Šie mąstytojai išjudino ilgai tik paslapčia vykusias diskusijas apie organizuotų religijų žalą.
Į ateistų gretų augimą buvo priverstas atsižvelgti net ir Katalikų bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus. Jis pareiškė nesmerkiantis netikinčiųjų, kurie stengiasi daryti gerus darbus.
Asmeninis apsisprendimas atmesti religiją kaip pasaulio aiškinimo formą, regis, tampa vis populiaresnis ir suvienija drąsius žmones, norinčius ginti savo teisę netikėti.
Gina tik tikinčiuosius
JAV konstitucija užtikrina religijos išpažinimo laisvę, bet žmonės, viešai paskelbę netikintys Dievo, dažniausiai lieka atstumti.
Už savo teisę netikėti kovojantys ateistai stengiasi burtis į grupeles, kuria televizijos programas – taip bandoma palaikyti žmones, atskleidusius visuomenei savo neigiamą požiūrį į religiją.
„Yra neišvengiamų dalykų, apie kuriuos reikia kalbėti, ir yra neišvengiamų kovų, kuriose reikia kovoti, net jei tai nėra populiaru.
Pasislėpę ateistai, jūs esate ne vieni, jūs nusipelnėte lygybės“, – paskelbė Amerikos ateistų prezidentas Davidas Silvermanas kalboje, kuria jis pristatė pirmąją Ateistų televizijos laidą.
„Tai buvo vienas geriausių mano priimtų sprendimų gyvenime, todėl aš skatinu žmones atskleisti savo pažiūras“, – laidoje pasakojo Markas Hatcheris, vienos ateistų organizacijos atstovas.
Atsiskleidimas – būtent taip daugelis ateistų apibūdina savo prisipažinimą visuomenei, kad jiems religija nėra reikalinga.
Viena didžiausių studentų ateistų susibūrimo ir pokalbių vietų yra Kolambuso mieste Ohajo valstijoje.
Viename tokių suvažiavimų dalyvavusi studentė Jamila Bey iš Pasaulietiškų studentų sąjungos („Secular Student Alliance“ – Red.) pripažino, kad dauguma susirinkusiųjų jaudinosi, jog teks prisipažinti viešai. Jų pažiūras išreiškė aplink kaklą apjuostos raudonos juostelės.
„Raudonos juostelės aplink kaklą simboliškai skelbė – „su manimi negalima kalbėti“. Daugelis mūsų studentų dar nėra atsiskleidę. Tėvai dar nežino, kad jų vaikai yra ateistai ar abejoja dėl religijos“, – pasakojo J.Bey ir pabrėžė, kad jaunuoliai bijo griežtos tikinčių artimųjų reakcijos.
Bijo būti atstumti
Daugelis bijo būti atstumti, kiti baiminasi galimų smurto proveržių, kurių gali sulaukti viešai pripažinę, kad netiki Dievo.
Ohajo universiteto studentų ateistų grupės vadovas Lasanas Dancay-Bangura su suvažiavimo dalyviais pasidalijo pasakojimu apie savo atsiskleidimą motinai.
„Man pradėjus dėstyti savo pažiūras, viskas buvo labai blogai, ji buvo itin pikta. Tačiau po kiek laiko, manau, ji susitaikė su ta mintimi.
Mes apie tai daugiau nekalbame, tačiau neatrodo, kad ji norėtų išmesti mane iš namų“, – pasakojo L.Dancay-Bangura. Jis prisipažino, kad ateistinių pažiūrų nėra atskleidęs tik savo tėvui.
„Nenoriu, kad tai sugriautų mūsų santykius.
Tokį pasiteisinimą turi beveik visi, – sakė vaikinas. – Aš dažnai girdžiu, kad tėvai dėl ateistinių idėjų vaikus net išveja iš namų ar išsiunčia į religines stovyklas, kur jie būna priversti melstis, eiti išpažinties.
Aš nenoriu dėl ateizmo prarasti ryšio su tėvu.“
19-metės Katelyn Campbell iš Vakarų Virdžinijos tėvai labai palaikė savo dukrą, kai ji pasakė, kad yra ateistė. Tačiau sukilo visa likusi bendruomenė.
