Dažnai sakoma, kad kadaise ne tik šviesą nešusi, bet ir siaubą kėlusi, tamsumą skatinusi krikščionybė toli pažengė į priekį.
Baiminamasi, kad Somalyje gimusios aktyvistės įsitraukimas į kovą dėl lyčių lygybės musulmoniškose visuomenėse klausimo ne pagerins moterų pozicijas, bet sustiprins antiislamiškas nuotaikas Vakaruose.
Pakeitė savo požiūrį
Buvo laikas, kai A.Hirsi Ali tikėjo viskuo – kad pagal islamą netikintys turi mirti, Koranas yra neklystantis, o tuos, kurie pažeidė Šariato teisę – vagis, homoseksualus ar svetimautojus, būtina mirtinai apmėtyti akmenimis.
Tačiau dabar ji – retas paukštis islamo kritikų padangėje.
Moteris, išdrįsusi pabėgti nuo patriarchalinio režimo ir intelektualė, apie islamo ydas kalbanti drąsiau negu kas nors kitas.
„Dabar tikima, kad islamas yra kaip obuolių pintinė, kurioje tik keli vaisiai yra papuvę. Aš sakau, kad supuvęs yra visas krepšys“, – sako A.Hirsi Ali.
Vakarų pasaulio islamo gynėjai dažnai kartoja mantrą, kad islamas yra taikos religija. Tačiau, A.Hirsi Ali teigimu, čia daroma esminė klaida.
„Šaltojo karo metais niekas negynė Sovietų Sąjungos ir nesakė, kad jos moralė lygi mūsų moralei arba kad tai – taikos ideologija, kurios mes paprasčiausiai nesuprantame“, – sako ji.
Anot jos, būtina suprasti, kad islamo pasaulis ir Vakarai susiduria ideologinėje dvikovoje, kuri nebus laimėta, jeigu šventasis musulmonų karas bus atmestas.
Mato kitokį islamą
Gimusi Somalio diktatoriaus oponento šeimoje, ji užaugo tremtyje, kai šeima turėjo bėgti į Saudo Arabiją, Etiopiją ir Keniją.
1992 metais ji buvo ištekinta už tolimo pusbrolio Kanadoje, tačiau norėdama pabėgti nuo šios santuokos pasiprašė Nyderlandų prieglobsčio.
Greitai pramokusi olandų kalbos, ji netrukus gavo šalies pilietybę, o baigusi politikos mokslų studijas tapo ir Nyderlandų parlamento nare.
Tiesa, po trejų metų iš jos norėta atimti pilietybę teigiant, kad ji suklastojo savo tapatybę – jos tikroji pavardė prieš pabėgant iš gimtinės buvo Ayaan Hirsi Magan.
Teismo sprendimu ji buvo pripažinta teisėta piliete, o šis ginčas privertė atsistatydinti ir vyriausybę. Persikėlusi į JAV, ji toliau tęsė kovą už musulmonių teises.
Naujoje savo knygoje „Eretikė: kodėl islamui reikia reformacijos“ ji reikalauja absoliučios Korano reformacijos ir lygina ją su XVI a. Europa, kurioje pradėjo kilti protestantizmo idėjos.
Pasiskelbė ateiste
Jos pačios išsilavinimas privertė atsisakyti šios religijos ir pasiskelbti ateiste, todėl 1,6 milijardo pasaulio musulmonų ji nori pasiūlyti kitokį kelią.
Aktyvistė knygoje išskiria tris musulmonų rūšis – žiauriuosius, reformatorius ir tyliąją daugumą, kurie nori gyventi ramiai ir taikiai, bet nuoširdžiai laikosi Korano žodžio. Tačiau juos vadinti nuosaikiaisiais moteris atsisako.
„Niekada netikėjau šiuo žodžiu. Jis visiškai beprasmis. Manau, kad gyvename laikais, kai iš musulmonų turime reikalauti atsakymo, kurioje pusėje jie yra“, – rašo ji.
