Šią savaitę daugiausia galvų Europoje pražilo būtent Briuselyje, kur net tris kartus rinkosi Europos finansų ministrai ir finansinių institucijų vadovai – vadinamoji Eurogrupė.
Būdų, kaip kaip skolų prislėgtai Graikijai išvengti nemokumo, ieškota jau karštligiškai. Derybų maratonas nesibaigė iki paskutinės minutės.
Sekmadienį Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis dar kartą sutrimitavo, kad raktą Graikijos krizei išspręsti laiko ne kas kitas kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Graikų ministras tikina, kad Atėnai tebėra atviri tolesnėms deryboms su tarptautiniais kreditoriais.
Turistų laukti nenustojo
Šalyje, kurios penktadalį bendrojo vidaus produkto sudaro pajamos iš turizmo, smėlėti paplūdimiai yra už tūkstančių kilometrų nuo Briuselio diskusijų.
Praėjusiais metais Graikiją aplankė rekordinis skaičius turistų, o tarp jų pietinėje saulėje šildytis atvyko ir 2,5 mln. vokiečių – beveik 20 proc. daugiau negu užpernai.
Nors daugumai graikų Vokietija yra vienas didžiausių priešų, o Angelos Merkel pavardė labiau primena keiksmažodį, į paprastus vokiečius žmonės žiūri draugiškai.
Ypač į tuos, kurie į Graikiją važiuoja atostogauti.
Tai patvirtina ir Salonikuose gyvenanti Almantė Triantafyllidou. Moters teigimu, nors Vokietijos politikų graikai ir nekenčia, į pačią šalį ir žmones žiūri teigiamai.
„Vokietijoje gyvena labai didelė graikų bendruomenė, todėl beveik kiekvienas turi kokį nors giminaitį ar draugą, kuris ten uždarbiauja. Jaunimas dažnai pasinaudoja proga ten užsidirbti pinigų, ypač dažnai ten važiuoja poros“, – pasakojo už graiko ištekėjusi lietuvė.
Pasinaudoti krintančiomis kainomis ir palankiu valiutų kursu skuba ir turistai iš Jungtinės Karalystės bei JAV.
Tiesa, šiais metais valdžioje atsidūrusios radikalios jėgos jau nulėmė, kad kelialapių parduodama mažiau.
Į derybas – privačiu lėktuvu
Pastaruoju metu viso pasaulio žiniasklaidoje spindi gudri Graikijos premjero A.Tsipro šypsenėlė ir šmėžuoja pavargęs finansų ministro Yanio Varoufakio veidas. Vien šią savaitę jie dalyvavo trijuose derybų susitikimuose – visi jie baigėsi nesėkmingai.
Šiomis savaitėmis ES šalių finansų ministrai ir svarbiausių institucijų vadovai paskui graikus lakstė po visą Europą. Iš Rygos – į Liuksemburgą, o iš ten – į Briuselį.
Ironiška, kad graikai, kaltinti per dideliu išlaidavimu per pastaruosius penkerius metus, kai į jų iždą plaukė parama, keliauja taip, kaip yra įpratę – privačiu vyriausybės lėktuvu.
Delegacijos atstovai leidinio „Politico“ žurnalistus tikino, kad šitaip elgiamasi pirmiausia dėl lankstumo – nėra aišku, kiek kaskart užtruks derybos, todėl įprasti ekonominės klasės skrydžiai netinka.
Griežtų žodžių graikams negailėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Graikijos vyriausybė dar nori linksmintis, bet sąskaitą apmokėti turės kas nors kitas“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ A.Tsipro kabinetui įgėlė Lietuvos vadovė.
Skrupulingai už taupymą pasisakantys ES politikai juokėsi, kad vienintelis paskutinėmis akimirkomis vykstančių susitikimų rezultatas yra didelės sąskaitos už lėktuvų bilietus.
Nusivylusiųjų graikais žodžiai kol kas skamba pranašiškai – kompromiso derybose su užsispyrusiais Atėnais rasti nepavyksta. Tačiau dėl ko galvą laužo Europos galingieji?
Vėluoja grąžinti skolas
Pastaruosius penkerius metus į krizę grimzdusi Graikija gavo milžiniškų paskolų iš įvairių šaltinių – Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko (ECB) ir kitų skolintojų.
Visą šį laiką vyriausybė mainais į dešimtis milijardų eurų pažadėjo patvirtinti griežtas taupymo priemones ir parodyti, kaip išmoko tvarkyti finansus.
