„Būtų klaida nepasinaudoti šio galimybių lango privalumu“, – sakė M.Renzi per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande.
Jis pridūrė, kad pirmadienį Briuselyje įvyksiantį neeilinį euro zonos lyderių viršūnių susitikimą turi vainikuoti „pozityvi baigtis“.
M.Renzi kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Graikijos premjero Aleksio Tsipro atstovai pranešė, kad vyriausybės vadovas pristatė naujus pasiūlymus dėl „abipusiai naudingo susitarimo“ jo šalies skolų krizei užbaigti.
Šiais pasiūlymais, kuriuos A.Tsipras lemiamo viršūnių susitikimo išvakarėse pateikė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, F.Hollande'ui ir Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui, siekiama „galutinio sprendimo“ konfliktui tarp Graikijos ir jos kreditorių.
F.Hollande'as savo ruožtu paragino Europą veikti „su atsakingumu ir solidarumu“.
„Gaišti nebegalima... Svarbi kiekviena diena“, – pareiškė jis.
Derybos tarp Graikijos ir jos skolintojų atsidūrė aklavietėje dėl paskutinės 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal ankstesnę didelę finansinio gelbėjimo programą, kuri leistų grąžinti pribrendusias skolas ir išvengti bankroto.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė neeilinį susitikimą, kai euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį Liuksemburge nesugebėjo pasiekti proveržio per jau penkis mėnesius trunkančias derybas tarp Graikijos vyriausybės, piestu stojančios prieš raginimus vykdyti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Graikijos radikalios kairiosios „Syriza“ partijos vyriausybė nelinkusi pritarti kai kurioms griežto taupymo priemonėms, o šalies skolintojai taip pat neatlyžta, todėl nuogąstaujama, kad ši priešprieša gali baigtis Atėnų nemokumu, kuris savo ruožtu vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.