A.Hirsi Ali pateikia penkias idėjas, kaip iš esmės būtų galima pagelbėti jos atmestai religijai. Anot jos, tik tada, kai šios sampratos bus atmestos, islamas galės pasiruošti tikrai reformacijai.
Neklystantis pranašas Mahometas ir tiesiogiai interpretuojamas Koranas, gyvenimo po mirties iškėlimas prieš gyvenimą žemėje, Šariato teisė, leidimas bet kokiam musulmonui vertinti kitų elgesį pagal savo gėrio ir blogio supratimą ir šventasis džihado karas – visa tai, jos nuomone, turi būti išrauta.
„Didžiausia pokyčių musulmonų pasaulyje kliūtis yra būtent slopinamas kritiškas mąstymas, kurio aš siekiu“, – rašo A.Hirsi Ali.
Prismeigtas grasinimas
A.Hirsi Ali galėtų būti tobula feminizmo herojė. Gimusi patriarchalinėje visuomenėje, patyrusi žiaurią moterų apipjaustymo praktiką ir prievartinę santuoką, ji atsisakė savo tikėjimo ir pabėgo į Nyderlandus.
Gerbėjai žavisi jos drąsa nuolatos kalbėti tai, už ką ji sulaukia nuolatinių grasinimų mirtimi.
Rimčiausias jų A.Hirsi Ali pasiekė 2004 m. kai kartu su olandų režisieriumi Theo van Goghu jie sukūrė filmą „Pasidavimas“ („Submission“), kuriame pasakojo apie prievartą, kurią patiria islamo moteris.
Pasirodžius filmui Th.van Goghas buvo nušautas Amsterdamo centre, jam perrėžta gerklė, o prie jo krūtinės peiliu prismeigtas grasinimas mirtimi dar vienai aukai – A.Hirsi Ali.
Po šio išpuolio ji buvo priversta pasislėpti, jai suteikta 24 valandų per parą apsauga. Dabar ji su vyru ir sūnumi gyvena JAV, tačiau niekada nenustojo būti taikinys.
A.Hirsi Ali ne kartą klijuota islamofobės etiketė – už tai, kad visus musulmonus kaltina palaikant džihadą, smurtą ir naujojo kalifato steigimą. Tačiau šie kaltinimai nėra nepagrįstas įsibaiminusių liberalių Vakarų nuogąstavimas, kaip dažnai manoma.
Pati peržengė ribą?
Praėjusiais metais Brandeiso universitetas JAV pranešė apie savo planus A.Hirsi Ali suteikti garbės daktaro laipsnį.
Musulmonų studentų asociacijai pasipriešinus, vėliau šių ketinimų buvo atsisakyta.
„Egzistuoja labai plona linija tarp kalbos laisvės ir neapykantą kurstančios kalbos.
Deja, A.Hirsi Ali peržengė šią ribą, nes jos pareiškimai nebeatspindi vien jos patirčių, o pasmerkia visą religiją kartu su jos mažumomis“, – tada rašė studentai savo peticijoje.
Koją jai pakišti galėjo ir ankstesni pareiškimai, už kuriuos moteris yra sulaukusi nemažai kritikos strėlių ir iš savo barikadų pusės. Ji islamą yra vadinusi „naujuoju fašizmu“, „destruktyviu ir nihilistišku mirties kultu“ ir kaip išeitį yra pasiūliusi netgi karą su visais musulmonais.
„Manau, kad kariaujame su islamu, o karuose nėra jokio tarpinio kelio. Ateina laikas, kai reikia sunaikinti savo priešą, – 2007 metais interviu sakė A.Hirsi Ali, o paklausta, ar turi mintyje ir karinius kelius, ji nesutriko. – Visomis formomis. Jei nepadarysime to, turėsime susitaikyti su tuo, kad patys būsime sunaikinti.“
Nors universitetas pripažino, kad ankstesni jos pareiškimai „nėra suderinami su Brandeiso pamatinėmis vertybėmis“, A.Hirsi Ali vis tiek buvo vadinama „moterų teisių gynėja“, „ryškia moterų priespaudos kritike“ ir „šių laikų heroje“.
