Norint apsisaugoti nuo pasaulinės tragedijos, būtina greitai sustabdyti Ebolos plitimą, bet dabartiniai kovos su virusu būdai nėra veiksmingi. Tačiau blogiausia tai, kad nėra žinoma, ką galime daryti kitaip, o efektyvių vaistų, kurie padėtų pasveikti užsikrėtusiems, nėra.
Šiuo metu teikiama pagalba epidemijos centruose Afrikoje apsiriboja ligonių izoliavimu gydymo centrų lovose, kur jais rūpinasi pagalbos darbuotojai.
Priėmus naują pacientą patikrinama, ar virusas nebuvo perduotas jo artimiesiems. Tokia strategija bent jau anksčiau padėdavo kontroliuoti virusą jo plitimo židiniuose.
Be to, Vakarų šalių vyriausybės ir labdaros organizacijos įsipareigojo į Ebolos židinius Afrikoje siųsti sveikatos apsaugos darbuotojus, paremti skurdžias valstybes finansiškai.
Tačiau atsirandant vis naujiems epidemijos centrams kontroliuoti pavojingo viruso plitimą darosi neįmanoma – tokių priemonių nebepakanka.
Vakcina – tik popieriuje
Ebola plinta labai greitai ir lengvai – kad atsirastų naujas epidemijos centras, pakanka vieno viruso nešiotojo. Todėl planas A – viruso uždusinimas – jau nebeįmanomas.
Kaip ir planas B – viruso izoliavimas, kad jis toliau neplistų. Pagalbos darbuotojai Afrikoje yra nepajėgūs apsaugoti rizikos zonų Liberijoje, Siera Leonėje, Gvinėjoje ar kitose skurdžiose šalyse.
Vienintelis veiksmingas būdas kovoti su Ebolos virusu yra planas C – vakcina. JAV vyriausybė šiam tikslui įgyvendinti skyrė daugiau dėmesio ir paramos nei kitos šalys, tačiau visi bandymai rasti veiksmingos vakcinos formulę kol kas nesėkmingi.
O net jei pavyks išrasti veiksmingą vakciną, vaistus gali prireikti išdalyti absoliučiai visiems Afrikos žemyno gyventojams – mat Ebola gali būti dar pavojingiau išplitusi.
Mirčių statistika – netiksli
Teigiama, kad iki šiol Ebola Afrikoje nusinešė 3044 gyvybes, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad šis skaičius iš tikrųjų gali būti net tris kartus didesnis.
Spėjama, kad Afrikos šalyse, kuriose nustatyti Ebolos proveržiai, iki lapkričio pradžios sergančiųjų skaičius gali pasiekti apie 20 tūkstančių.
Virusų kontrolės centrai prognozuoja daug blogesnę situaciją. Jie perspėja, kad neatradus veiksmingo būdo sustabdyti viruso plitimą iki kitų metų sausio mėnesio Liberijoje ir Siera Leonėje Ebolą nešios 1,4 milijono žmonių.
Tokios skirtingos spėlionės atskleidžia tikrąją tiesą – apie virusą žinoma nepakankamai daug.
Tačiau negalėdami sustabdyti Ebolos plitimo, išgydyti virusu užsikrėtusių žmonių ir net nežinodami tikslios statistikos, galime daryti tik tai – spėlioti. Kalbos nevirsta veiksmais
Vis dar yra optimistiškai nusiteikusių žmonių, kurie įsitikinę, kad virusą sustabdyti nesunku.
„Yra aiškus veiksmų planas, kurį turime vykdyti“, – įsitikinęs turtingiausias JAV milijardierius Billas Gatesas, kovai su Ebola paaukojęs 50 milijonų JAV dolerių.
Tačiau Joanne Liu, organizacijos „Gydytojai be sienų“ prezidentė, teigia, kad tokios kalbos nevirsta veiksmais. Pažadai teikti pagalbą ir lieka pažadais, trūksta lovų ir vaistų.
„Visi noriai prisijungia prie kalbų apie pagalbą ir žada ją suteikti, tačiau pažadai įgyvendinami vėžlio greičiu“, – tvirtina pareigūnė.
Pagalba teikiama per lėtai
Pagalbos teikimas epidemijos centruose ir toliau neduoda teigiamų rezultatų. Tad epidemija persikelia ir į kitas teritorijas. Kiekviena uždelsta diena kainuoja žmonių gyvybę ir naujų pacientų kančias.
Tokią situaciją galima palyginti su miško gaisru. Kuo ilgiau laukiama ugniagesių, tuo didesnį plotą apima ugnis, o kuo ji didesnė, tuo sunkiau ją gesinti.
Ebolos gydymo centruose nuolat trūksta lovų, pagalbos darbuotojų, medikų ir net maisto bei geriamojo vandens. Epidemija greitai plečiasi ir reikia naujų priemonių jai sustabdyti, nes senosios tampa vis mažiau veiksmingos.
Dėl per lėto pagalbos tiekimo galima kaltinti kone visas vyriausybes ir pagalbos organizacijas. Daugelis šalių vadovų vis dar nesuvokia tikrojo epidemijos plitimo greičio ir masto.
