Krymo dienoraštis (IV). Arteko skurdas bado akis

Portalo lrytas.lt žurnalistai dairėsi po Rusijos okupuotą Krymą. Kaip atrodo ši kadaise plačiai savo paplūdimiais ir pramogomis garsėjusi vieta? Ką kalba žmonės? Ko jie laukia iš okupanto ir tikisi iš Kijevo? Apie gyvenimą pusiasalyje – šis reportažų ciklas. Šią savaitę publikavome tris dalis. Čia – tęsinys.

Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urbonaitė, specialiai lrytas.lt, Krymas

Sep 11, 2014, 1:38 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 4:33 PM

Buvusi didybė išnyko

Kitą dieną išsiruošėme priešinga kryptimi. Laivu nuplaukėme iki Hurzufo, gražaus totoriško miestelio. Šalia Ajudaho kalno įsikūrusi kadaise labai garsi Arteko pionierių stovykla.

Ten esu buvusi 1967 metais. Tada ši stovykla buvo aprūpinta moderniais baldais, originalaus dizaino suomiškais indais, stovyklaujantiems vaikams buvo dovanojamos net dvi uniformos – kasdienė ir išeiginė.

Didžiulio parko teritorijoje veikė baseinas, naktinis kino teatras su didžiuliu ekranu prie jūros, stadionas, bibliotekos ir net mokykla, nes stovyklautojai būdavo priimami ir mokslo metais.

Arteko stovykla turėjo savo garlaivį, autobusų kelionėms, atrakcionų parką ir kitokių geidžiamų dalykų. Ten poilsiaujantys vaikai jautėsi tarsi apsilankę užsienyje, nes stovyklos įranga, pastatai, patalpų dizainas atitiko moderniausius užsienio šalių standartus.

Buvau tiesiog priblokšta išvydusi seniai neremontuotus pastatus, apgriuvusį stovyklos korpusą „Almaznyj“ ir visiškai tuščią teritoriją.

Beje, į ją patekome nelegaliai, nes budėtojas prie įėjimo į teritoriją pareiškė, jog privalome gauti leidimus. Tačiau paaiškėjo, kad tie leidimai išduodami kitoje vietoje, o į teritoriją galima nekliudomiems patekti iš jūros pusės.

Šalia maudyklos buvo pastatyti keturi nauji stovyklautojų miegamieji. Ant suoliukų sėdėjo kelios moterys. Jos sakė esančios iš Donecko, o jų anūkai stovyklaujantys Arteke.

„Ar jiems kelialapiai buvo dovanoti kaip nukentėjusio krašto vaikams?“ – pasiteiravau.

„Ką jūs?! Aišku, kad patys pirkome. Kas tau veltui duos 70 tūkstančių rublių kainuojantį kelialapį?“ – klausimu pasipiktino Donecko gyventoja.

Ji sakė esanti gydytoja ir tik todėl išgalėjusi įpirkti kelialapį.

Daugiau kaip keturis tūkstančius litų kainuojantis kelialapis padarė įspūdį. Prieš 45 metus kelialapiai pionieriams būdavo dovanojami veltui, ypač Baltijos šalių vaikams, kuriems buvo stengiamasi įpūsti pionieriškos dvasios.

Moteris nuomojasi būstą netoliese, kad galėtų nuolat lankyti anūkę, kuri nerimauja dėl Donecke likusių tėvų likimo. Ji sakė, kad turtingi poilsiautojai iš Maskvos yra siūlę jai vykti kartu į Rusijos sostinę ir dirbti jų vaikų aukle.

„Na, jau ne. Visa mūsų šeima – medikai. Ar veltui tiek metų studijavome, kad už kapeikas valytume užpakalius maskviečių vaikams?“ – piktinosi gydytoja.

Ji sakė, kad netoli Arteko stovyklos glaudžiasi nemažai Donecko gyventojų, kurie sugebėjo įpirkti prestižinės stovyklos kelialapius savo vaikams arba anūkams. Be jų, stovykloje šiuo metu ilsisi vaikų namų auklėtiniai iš Rusijos.

Šalia sėdėjusi stovyklos darbuotoja patikino, kad Arteke nėra nė vieno vaiko iš Ukrainos.

Tegul jie maudosi savo piene

Grįžtant atgal keleiviniame garlaivyje užvirė aštri politinė diskusija. Kiekviename laive dirba gidas, kuris praneša, pro kokią vietovę keliautojai plaukia.

Šį sykį apie iš laivo matomas įžymybes pranešinėjo iškalbingas Didžiojo tėvynės karo veteranas, kuris nežmoniškai troško išsamiai postringauti apie permainas Kryme.

„Šitą sanatoriją privatizavo pilietis N., o aną – pilietis X. Rusijos Dūmos deputatai siūlo skubiai nacionalizuoti visą nekilnojamąjį turtą Krymo teritorijoje, kuris buvo pastatytas sovietiniais metais“, – griaudėjo iš garsiakalbio.

Veteranas noriai vardijo, koks įžymus pastatas nepelnytai atiteko kokiai verslo grupei. Dideliam jo džiaugsmui, jam pritarė laivu plaukianti grupė turistų iš Novosibirsko.

Stambi didžiakrūtė rusė entuziastingai tvirtino, kad viską atimti privalu kuo skubiau. O paskui įsijautusi ėmė garsiai rėkti: „Tegul Baltijos šalys su Lenkija ir kiti fašistai maudosi savo piene. Tegul springsta ir skęsta! Mes Novosibirske turime raudonos žuvies iki soties. Kam mums jų sūrių ir pieno?!“

Kažkas bandė raminti Novosibirsko rusės įkarštį, bet ji labai troško revoliuciją pradėti tą pačią akimirką. Vieną sekundę kilo mintis, kad nesunkiai galime būti išmesti už borto, jei prabilsime lietuviškai.

Iki kelionės galo gidas vardijo, ką Rusija pakeis Krymo gyvenime.

„Nusipirktus butus mes jiems gal ir paliksime, bet verslą ir žemes nacionalizuosime. Nė vienas negaus jokios akcijos, nes verslininkai yra vagys“, – gergždė veteranas.

Kad V.Putinas žada milijardines investicijas Krymui, rašė ir visi tos dienos laikraščiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.