Šios etiketės Vakarams dažnai atperka jos radikalesnę reputaciją religijos klausimais. Kai musulmonės pasisako prieš islamofobiją arba rasizmą, jos apkaltinamos nuolaidžiavimu fundamentalistams.
Todėl suprantamas nerimas, kurį kitoms kovotojoms už musulmonių teises kelia A.Hirsi Ali radikalumas. Ji pati sako, kad feministės, kurios atsisako pasisakyti prieš islamo radikalizmą, yra tiesiog išgąsdintos.
„Joms pasakyta, kad jei esi baltaodė moteris, kuriai rūpi vyrų ir moterų lygybė, reiški tokias mintis, esi islamofobė, palaikanti imperialistines nuotaikas“, – sakė A.Hirsi Ali.
A.Hirsi Ali netruko rasti užtarėjų Amerikos dešinėje. Konservatyvaus „Commentary Magazine“ žurnalistas Jonathanas Tobinas kritiką aktyvistei atmetė kaip „Vakarų nesugebėjimą pripažinti tiesos apie islamizmą“.
„Fox News“ A.Hirsi Ali pavadino Brandeiso universiteto „parodomąja auka“, nes ji „išdrįso kritikuoti islamą ir musulmonų elgesį taip, kaip kitos religijos yra kritikuojamos atviroje visuomenėje“.
Kritikuoja ir Vakarus
Moteris nevengia supeikti ir Vakarų, kurie, jos nuomone, kovodami su islamu iki šiol buvo per daug nuosaikūs ir švelnūs.
Pasak A.Hirsi Ali, JAV prezidentas Barackas Obama pripažino islamofobijos egzistavimą, o tai ji vadina blogiausiu dalyku, kurį galima padaryti musulmonams, kurie stengiasi pasikeisti.
Islamą laikydama naikinančiu visomis savo formomis, ji nemato skirtumo tarp teroristinių grupuočių ir paprastų musulmonų, gyvenančių pagal Korano nurodymą.
„Ar „Islamo valstybės" teroristinė grupuotė, ar Talibanas, ar vadinamieji „vieniši vilkai“ – Bostono maratono sprogdintojai ir „Charlie Hebdo“ redakcijos užpuolikai – visi jie sako kovojantys islamo vardu. Ir jais reikia tikėti“, – sako ji.
Nors A.Hirsi Ali teigė suprantanti, kad B.Obama savo pareiškimais siekia išlaikyti trapią pusiausvyrą, nes atviro karo islamui paskelbimas būtų būtent tai, ko norėtų šie kovotojai, prezidentas galėtų stengtis labiau.
Vakarų Europa, jos nuomone, nusisuka nuo emigrantų, kurie yra linkę į radikalizmą, ir tai yra didžiulė žemyno klaida.
„Vakarai apie arabų pasaulį galvoja kaip apie žemesnį priešą.
Užtenka pasižiūrėti į kalbą – tai džihadas, maištininkai, asimetrinė kova“, – sako ji.
Tačiau A.Hirsi Ali į ateitį žvelgia optimistiškai. Nors dabar ji – vienas iš nedaugelio užgniaužtų balsų, kurie turi kitokią islamo viziją, ji tikisi, kad kada nors religija atsisakys savo prievartos ir žiaurumo.
Vakarų užduotis, jos nuomone, yra aktyviai padėti islamo šalims siekti to. „Tai tikra Vakarų transformacija. Gyvename pačioje jos pradžioje ir tai, ką darome, turės milžiniškų pasekmių ateities pasauliui“, – rašo A.Hirsi Ali. („New York Post“, „Politico“, LR)
