Vienas jų – somalietis Hasanas Hirsi, kurį kalbina Vokietijos dienraštis „Spiegel“. Jis per trejus metus nuo tada, kai 2008 metais paliko tėvynę, kankinimus ir smurtą patyrė keturiose skirtingose kalinimo įstaigose Ukrainoje. Vienintelis jo nusikaltimas – prieglobsčio Europoje paieška.
H.Hirsi buvo penkiolikos, kai teroristų grupuotė Somalyje nužudė jo tėvą. Mama, su kuria jis persikėlė į sostinę Mogadišą, jam patarė bėgti iš šalies.
Už paskutines santaupas juodojoje rinkoje parūpinusi sūnui netikrus dokumentus, ji išskraidino Hasaną į Maskvą. Prekiautojų žmonėmis automobiliu jis vėliau pasiekė Ukrainą.
Tragiškos sąlygos
Vaikino veidą nušviečia šypsena, kai jis prisimena savo pirmąsias dienas Kijeve. Anksčiau niekada savo gimtojo miestelio nepalikusiam Hasanui šis milžiniškas metropolis padarė neišdildomą įspūdį.
Tačiau džiaugsmas buvo trumpas. Pamažu judantis vakarų kryptimi H.Hirsi buvo pagautas ir atgabentas į Pavšino internavimo stovyklą, skirtą nelegaliems imigrantams Vakarų Ukrainoje.
Pavšinas jau tada buvo vadinamas Rytų Gvantanamu, nes imigrantų gyvenimas ten priminė žymųjį JAV sulaikymo centrą Kuboje. Žmogaus teises ginančios organizacijos nekart kritikavo centrą dėl pergrūstų patalpų ir tragiškų higienos sąlygų.
Hasanas pasakoja, kad Pavšine, jo teigimu, teko miegoti ant grindų ir kęsti nuolatinį mušimą. Pabėgėliui iš centro pavyko ištrūkti 2008 metų spalį, kai po tarptautinių protestų jis buvo uždarytas. H.Hirsi tada prisijungė prie grupės somaliečių, keliaujančių link ES sienos.
Kelias per kalnus
Užhorodas Vakarų Ukrainoje traukia minias pabėgėlių iš viso pasaulio. Net ir įsiliepsnojus konfliktui šalie rytuose, šimtai bandė belstis į Europos duris per šį miestą.
Pabėgėliai kartais mieste praleidžia ištisus mėnesius laukdami, kol giminės jiems atsiųs pinigų, už kuriuos galėtų tęsti kelionę.
Už kelis šimtus eurų Vengrijos prekeiviai žmonėmis pergabena pabėgėlius iš Užhorodo į Vengriją, dažniausiai slaptais takais Karpatų kalnuose. Kiekvieną žiemą dalies imigrantų gyvybių pareikalauja šaltis kalnuose.
Nors ES reikalauja, kad atvykėliai iš išorės būtų apžiūrimi, tokios šalys kaip Vengrija ar Graikija dažniausiai to nesivargina padaryti ir tiesiog išsiunčia prieglobsčio ieškančius atgal.
Taip nutiko ir Hasanui, kurio maldavimų neišgirdę Vengrijos pareigūnai sučiupo jį ir grąžino atgal į Ukrainą.
Ukrainos gynybos pajėgos jį uždarė į daržinę netoli sienos. Ten kartu su dešimtimis kitų pabėgėlių jis buvo be maisto laikomas tamsiame nešildomame kambaryje ir net neišleidžiamas į tualetą. Kai kurie imigrantai šlapinosi į butelius, kai kurie – ir ant grindų.
Kratė elektra ir spardė
Prieš išsiunčiant pabėgėlius į Ukrainos kalėjimus jie apklausiami pusiau oficialiuose sulaikymo centruose.
Pasieniečiai Hasaną tardė kelis kartus. Neatsakius į klausimus pareigūnai jį smaugdavo, trankydavo į veidą kumščiais. Šias apklausas pabėgėlis dažniausiai praleisdavo laidais surištomis rankomis ir kojomis, o kartais buvo kratomas elektra.
Ir kiti sulaikytieji pasakoja panašias istorijas. „Jie pririšo mane prie kėdės, o prie ausų pritaisė elektrodus ir kratė elektra“, – organizacijai „Human Rights Watch“ yra pasakojęs vienas afganų pabėgėlis.
„Klausyk, tu dabar Ukrainoje. Ne Vokietijoje, ne Anglijoje. Čia nėra demokratijos, – vienam sulaikytajam neva kalbėjo ukrainiečių pareigūnas, – jeigu meluosi, iš šios vietos gyvas neišeisi.“
Kiti pabėgėliai pasakoja apie spyrius į kaklą ir smūgius į galvą pistoletu, po kurių buvo tempiami per sniegą.
Tačiau čia pabėgėlių siaubas dar nesibaigia. Hasanas po kiekvieno savo bandymo pabėgti į ES patekdavo į Žuravičių internavimo stovyklą.
ES tokias stovyklas laiko ne kalėjimais, bet „apgyvendinimo vietomis“. Vis dėlto ten sulaikytus pabėgėlius nuo laisvės skiria spygliuota viela ir ginkluoti prižiūrėtojai.
Po kelerių stovykloje praleistų metų Hasanui pagaliau pavyko per Slovakiją pasiekti Vokietiją. Nedideliame Landau miestelyje įsikūręs somalietis siekia išmokti vokiečių kalbą ir pagaliau įsitvirtinti šalyje, kurią taip ilgai bandė pasiekti.
Parengė Justė Adakauskaitė
