Vladimiro Putino vadovaujama Rusija savo geopolitinę įtakos sferą pamažu, bet nuosekliai plečia arba aktyvina veiklos pobūdį 4-ajame, 5-ajame ir 6-ajame geopolitiniuose žieduose, apie kuriuos jau rašiau pirmojoje dalyje.
Carinės Rusijos palikimas
Ilgą laiką po SSRS žlugimo buvo siekiama įsitvirtinti pirmuosiuose trijuose koncentriniuose geopolitiniuose žieduose. Likusiuose buvo pasitenkinama politinės ir ekonominės įtakos sklaida per NVS ir dvišalį bendradarbiavimą.
Pirmieji du ratai yra tikroji Rusija: 1-asis – Sankt Peterburgo ir Maskvos ašis – apima šerdinę Rusijos teritoriją, 2-asis žiedas apima rusų žemes iki Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos šiaurės vakaruose bei iki Šiaurės Kaukazo pietuose.
Geopolitikos eksperto prof. Egidijaus Motiekos teigimu, tai teritorija, kurioje vyrauja rusai. 3-iajam žiedui priskiriamos Rusijos autonominės respublikos, kuriose ji yra įtvirtinusi savo kontrolę, bet tai nėra laikoma tikrąja Rusija. Ši zona apima Šiaurės Kaukazo respublikas ir yra vertinama kaip gana problematiška ir menkai patikima, nors joje rusai ir kontroliuoja vietines vyriausybes.
Dar nuo carinės Rusijos laikų nuolat vykdavo kariniai konfliktai su vietos gyventojais. Itin dideliu nepaklusnumu pasižymi čečėnai, bet problemų kelia ne tik Čečėnija, bet ir Dagestanas, Ingušija, Kabarda-Balkarija. Iškilus rimtų vidinių ir išorinių politinių problemų Maskvoje ir susilpnėjus centriniam valdžios aparatui, gali iškilti problemų ir su ne itin patikimomis Tatarstano, Baškirijos, Udmurtijos, Marių ir Mordovijos respublikomis.
Tikslas – stabdyti slinktį į Vakarus
Siekdama užsitikrinti bent minimalų geopolitinį šalies saugumą Rusija privalo išlaikyti visišką šių zonų kontrolę. Jų priklausomybė Rusijai yra tiesioginė, bet būtina užsitikrinti dominavimą šiuose autonominiuose regionuose ir tolimoje ateityje. Būtent šiuo tikslu Maskva kuria dar kelis koncentrinius žiedus.
4-ajam žiedui priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) teritorija. Išskirtinė svarba šiame žiede tenka Gruzijai ir Ukrainai. Pastebėtina, kad pastarieji du Rusijos kariniai konfliktai su Gruzija (2008 m.) ir Ukraina (2014 m.) rėmėsi būtent siekiu bet kokia kaina išlaikyti šias šalis savo geopolitinės įtakos sferoje ir neleisti gravituoti Vakarų šalių ir NATO kryptimi.
Ši Rusijos gynybinė zona yra išskirtinės geopolitinės svarbos užtikrinant šalies gynybą nuo JAV ir jas remiančių Vakarų šalių. Rusija itin baiminasi jų įtraukimo į NATO ir galimo priešraketinės gynybos skydo komponentų dislokavimo jų teritorijoje, nes tai padarytų ją neapginamą kariniu požiūriu. Kartu ši zona yra ir svarbus ekonominės plėtros įrankis. 5-ajam žiedui priskirtini Rusijos formuojami geopolitiniai pleištai, kurie padeda išlaikyti įtaką Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.
Dėl to Kaliningradas, Padniestrė, Pietų Osetija, Abchazija ir Krymas Rusijai tarnauja kaip atspirties taškai, kuriuos galima panaudoti pagal poreikį: gynybai, puolimui ir įtakos sklaidai į kaimynines šalis.
Sugrįžta dviejų polių sistema?
Krizė Ukrainoje tik dar sykį patvirtina Maskvos nuosekliai vykdomą geopolitinę strategiją, o Krymas tapo naujausiu pleištu, turinčiu išskirtinę svarbą dėl Rusijos karinės jūrų laivyno bazės Sevastopolyje ir kalnų privalumų organizuojant galimą šalies gynybą nuo priešo. Reikėtų suprasti, kad JAV ir jas remiančios Vakarų šalys yra Rusijos geopolitinės priešininkės, su kuriomis aktyviai kovojama dėl įtakos pasaulyje.
