„Jeigu mes to nedarytume, turėtume pilną zoologijos sodą netinkamų gyvūnų mažyčiuose narvuose, nes kur kitur juos laikyti? Jie nesusilauktų jauniklių, kiltų daugybė problemų. Pavyzdžiui, Vokietijoje kyla labai daug problemų dėl gyvūnų užmigdymo“, – teigė N.Collatz.
Odensės zoologijos sode gyvūnai po užmigdymo kartais užšaldomi, kad juos vėliau būtų galima panaudoti viešam skrodimui.
„Mes suteikiame gyvūnams gerą gyvenimą ir orią mirtį“, – trumpai apibendrino N.Collatz ir pridūrė, kad vieši skrodimai jų zoologijos sode labai populiarūs, susirenka daug žiūrovų. Ar vaikai tam yra pasirengę ir kada jie būna pasirengę – sprendžia tėvai, tačiau dažniausiai vaikai būna be galo susidomėję. Apie planuojamus viešus skrodimus zoologijos sodas skelbia savo interneto svetainėje.