Tačiau Graikijos politikai skolintojus ir toliau šėrė vien pažadais apie jau tuoj išaugsiantį mokesčių surinkimą. O kadangi pažadų nelydėjo rimtos reformos, jie ir liko tik žodžiais.
Kaip pažymi BBC, jeigu Graikija prieš penkerius metus būtų pradėjusi reformuoti savo finansų sistemą, dabar būtų galima pastebėti ir darbo vaisius. Juk Airijai ar Portugalijai „trejeto“ pinigų jau nebereikia.
Regis, Graikijai finansinės pagalbos ir toliau reikia būtent todėl, kad pačiuose Atėnuose dažniau grąžoma rankas, o ne realiai dirbama.
Dramatiškiausia yra būtent ši savaitė ir artėjantis antradienis.
Būtent birželio 30 dieną Graikija turi grąžinti TVF apie 1,54 mlrd. eurų, tačiau visiškai neturi pinigų.
A.Tsipras iš paskutiniųjų mėgina užsitikrinti paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal dar tebegaliojančią pagalbos programą.
Tiesa, skolintojai atsisako pervesti šią išmoką, kol Atėnai nesutiks imtis griežtesnių taupymo priemonių ir įgyvendinti būtinų reformų.
Lyg studentai, pradėję mokytis paskutinėmis naktimis prieš egzaminą, graikai visą savaitę iš po skverno traukė vieną pasiūlymą po kito, tačiau nė vienas galimas krizės sprendimas Europai netiko.
Regis, graikus studentiškos bėdos ištiko net ir su popieriais. Pirmadienį susitikę su euro zonos finansų ministrais nepraėjus nė valandai politikai išsiskirstė, nes Eurogrupė per vėlai gavo naują Graikijos pasiūlymą. Pasirodo, Atėnai naktį Eurogrupei išsiuntė ne tą dokumentą.
„Mes iki šiol negavome esminių pasiūlymų. Nesuprantu, kaip galime pasirengti euro zonos viršūnių susitikimui be pasiūlymų“, – skundėsi Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble.
Nori likti Europoje
Jeigu iki antradienio TVF nesulauks iš Graikijos pinigų, šalis gali būti paskelbta nemokia ar netgi palikti euro zoną.
Nors daliai visuomenės ES yra didžiausia visų įmanomų problemų kaltininkė, vadinamasis „Grexit“ (angliškų žodžių „Greece“ ir „exit“ („išėjimas“) junginys. – Red.) graikams neatrodo toks geras planas.
Graikijoje gyvenančios lietuvės pasakojo, kad visuomenė šiuo klausimu yra pasidalijusi. A.Triantafyllidou nuomone, tai labiausiai priklauso nuo žmonių išsilavinimo ir amžiaus.
„Vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai pasiilgę drachmos, tačiau jaunimas nenorėtų palikti euro zonos. Dar yra ir tokių, kurie nori tarpinio varianto – susigrąžinti nacionalinę valiutą, bet iš ES neišstoti“, – teigė Salonikų gyventoja.
Patruose gyvenanti Laura Kaikarytė-Moysidou tvirtino, jog graikai dabartinę valdžią ir išsirinko vien todėl, kad ji pažadėjo: susitarsime iš naujo, bet ES liksime.
„Iš euro zonos pasitraukti nori tik kraštutinių pažiūrų žmonės – komunistai ar fašistai. Visi likusieji istoriškai laiko save europiečiais“, – kalbėjo lietuvė.
Nesilygina su lietuviais
Prisiklausius kalbų apie susipriešinusius ir vargstančius graikus vis dėlto kyla esminis klausimas: kaip su graikiškuoju skurdu galima palyginti lietuviškas negandas? Visos trys „Lietuvos ryto“ kalbintos lietuvės pateikė skirtingus atsakymus.
Antai Salonikuose vertėja dirbanti A.Triantafyllidou teigė, kad Lietuvoje gyvenimo lygis yra geresnis.
„Tie lietuviai, kurie gyvena Graikijoje ir sako, kad vietiniai tik veltui burba, dirba tarptautinėse kompanijose, į kurias atvažiavo turėdami paruoštą darbo vietą.
Todėl jie nemato visos situacijos, – pasakojo moteris. – Jeigu atvažiuoji čia gyventi, kaip aš, ir kaip bet kuris graikas pradedi nuo nulio, susirasti darbą tikrai labai sunku.“
Iš turistų gyvenančioje Kretoje vaizdas šiek tiek kitoks. Čia įsikūrusi Jurga Žilinskienė nesutinka, kad graikai blogai gyvena.
