Kai praėjusį savaitgalį Sinajaus pusiasalyje veikiantys džihadistai pasiskelbė numušę Rusijos oro linijų „Kogalymavia“ lėktuvą, tokia galimybė buvo palaikyta kone neįmanoma.
Tačiau šios savaitės pabaigoje taip nebeatrodo, rašo „Lietuvos rytas“.
Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybos tarnybos sustiprino nuogąstavimus, kad 217 keleivių ir 7 įgulos narius lygiai prieš savaitę pražudė džihadistų ar su jais susijusių asmenų paslėptas sprogstamasis įtaisas.
Tai padaryti galėjo būti ne taip ir sunku. Kaip teigia aviacijos ekspertai, Šarm aš Šeicho oro uoste į saugumo ir patikros procedūras dažnai žiūrima pro pirštus.
Tiesa, paties Egipto valdžia nuo kalbų apie terorizmą net purtosi. Ir taip darys, kol bus įmanoma, nes mėgins išsaugoti nestabilų kaip kortų namelis, bet šaliai kritiškai svarbų turizmo sektorių.
Egipto pusėje dabar ir Rusija, kuri ragina neskubėti ir palaukti tyrimo pabaigos. Tačiau tokiam dantų užkalbėjimui ir ji turi savo priežasčių – Kremlius nenori sieti tragedijos Sinajuje su karine intervencija Sirijoje.
O kol galutinė tyrimo išvada dėl orlaivio katastrofos Sinajaus pusiasalyje nėra aiški, tarp Rytų ir Vakarų vėl stoja įtampa.
Atšaukė visus skrydžius
„Skubota ir nepasverta“, – tokiais žodžiais švaistėsi Kremlius, kai vėlų trečiadienio vakarą Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pranešė, kad visos britų oro linijos stabdo visus skrydžius iš Šarm aš Šeicho kurorto ir į jį.
Nors oficialus Egipto vadovaujamas tyrimas dar tik prasidėjo, britų ir amerikiečių žvalgybininkai skelbia manantys, kad keleivinis orlaivis sudužo dėl jame padėtos bombos.
Amerikiečių ir britų slaptosios tarnybos sugebėjo perimti Sinajaus pusiasalyje veikiančių ir su grupuote „Islamo valstybė“ susijusių džihadistų pokalbius.
Jų pasiklausius sustiprėjo įtarimai, kad laineryje buvo bomba. Negana to, ją esą padėjo asmuo ar asmenys, dirbę pačiame oro uoste.
Štai todėl trečiadienio vakarą Jungtinė Karalystė žengė dramatišką žingsnį ir sustabdė skrydžius. Nors išvada nebuvo galutinė, D.Cameronas pareiškė nenorintis rizikuoti šalies piliečių saugumu.
Įtariama, kad bomba buvo padėta bagažo krovimo skyriuje. Todėl vakar iš Šarm aš Šeicho evakuoti 4 tūkst. britų turistų su savimi galėjo vežtis tik rankinį bagažą.
Po Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos vakar skrydžiai į Šarm aš Šeichą nutraukti ir iš Lietuvos.
Bendrovė „Small Planet Airlines“ pranešė rytoj į Lietuvą parskraidinsianti 180 žmonių ir pridūrė, kad kol kas į Šarm aš Šeichą skristi neplanuoja. Apie nutraukiamus skrydžius į Šarm aš Šeichą paskelbė ir kelionių organizatoriai „Novaturas“ bei „Tez Tour“.
Džihadistai prisipažino
Visi įtarimai krinta ant grupuotės „Wilayat Sinai“, veikiančios Sinajaus pusiasalyje ir glaudžiai susijusios su „Islamo valstybės“ džihadistais. Būtent ši grupė prisiėmė atsakomybę už tariamą išpuolį.
„Islamo valstybės“ kovotojai sugebėjo numušti rusų lėktuvą virš Sinajaus provincijos, kuriuo keliavo daugiau nei 220 rusų kryžiuočių, – tokį pranešimą po katastrofos išplatino „Wilayat Sinai“. – Jie visi buvo nužudyti. Ačiū Alachui.“
Rusijos transporto ministerija ir Egipto vyriausybė iškart patikino, kad į tokius pareiškimus nevertėtų žiūrėti rimtai, nes kovotojai neturi galimybių smogti aukštai skrendančiam lėktuvui.
Tačiau „Walayat Sinai“ teroristai trečiadienį pakartojo savo teiginį ir pareiškė, kad minėtos technikos jiems nereikėjo. Jie pažadėjo vėliau tiksliau paaiškinti, kaip įvykdė šį išpuolį.
„Mes su Dievo malone esame tie, kurie sudaužė šį lėktuvą, ir neprivalome atskleisti, kaip tai padarėme“, – skelbė grupuotė.
Tokie Sinajaus pusiasalio džihadistų pranešimai, kuriuos Egiptas ir Rusija atmetė kaip propagandą, dabar jau skamba grėsmingai.