Pasekmė – pasaulyje vėl formuojasi tam tikri galios poliai. Vakarų polius apima JAV, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, kitas NATO šalis, Japoniją, Australiją, Pakistaną, o į kitą besiformuojantį galios polių patenka Rusija, Kinija, Indija, Iranas, Venesuela ir galimai Argentina su Brazilija.
Rusija žūtbūt siekia, kad pasaulis pasikeistų ir iš JAV dominuojamo vienpoliarinio taptų multipoliariniu, tai yra turinčiu keletą galios centrų. Tokie galios centrai taptų atsvara JAV dominavimui pasaulyje ir leistų Rusijai bei kitoms šalims efektyviau ginti savo interesus ir didinti savo geopolitinę įtaką. Rusija mano, kad pagal šį modelį pasaulis taptų saugesnis, nes nebūtų galima priimti vienašališkų sprendimų.
Nemažai šalių tyliai remia tokią poziciją dėl nepasitenkinimo JAV dažnai vykdoma vienašališka politika ar negatyvaus požiūrio į Vakarų šalis dėl neigiamos kolonizacijos istorinės patirties. Tai iš esmės patvirtina ir planai dėl naujų Rusijos karinių bazių steigimo įvairiuose žemynuose esančiose šalyse: Argentinoje, Kuboje, Venesueloje, Nikaragvoje, Vietname, Seišelių salose, Singapūre.
Intensyvus bendradarbiavimas ginklų prekybos srityje su Kinija ir Indija, kurios yra svarbiausios rusiškų ginklų pirkėjos, taip pat rodo šių šalių siekį jungtis ir tapti svarbiu galios dariniu tarptautinėje sistemoje.
Visi šie veiksmai yra itin pavojingi JAV geopolitiniam dominavimui ir saugumui, nes suteikia Rusijai realias puolamąsias galimybes Vakarų pusrutulyje. Dėl to JAV siekis perimti Ukrainą iš Rusijos įtakos sferos yra laikytinas tam tikru atsaku į šių šalių tarpusavio priešpriešą tarptautinėje arenoje, kuri aiškiai juntama skirtingai reaguojant į įvykius Irane, Libijoje, Sirijoje, Venesueloje ir kitose įvairių krizių apimtose šalyse.
Rusija suartės su Kinija ir Indija
JAV analitikai, tokie kaip ekonomistas Jeffrey Sachsas, dabar jau pažymi, kad JAV neteisingai vertino Rusiją, kai skyrė per mažai dėmesio jos demokratizacijos procesams XX amžiaus pabaigoje.
Akivaizdu, kad buvo praleista galimybė pakeisti situaciją iš esmės. Tai Rusijoje buvo įvertinta kaip JAV ir Vakarų šalių noras pasipelnyti iš šalyje vykstančios ekonominės suirutės ir atsiriekti didesnę pyrago dalį.
Tai pastebėjo ir pasinaudojo V.Putinas bei jį palaikanti Rusijos elito dalis. Visi jie norėjo sugrąžinti Rusijai vienos galingiausių pasaulio šalių statusą, atkuriant buvusią geopolitinę galybę. To kryptingai buvo siekiama, bet ši vystymosi kreivė nuvedė į naują priešpriešą su Vakarų šalimis.
J.Sachsas teigia, kad nuo to labiausiai nukentės pati Rusija ir su ja labiausiai ekonomiškai susijusios Europos Sąjungos šalys. Dėl ekonomikos nuosmukio priešprieša tarp Vakarų šalių ir Rusijos dar labiau išaugs, o tokiomis sąlygomis didėja pavojus, kad V.Putino valdoma šalis gali tapti dar labiau įsprausta į kampą.
Tokiomis sąlygomis JAV paskatins dar didesnį ir intensyvesnį Rusijos suartėjimą su Kinija ir Indija ekonominio bei politinio bendradarbiavimo kryptyje. Ekonominės sankcijos, jeigu jas teks taikyti, labai pakenks ne tik Rusijos, bet ir ES šalių ekonomikai.
Šiame kontekste daugiausia laimi Kinija, kuriai toks scenarijus leidžia ramiai laukti ir tapti nugalėtoja. Kinijos ekonomikos augimo 2014 m. prognozės tai patvirtina. Jos ir vėl yra optimistiškos – prognozuojamas panašus kaip ir 2013 m. (7,7 proc.) maždaug 7,4 proc. BVP metinis augimas.
Doc. dr. Mindaugas Puidokas, KTU, Viešosios politikos ir administravimo institutas