„Mokykloje, kai eidavau koridoriumi, visi tylėdavo ir spoksodavo. Kai kurie aršesni paaugliai mane tiesiog apspjaudavo“, – prisimena K.Campbell.
Visuomenei sunku pasitikėti
Prieš dvejus metus mergina dalyvavo proteste dėl per didelės religijos įtakos švietimo sistemai ir lytinio švietimo pamokų stokos jos mokykloje.
Tos demonstracijos pasekmės ją lydi ir šiandien.
„Būti mūsų bendruomenės nare man labai nejauku.
Žmonės dažnai prieina ir pradeda pasakoti apie gyvenimo vertybes, kurios labai asmeniškos“, – kalbėjo K.Campbell.
Neseniai JAV viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Pew Research Centre“ atlikta apklausa parodė, kad amerikiečiai geriau jau balsuotų už prezidentą, kuriam daugiau nei 70 metų, kuris yra gėjus ar niekada nedirbęs valstybinėje įstaigoje.
Ateisto daugelis šalies gyventojų į svarbų postą niekada net nerinktų.
„Pew Research Centre“ apklausa parodė, kad JAV piliečiai mano, jog ateistai, dalies apklaustųjų nuomone, yra net mažiau patikimi nei prievartautojai.
O nauja Ateistų televizijos laida „Ateistų patirtis“, į kurią žmonės gali skambinti ir išsipasakoti, jau susidūrė su agresyviu amerikiečių požiūriu.
„Tu mokeisi, kad taptum dvasininku, o dabar netiki Dievo? Tu esi šėtonas“, – įsiaudrinęs kalbėjo vienas į Ateistų televiziją skambinęs žiūrovas.
„Jūs esate marksistai, jūs esate ateistai, jūs atvykote iš Rusijos“, – svaidėsi kaltinimais kitas.
Šitokių absurdiškų priekaištų atseikėjama ateistams kiekviena pasitaikiusia proga.
Pokyčiai vis ryškesni
Studentų ateistų renginiuose Ohajo valstijoje stengiamasi tokį visuomenės požiūrį pakeisti, kuriamas ateistines idėjas palaikantis verslas.
Pavyzdžiui, pastarojo ateistų suvažiavimo metu buvo pardavinėjami marškinėliai, lipdukai, plakatai, ant kurių parašyta „Bedievė deivė“ arba „Štai kaip atrodo ateistas“.
Vis dažniau rengiami suvažiavimai ir atviros diskusijos, kuriose ateistai gali aptarti jiems rūpimas problemas, dalintis idėjomis ir nesijausti atskirti organizuotų religijų šešėlyje.
Tokiomis iniciatyvomis bandoma paneigti mitą, kad ateizmas nesugeba burti bendruomenių, skatinti gerų poelgių.
„Daugelis amerikiečių pasitiki viešąja nuomone ir mano, kad ateistų valstybėje yra labai nedaug, tačiau jie tikrai klysta. Tiesiog daugelis netikinčiųjų bijo viešai tai pripažinti“, – kalbėjo Laisvės nuo religijos fondo („Freedom from Religion Foundation“) atstovas Andrew Seidelis.
„Mes laimėsime šioje kovoje vien dėl demografinių pokyčių. Homoseksualams buvo labai svarbu pradėti kalbėti apie savo problemas, taip pat yra ir mums.
Mes turime garsiai ir su pasididžiavimu sakyti – aš esu ateistas!“ – tęsė A.Seidelis ir pridūrė, kad palaikymas įkvėps drąsos ir kitiems.
Ir iš tiesų demografiniai pokyčiai vis ryškesni. Daugėja jaunimo, kuris yra „religiškai nepriklausomas“.
Vis dėlto, palyginti su Europos šalimis, kuriose jau įsivyrauja pasaulietiškas mąstymas, Amerikoje vis dar kur kas daugiau žmonių, kuriems religija yra jų pasaulėžiūros ašis.
Religijos spąstai
„Galima sakyti, kad Amerika tapo tokia religijos oaze, nes mūsų žemyną atrado puritonai“, – svarstė J.Bey.