Taip, galbūt Egipte veikianti grupuotė neturėjo techninių galimybių raketa pataikyti į 9,5 km aukštyje skrendantį lėktuvą. Bet ekstremistai galėjo įnešti sprogmenį į lėktuvo vidų.
Jei toks scenarijus pasitvirtintų, tai būtų pirmas kartas, kai su „Islamo valstybe“ susiję džihadistai įtaiso bombą keleiviniame lėktuve.
Bombą įtaisė darbuotojas?
„Kad lėktuve buvo sprogmuo, yra labai tikėtina. Ypač turint omenyje, kokia yra tvarka Šarm aš Šeicho oro uoste ir apskritai Egipte“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino orlaivio vadas, pilotas-instruktorius Kęstutis Zagreckas.
Lietuvio teigimu, saugumo tarnybos Egipto oro uostuose patikrinimus atlieka kitaip, nei įprasta Europoje.
„Viskas suprantama kiek kitaip. Pavyzdžiui, ten draugai ar pažįstami nėra tikrinami, todėl labai paprasta ką nors įsinešti“, – sakė K.Zagreckas.
Vis dėlto, anot piloto, jei lėktuve iš tiesų buvo bomba, ją ten greičiausiai įtaisė ne keleivis.
„Tai galėjo būti vietos aptarnavimo tarnybos“, – svarstė K.Zagreckas ir pridūrė, kad tokiu atveju jose dirbo žmonės, susiję su teroristais.
Tą patį šią savaitę kartojo ir JAV žvalgybų atstovai. Jie teigė, kad su katastrofa susiję „Islamo valstybės“ džihadistai, o paslėpti bombą lėktuve jiems padėjo kas nors Šarm aš Šeicho oro uoste.
„Šiame oro uoste trūksta saugumo. Jis tuo ir garsėja, – CNN aiškino JAV žvalgybos pareigūnas. – Yra duomenų, kad bomba lėktuve atsidūrė tuo pasirūpinus kažkuriam iš oro uosto darbuotojų.“
Po skrydžio – netikėtumas
K.Zagreckas taip pat prisiminė įvykį, nutikusį jam pačiam maždaug prieš metus.
„Po skrydžio į Šarm aš Šeicho oro uostą mes lėktuve suradome labai tikslias instrukcijas, kaip susprogdinti piloto kabinos duris. Jos buvo surašytos ant popieriaus ranka arabiškais rašmenimis“, – pasakojo pilotas.
K.Zagreckas prisiminė, kad Egipto pareigūnai ir tada tvirtino, jog jokie įtartini asmenys negalėjo patekti į lėktuvą.
Tai labai primena dabartinę situaciją, kai Egipto saugumiečiai tikina, kad šalies oro uostuose taikomi griežti, tokie patys kaip Europoje, saugumo reikalavimai. Tiesa, su realybe tokios kalbos prasilenkia.
„Taip, saugumo reikalavimai visur maždaug vienodi, bet jų vykdymas ir įdiegimas priklauso nuo požiūrio, papročių, administravimo ir vietinių darbuotojų išsilavinimo.
Gali būti pastatyti tie patys skaitytuvai ir detektoriai, tačiau esmė yra tai, kaip jais naudojamasi. Egipte į reikalavimus žiūrima atlaidžiau“, – aiškino K.Zagreckas.
Nepripažįsta dėl turizmo
Šis lietuvis pilotas sutinka su daugeliu stebėtojų, kurie neabejoja, kad visi Egipto mėginimai įrodyti savo šalies oro uostų saugumą yra pastangos apsaugoti turizmo sektorių.
„Tai yra gynybinė taktika. Juk turizmas – viena pelningiausių sričių, ypač Sinajaus pusiasalyje, prie Raudonosios jūros“, – teigė K.Zagreckas.
Esą britams, vokiečiams ir rusams nustojus vykti į Egiptą, šalies „turizmo pramonės lauktų katastrofiškos pasekmės“.
Akivaizdu, kad Egiptas baiminasi, jog turistų sumažės.
Jų egzodą jau dabar mėginama sustabdyti. Antai ketvirtadienį šalis paskelbė, kad nuo šiol atveriamos trys Luksoro mieste esančios šventyklos, į kurias keliautojams anksčiau nebuvo leidžiama kelti kojos.
Toks egiptiečių nerimas natūralus: turizmas yra šalies ekonomikos kertinis akmuo. Po politinių neramumų po truputį atsigaunantis sektorius dar trapus.
O jei paaiškėtų, kad 224 žmones pražudė būtent „Islamo valstybės“ bomba, Egipto turizmo verslo lauktų liūdnas likimas.
Kaip muilo burbulas subliūkštų visi valstybės mėginimai įtikinti, kad neramumai Egipte suvaldyti, o turistai čia gali būti saugūs.
Rusai stojo ginti
Rusija stojo į Egipto pusę.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas piktinosi, esą sprendimas sustabdyti skrydžius skubotas, ir teigė, kad visos versijos tėra „tuščia spekuliacija“.