Tarptautinę pagalbą Ebolos apimtoms Afrikos šalims galima palyginti su gaisru kur nors nuošaliame JAV mieste Mineapolyje.
Jeigu sparčiai plintant ugniai būtų kreipiamasi pagalbos į, pavyzdžiui, tolimo Niujorko ugniagesius ir ilgai kalbama apie atvykstančią pagalbą, gelbėtojai, atvykę į gaisro vietą, pamatytų tik pelenų krūvą.
Niekas nebuvo ir nėra pasiruošęs teikti pagalbą Afrikai taip greitai, kaip plinta epidemija. „Gydytojai be sienų“ dar kovo mėnesį įspėjo pasaulį apie rimtą Ebolos proveržį, tačiau šis pranešimas liko neišgirstas, o virusas įsisiautėjo trijose Afrikos šalyse.
Ateities prognozės – pesimistiškos
JAV vyriausybė rodo pavyzdį pasaulio bendruomenėms ir į tarptautinę krizę reaguoja labai rimtai. Šalies prezidentas Barackas Obama paragino sutelkti jėgas ir kovoti su epidemijos plitimu.
Jis pažadėjo siųsti JAV karines pajėgas, kurios teiktų pagalbą Ebolos apimtoms Afrikos valstybėms. Tačiau ir šis prieš mėnesį duotas pažadas vykdomas per lėtai – pagalbos dar nesulaukta.
Virusų kontrolės centro direktorius Tomas Friedenas įspėja: pasekmės gali būti skaudžios. Vis dar nėra jokios kitos strategijos, kuri veiksmingai sustabdytų naujų epidemijos centrų atsiradimą – nebuvo jokio pasirengimo tokio masto tarptautinei nelaimei.
Siera Leonės ir Liberijos vyriausybės savo šalyse paskelbė karantiną, tačiau jis viruso plitimo nesustabdė, nes priemonių buvo imtasi per vėlai. Numatoma, kad valstybėse, kuriose daugėja užsikrėtusių Ebolos virusu, situacija ateityje tik blogės.
Virusą išnešios migruojantys darbininkai
Liūdnos prognozės apie vis spartesnį viruso plitimą Afrikoje susijusios su afrikiečių migracija, kuri nesustos net siaučiant epidemijai.
Kiekvienais metais tūkstančiai Vakarų Afrikos vyrų ir vaikinų dirba ūkio darbus vienoje šalyje, o nuėmę derlių keliauja į kitas žemyno šalis, ieškodami laikino darbo kasyklose ar plantacijose.
Kaip ir jų protėviai, darbo ieškantys afrikiečiai migruoja mažai žinomais keliais, siekdami išvengti kontrolės punktų, o su savimi turi tapatybės kortelę, galiojančią visose Vakarų Afrikos ekonominės sąjungos šalyse.
Kad nukeliautų iš Ebola užkrėstų teritorijų į kitas Afrikos vietas, migrantams prireikia nuo vienos iki trijų dienų. Manoma, kad didžiausias pavojus kils sausakimšiems Afrikos miestams: Dakarui, Abidžanui, Lagosui, Kinšasai.
Šis visiškai realus scenarijus yra baisiausias specialistų košmaras – taip plačiai pasklidusio viruso nesustabdytų niekas. Patekęs į didžiuosius miestus virusas nusineštų tūkstančių gyvybę.
Didžiausia viltis – nauja vakcina
Saugių ir efektyvių vakcinų naudojimas visada buvo viena didžiausių šiuolaikinės medicinos stiprybių. Šiuo būdu pavyko įveikti net raupus, tačiau kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, AIDS, maliarijai ar tuberkuliozei, vaistų vis dar ieškoma.
Ebola taip pat papildė nepagydomų virusinių ligų sąrašą, tačiau tikimasi, kad veiksminga vakcina bus atrasta. Tačiau ar greitai?
Vos prieš mėnesį vyko diskusijos, kuriose buvo pabrėžiama, kad veiksmingas vaistas pirmiausia atitektų pagalbos darbuotojams ir būtų naudojamas gydyti užsikrėtusiuosius Ebola antrą kartą.
Tačiau dabar kalbos pakrypo kita linkme. Jeigu epidemija nebus stabdoma, ji gali virsti endemine liga, kurios nugalėti nebūtų įmanoma.
Leidinys „Science“ neseniai išleido Jono Coheno ir Kai Kupferschmidto straipsnius apie vakcinos nuo Ebolos paieškas. Mokslininkai tvirtina, kad kova su virusu lėtėja dėl nesutarimų tarp visuomenės sveikatos specialistų ir vyriausybės.
Jų teigimu, didžiausia specialistų klaida – blogiausio scenarijaus ignoravimas. Didžiausią dėmesį šiuo metu jie skiria kovai su Ebola trijose Afrikos šalyse.
Tačiau jei virusas persikels į didžiuosius žemyno miestus, reikės greitai priimti kitus sprendimus.
Esą jeigu artimiausiu metu nebus paruošta 500 milijonų efektyvių vakcinos dozių, kurios išgydys žmones nuo Ebolos, pasekmės gali būti itin skaudžios.
Parengė Emilija Riaukaitė