Ji tvirtino, kad tikėjimas dažnai padeda pasijusti lygesniu piliečiu.
Pastaruoju metu afroamerikiečių ir kitų mažumų bendruomenėse religija tapo savotišku ginklu, kuris padeda lengviau įsilieti į visuomenės gyvenimą.
„Tokiu būdu jie pareiškia: „Aš esu geras krikščionis, nereikia manęs vertinti pagal kilmę, odos spalvą, todėl turėtumėte leisti mano vaikui eiti į mokyklą kartu su baltųjų vaikais, Jėzus myli mus visus“, – pridūrė J.Bey.
Religija turi stiprų organizacinį pagrindą.
Ji lengvai įtraukia įvairiausių sluoksnių narius, juos suvienija, tačiau nebūtinai kalba tiesą.
Savo ruožtu ateistų judėjimai siekia išlaisvinti iš šių organizacijų pančių tuos, kurie nemato prasmės tikėjime ir nori gyventi laisvą pasaulietišką gyvenimą.
Tokie projektai kaip naujasis televizijos kanalas yra tik dalis naujojo judėjimo už pilietines teises ir laisvę nuo religijos.
Jo dėka tikimasi skleisti supratimą, kad ateizmas yra teisėta pažiūrų sistema, dėl kurios niekas neturėtų būti smerkiamas ar persekiojamas, kritiškai vertinami jo teiginiai ar poelgiai.
Nereligingumas pasaulyje populiarėja
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Europos Sąjungoje ateistais save laiko penktadalis gyventojų. Daugiausia ateistų Prancūzijoje (40 proc.), mažiausiai – Rumunijoje (tik 1 proc.).
Lietuvoje dvasių, Dievo ar kitokių antgamtinių jėgų egzistavimu, šios apklausos duomenimis, netiki 12 proc. gyventojų.
Nuo 2004 metų Jungtinėje Karalystėje ateizmas yra įtrauktas į mokyklų religinės edukacijos programas. Trečdalis britų teigia, kad netiki jokių antgamtinių esybių egzistavimu. Tiesa, tik 8 proc. jų yra aktyvūs ateistai.
2011 metais Australijoje 22,3 proc. apklaustųjų į klausimą „kokia yra jūsų religija?“ atsakė „jokia“. Per dešimtmetį ateistų šioje valstybėje padaugėjo 7 proc.
Manoma, kad tokiose religingose Afrikos valstybėse kaip Egiptas ar Gana yra nemažos slaptų ateistų bendruomenės, kurios daugiausia palaiko ryšius socialiniais tinklais. Žmonės šiose šalyse bijo galimų išpuolių dėl savo antireliginių pažiūrų.
JAV tik 2 proc. amerikiečių, vyresnių nei 18 metų, drįsta prisipažinti esantys ateistai. Du trečdaliai jų – vyrai.
Tiesa, JAV veikia ir tokios alternatyvios draugijos kaip fiziko B.Hendersono įkurta Skrajojančio Spagečių Monstro (nuotr.) bažnyčia, kurios atstovai ironiškai skelbia savo pažiūras kaip religines.
Rusijoje 22 proc. gyventojų save laiko nereligingais, agnostikais ar ateistais. Tiesa, ateizmo ir religijos kritikos įvaizdį Rusijoje smarkiai sumenkino Sovietų Sąjungos laikai, kai mokslinio ateizmo mokymas buvo privalomas. Subyrėjus senajai sistemai daugelis rusų grįžo prie stačiatikių tikėjimo.
Rytų Vokietija išsiskiria kaip ypač ateistinis valstybės regionas. Ateizmą ten palaiko ne tik jauni, bet ir pagyvenę vokiečiai. 2012 metais atlikta vietinė apklausa tarp 1 tūkstančio vokiečių nerado nė vieno tikinčio.
„Teokratinio mąstymo pavojus, kurį matome JAV ir kitose pasaulio valstybėse, yra žalingas ne tik mokslo plėtrai, bet ir visam pasauliui“, – teigė vienas aršiausių religijos kritikų biologas R.Dawkinsas.