„Kol ekspertai dirba Egipte ir mėgina nustatyti katastrofos priežastis, jie Londone viską žino iškart“, – pranešimus apie bombą lėktuve pašiepė ir dienraštis „Komsomolskaja pravda“.
Tokia Rusijos reakcija nestebina: sprogmens lėktuve scenarijus būtų itin nepalankus Maskvai dėl rusų veiksmų Sirijoje.
Daugelis Rusijos žmonių palaiko bombardavimo kampaniją Artimuosiuose Rytuose, bet net 40 proc. šalies gyventojų baiminasi, kad dalyvavimas konflikte atsieis per brangiai – ir finansine, ir aukų prasme.
Tad jei paaiškėtų, kad džihadistai iš tiesų atkeršijo už Siriją numušdami keleivinį lėktuvą, kuriame skrido daugiausia rusai, nuogąstavimai pasitvirtintų, o kampanijos ir, tikėtina, V.Putino palaikymas sumenktų.
Be to, tokiu atveju pasitvirtintų ir Vakarų valstybių vadovų – ypač JAV prezidento Baracko Obamos administracijos – pranašystės, kad kišimasis į Sirijos konfliktą Rusiją pavers džihadistų taikiniu.
Tad jau verčiau kaltę versti netvarkingai Rusijos civilinei aviacijai nei pripažinti, kad kampanija Sirijoje jau kainuoja rusų gyvybių. Tai mažesnė blogybė.
Išsisuks visais atvejais?
V.Putinas vakar sutiko laikinai sustabdyti skrydžius iš Rusijos į Egiptą. Tačiau jis bet kokiu atveju neleis praėjusio šeštadienio tragedijai – pačiai didžiausiai Rusijos aviacijos istorijoje – pakenkti šalies įvaizdžiui ar sumenkinti visuomenės pasitikėjimo.
Net jei lėktuvą iš tiesų numušė keršijantys džihadistai, Rusijos lyderis pasinaudos teroro ataka, kad „mobilizuotų liaudį“.
Garsi žurnalistė Marija Lipman pažymėjo, jog paprastiems rusams priimtina versija, kad lėktuvas subyrėjo dėl gedimo: „Infrastruktūra šalyje byra, o žmonės tiki, kad viskas pūva.“
„Jei Vakarai pateiks nenuginčijamų įrodymų, kad orlaivyje buvo paslėpta bomba, V.Putinas vis tiek ras išeitį. Kaip ir tada, kai separatistai numušė keleivinį lėktuvą virš Rytų Ukrainos. Televizija pasirūpino, kad tuo, ką suprato visas pasaulis, tikėtų vos 2–3 proc. rusų“, – „The New Yorker“ rašė M.Lipman.
Jos teigimu, visi Kremliui pavaldus televizijos kanalai ims plyšauti apie V.Putino karą su teroru ir rusų tautos tvirtybę. O karinio konflikto Sirijoje kaina šalies žmonėms bus nutylėta.
Taip buvo ir šią savaitę, kai šalis šventė Liaudies vienybės dieną. Televizijos rodė Rusiją ir V.Putiną šlovinantį patriotinį paradą, o apie 224 užgesusias gyvybes per transliacijas neužsiminė nė žodžiu.
Baisiausia tragedija Rusijos istorijoje
Tragedija Egipte – ne vienintelė, nors ir didžiausia, nelaimė, ištikusi Rusijos civilinę aviaciją per pastaruosius dešimtmečius.
2013 m. lapkričio 17 dieną Kazanėje kildamas sudužo oro linijų „Tatarstan“ keleivinis orlaivis. Smūgio į žemę ir vėliau kilusio gaisro metu žuvo visi 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai.
2012 m. balandžio 2-ąją Tiumenėje dėl techninio gedimo sudužo oro linijų „Utair“ keleivinis lėktuvas. Per nelaimę žuvo 31 asmuo, o 12 sužeistųjų buvo evakuota iš avarijos vietos.
2008 m. rugsėjo 14 dieną oro linijų „Aeroflot-Nord“ lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Permę, sudužo beveik pasiekęs kelionės tikslą. Orlaiviu skridę 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai žuvo.
2006 m. liepos 9-ąją oro linijų „Sibir Airlines“ lėktuvas dėl prastų oro sąlygų nesugebėjo sustoti ant leidimosi tako oro uoste, trenkėsi į betono konstrukciją ir užsidegė. 5 iš 8 įgulos narių ir 119 iš 195 keleivių žuvo.
2001 m. liepos 3 dieną oro linijų „Vladivostok Air“ lėktuvas sudužo 34 km nuo Sibiro regione esančio Irkutsko miesto. Čia iš Jekaterinburgo į Vladivostoką skrendantis lėktuvas turėjo sustoti pasipildyti degalų, tačiau leisdamasis nukrito. Žuvo visi 136 keleiviai ir 9 įgulos nariai.
