Kad laikinai įvedama kontrolė prie sienos su Austrija, pranešė Vokietijos, kurios lyderiai anksčiau kartojo, jog šalis gali priimti 500 tūkst. pabėgėlių per metus, vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere.
„Šiomis priemonėmis siekiama apriboti dabartinį srautą į Vokietiją ir grąžinti tvarkingas procedūras, pagal kurias žmonės patenka į šalį“, – teigė ministras ir pridūrė, kad tvarką griežtinti būtina ir dėl saugumo.
Noras padėti – ne beribis
Vokietija – patraukliausia stotelė į Europą plūstantiems pabėgėliams ir ekonominiams migrantams iš Artimųjų Rytų bei Afrikos.
Ir nors pati kanclerė A.Merkel dar neseniai tikino, kad šalis priims kone visus norinčiuosius, dabar, regis, jau pripažįstama – žmonių atvyksta tiek daug, kad su jais tiesiog nebesugebama susitvarkyti.
O vicekancleris Sigmaras Gabrielis vakar pareiškė, kad Vokietijai vien šiemet gali tekti priimti milijoną pabėgėlių.
Pareigūnai Berlyne dabar tarsi išsigandę kalba apie solidarumą – esą štai, problemų turi netgi Vokietija, todėl kitos ES šalys turi kuo skubiau prisidėti prie pastangų suvaldyti vis didesnę krizę.
Tačiau kai kurie apžvalgininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vokiečiai anksčiau netgi skatino pabėgėlius pažeisti ES taisykles.
Pagal įprastus Bendrijos reikalavimus pabėgėlių prašymus dėl apsaugos turi nagrinėti ta ES šalis, į kurią jie pirmiausia atvyko. Bet pabėgėliai vengė registruotis kitose valstybėse bijodami, kad tada jų nepriims Vokietija.
O A.Merkel rugsėjo pradžioje iš esmės leido suprasti, kad Vokietijoje laukiami visi pabėgėliai, todėl šimtai tūkstančių sirų, afganistaniečių, irakiečių kelią iš stovyklų Turkijoje, Jordanijoje ir Libane skinasi būtent į Vokietiją.
Pastarosiomis dienomis šią šalį per Graikiją, Makedoniją, Vengriją ir Austriją pasiekė daugybė žmonių.
„Prieglobsčio prašytojai turėtų suprasti, kad jie negali pasirinkti šalies, kurioje prašo apsaugos. Noras padėti, kurį rodo Vokietija, nėra begalinis“, – vis dėlto dabar pabrėžė Th.de Maiziere’as.
Pabėgėlių kelionė stringa
Vos spėjo atskrieti žinia iš Berlyno, Austrijos miesto Zalcburgo traukinių stotyje – paskutinėje prieš kertant sieną su Vokietija – šimtai migrantų iškart buvo išlaipinti iš traukinių ir laikinai apgyvendinti didžiuliame garaže.
O stotyje įrengti informaciniai ekranai santūriai skelbė: „Traukinių eismas nevykdomas taip nusprendus Vokietijos pareigūnams dėl migrantų krizės Vokietijoje.“
Savo ruožtu Vokietijoje palei sieną su Austrija pasirodė daugybė policininkų – pareigūnai dėliojo eismą nukreipiančius kūgius ir stabdė tiek pėsčiomis, tiek automobiliais į šalį atvykstančius žmones.
Nors traukinių eismas tarp Austrijos ir Vokietijos vakar buvo atnaujintas, pasienio keliuose driekėsi eilės. Pabėgėlių ir migrantų kelionė užstrigo.
„Ar galėčiau pamatyti jūsų pasus?“ – paklausė vienas federalinės policijos pareigūnas Freilasinge svarbioje sienos perėjoje tarp Austrijos Zalcburgo regiono ir Vokietijos Bavarijos žemės, sustabdęs tris iš Austrijos pėsčiomis atėjusius sirus.
Trijulei buvo liepta laukti šalikelėje, kol policija nuspręs jų likimą. Patys to nežinodami, sirai į Vokietijos teritoriją įžengė būtent tokiu metu, kai Berlynas paskelbė atnaujinantis sienų kontrolę ir vėl taikysiantis iki šiol sirams švelnintas prieglobsčio suteikimo taisykles.
27 metų Hatemas Ali Ajahas ir du jo bendražygiai pabėgo iš savo namų Sirijos rytiniame Rakos mieste, kai jį užėmė grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai.
Jie Graikiją pervažiavo autobusu, per Serbiją, Makedoniją ir Vengriją ėjo pėsčiomis – iš viso 22 dienas.
Staigų politikos pasikeitimą Vokietijos policija įgyvendino stulbinamai veiksmingai – Freilasingo miestelyje užteko mobilizuoti keliolika patrulių automobilių.
Bet pareigūnai atrodė abejojantys, ką toliau daryti su atvykėliais. O netrukus paaiškėjo – sirų suplanuota kelionė į Štutgartą užstrigs artimiausiame pabėgėlių priėmimo centre.
Pavojus Šengeno erdvei
Strigs ir daugiau per Europą keliaujančių pabėgėlių bei migrantų. Mat atnaujinti sienų su Austrija ir Vengrija kontrolę nusprendė Čekija, Slovakija. Pastaroji į pasienio zoną papildomai pasiuntė 220 pareigūnų.
Savo ruožtu Austrijos, kurios sieną kasdien kerta tūkstančiai migrantų, kancleris Werneris Faymanas vakar paskelbė, kad antplūdį policijai padės valdyti daugiau nei 2 tūkst. ginkluotųjų pajėgų narių.
Mėgindama suvaldyti pabėgėlių atnplūdį, Austrija vakar taip pat anaujino sienų kontrolę.
Kadangi Vokietija, kuri nebesugeba suvaldyti milžiniško pabėgėlių srauto, atnaujino pasienio kontrolę, daugybė žmonių faktiškai įstrigo Austrijoje – Vengrija juos praleidžia į šią šalį.
Pačioje Vengrijoje pagal planą šiandien turi būti baigta statyti 4 metrų aukščio tvora pasienyje su Serbija, be to, įsigalioja nauji įstatymai, pagal kuriuos asmenims, nelegaliai atvykstantiems į šalies teritoriją, bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tokie veiksmai sulaukia nemažai kritikos, bet Budapeštas turi savų argumentų.
Čia sekmadienį suskaičiuota net 5,8 tūkst. naujų migrantų – tai didžiausias atvykėlių į šalį per vieną dieną skaičius.
Prieštaringais pareiškimais garsėjantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nepamiršo pasveikinti Vokietijos sprendimo laikinai atnaujinti pasienio kontrolę ir pabrėžė, kad tokia priemonė „būtina saugant Vokietijos ir Europos vertybes“.
Atrodo, europiečių taip vertinama Šengeno erdvė atsidūrė pavojuje – ir net nežinia, ar laikiname.
Tiesa, Europos Komisija paskelbė, kad Vokietijos sprendimas atrodo teisiškai pagrįstas ir aiškiai numatytas ES teisės aktuose.
Tačiau pabėgėliams tai nepadeda. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra įspėjo, kad žmonėms dabar gali tekti „blaškytis teisinėje nežinomybėje“. (AP, BBC, BNS, LR)
