Filipinuose minios šeštadienį į gatves pajudėjo išgirdusios sirenas – tiksliai tą akimirką, kai Hajanas pasiekė sausumą. Gyventojai žygiavo per labiausiai nuniokotas teritorijas, pavyzdžiui, kelis šimtus tūkstančių gyventojų turinčiame Taklobano mieste. Prieš metus tai buvo stipriausiai sugriautas miestas, dabar jis tapo pasipiktinusiųjų sostine.
Daugelis iš keturių milijonų per audrą namų netekusių šalies gyventojų tebesiglaudžia laikinose pastogėse, o aktyvistai per metus sako prisižiūrėję, kaip pagalbai skirti pinigai dega korupcijos tinkluose, valdžia užmerkusi akis, prezidentas esą galėjo bent jau aktyviau įspėti tarptautinę bendruomenę dėl klimato kaitos padarinių, kuriuos išgyventi pirmiausiai tenka ne turtingoms pasaulio šalims, bet skurdiems Filipinams.
„Klimato kaita veikia. Ji mus pražudys, jei nesumažinsime taršos, kuri sukelia klimato atšilimą“, – tvirtina protestuotojų lyderis Rasti Delizo.
Filipinų prezidentas Benigno Aquino į Taklobaną metinių minėti neatvyko, tik penktadienį apsilankė irgi nukentėjusioje Rytų Samaroje. Apžvalgininkai spėja, kad B. Aquino bijo Taklobane susirinkusių įpykusių politinių priešininkų, Filipinų demokratija dar labai trapi.
Prezidentas ginasi, kad tokios gausybės uragano pridarytų nuostolių per naktį nelikviduosi, jo komanda esą ruošia planą, kaip nukentėjusiuosius perkelti į saugesnes teritorijas toliau nuo vandenyno. „Minėtas planas akcentuoja infrastruktūros plėtrą, saugią pastogę, verslo skatinimą ir bendruomenių stiprinimą, kad jos galėtų būti atsparios bet kokioms nelaimėms“, – tikina B. Aquino.
Taklobane dirbantys žurnalistai sako, kad tarp vietos gyventojų sklinda gandai apie galimą popiežiaus Pranciškaus vizitą kitų metų pradžioje, o tai esą skatina žmones greičiau viską atstatyti, juk Filipinai pagal Romos katalikų skaičių – trečia šalis pasaulyje po Brazilijos ir Meksikos.