„Nemanau, kad jie gyvena taip blogai. Lietuvoje pensininkai tikrai negali nueiti į kavinę ar papietauti taip, kaip čia daro graikai.
Jaunimui kur kas sunkiau susirasti darbą, tačiau pensininkai vis tiek gali iki parduotuvės nuvažiuoti taksi“, – juokėsi lietuvė.
O Patruose dirbanti L.Kaikarytė-Moysidou mano, jog pensininkų Lietuvoje padėtis prastesnė dar ir dėl to, kad net ir skurdžiausiais save laikantys graikai turi daugiau nekilnojamojo turto nei bet kuris lietuvis.
„Mūsų pensininkai didžiąją laiko dalį praleido Sovietų Sąjungoje ir jokio turto neužgyveno. O čia jie gyvena nuosavame name, turi dar vieną trobelę kalnuose ar kokį namelį prie jūros ir vis tiek skundžiasi. Be to, jiems net nereikia rūpintis šildymu“, – jautrią kiekvienam lietuviui vietą užkabino L.Kaikarytė-Moysidou.
Žinoma, kad ir kaip norėtųsi sušukti, jog saulėtoje ir šiltoje šalyje, į kurią lietuviai vyksta kaip į atostogų rojų, gyvenantys žmonės tikrai neturi kuo skųstis, graikams tokie palyginimai – kaip vanduo nuo žąsies.
„Jie juk nesilygina su mumis. Situaciją jie lygina su tuo, ką turėjo anksčiau. Prieš aštuonerius metus visi gyveno gerai – keliavo, turėjo brangius automobilius, valgė restoranuose. O dabar vargu ar daug kas gali sau tai leisti“, – samprotavo lietuvė.
Graikijos krizė – jau ilgai kunkuliuojantis katilas
1973–1975 m. Po nesėkmingo karo dalį Kipro okupavo Turkija, o Graikijoje monarchiją pakeitė parlamentinė respublika.
1981 m. Graikija tapo dešimtąja Europos Bendrijos nare.
2002 m. Šalis prisijungė prie euro zonos. Daugiau kaip 170 metų apyvartoje išsilaikiusią Graikijos drachmą pakeitė bendroji ES valiuta.
2004 m. Atėnų olimpinėms žaidynėms prireikė dvigubai didesnio biudžeto, negu planuota. Tai tikrai negelbėjo ir taip pernelyg išlaidaujančios vyriausybės, kuri viršijo visas ES nustatytas normas, bet Europos centriniam bankui pateikė iškraipytus statistikos duomenis.
2009 m. Graikijos valstybės skola toliau pūtėsi nevaldomai, o vyriausybės pradėtos taupymo priemonės paskatino protestus ir streikus.
2010 m. balandis. Išsigandusios galimo Graikijos bankroto euro zonos šalys patvirtino 110 mlrd. eurų pagalbos paketą mainais į dar griežtesnį taupymą.
2011 m. liepa. Graikija gavo dar vieną 109 mlrd. eurų pagalbos paketą. Euro zona skubino Atėnų vyriausybę greičiau apkarpyti išlaidas.
2012 m. vasaris. Nors Atėnų gatvėse siautė protestuotojai, Parlamentas pavirtino naują taupymo planą, kurio šalis turėjo laikytis mainais į jau trečią 130 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą.
2013 m. birželis. Vyriausybė dėl lėšų trūkumo uždarė nacionalinį transliuotoją ERT. Sprendimas sukėlė protestus ir 24 valandų masinį streiką.
2015 m. sausis. Kraštutinės kairės partija „Syriza“ laimėjo Parlamento rinkimus ir suformavo koaliciją su nacionalistine Nepriklausomų graikų partija. A.Tsipras tapo premjeru.
2015 m. vasaris. Vyriausybė išsiderėjo, kad skolintojai keturiems mėnesiams pailgintų Graikijos gelbėjimo planą. Mainais už tai Graikija pasižadėjo tęsti vadinamojo trejeto patvirtintas reformas.
2015 m. birželis. Graikija tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, kuri atidėjo įmoką už paskolą iš TVF. Graikijai neturint už ką grąžinti skolų, derybos su Pasaulio banku, TVF ir ES „trejetu“ vyksta visą pastarąją savaitę.
Eurogrupė A.Tsiprui pateikė ultimatumą po to, kai Graikija nepasiūlė jokių tinkamų taupymo priemonių, kurioms pritartų euro grupė.
