Praeis ne vienas mėnuo, kol bus paskelbta oficiali keleivinio lėktuvo sudužimo versija, tačiau dabar atrodo labiausiai tikėtina, kad 224 žmones pražudė lėktuvo viduje buvusi bomba.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pradžių ragino neskubėti daryti išankstinių išvadų, penktadienį jis jau įsakė sustabdyti visus skrydžius į Egiptą ir iš jo.
Tiesa, prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas vakar dar teigė, kad „tai nereiškia, jog terorizmas laikomas neginčijama ir galutine katastrofos priežastimi“.
Vis dėlto, jei Kremlius galiausiai bus priverstas pripažinti, kad visi keleiviai žuvo būtent dėl džihadistų atakos, V.Putinas turės daug problemų dėl sąsajų tarp tragedijos ir karinės operacijos Sirijoje.
Spalį viešosios nuomonės apklausos dar rodė, kad dauguma rusų remia atakas iš oro, kurias Sirijoje vykdo Rusijos pajėgos.
Tačiau daugmaž 40 proc. apklaustųjų taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kampanija Rusijai atsieis per brangiai – ir finansine, ir žmonių aukų prasme. Rusai baiminasi, kad dėl Sirijos gali tapti teroro atakų taikiniais.
Užkerta kelią skubioms išvadoms
Taigi Rusijai bomba lėktuve yra daug prastesnis scenarijus nei, tarkime, prasta orlaivio techninė būklė. Tai rodo, kaip staigiai po katastrofos mėginta užgniaužti bet kokias kalbas apie teroro ataką.
Trys dienos po lėktuvo avarijos D.Peskovas įspėjo „nedaryti netinkamų hipotezių“ ir tvirtino, kad „lėktuvo nelaimė ir situacija Sirijoje yra įvykiai iš skirtingų dimensijų“. Taip kalbėta dar tada, kai viešumoje niekas šių įvykių ir nemėgino susieti.
Valstybinė Rusijos televizija ne kartą parodė, kad sugeba formuoti viešąją nuomonę taip, kaip reikia Kremliui. Tad net ir blogiausiam scenarijui išsipildžius vėl tai padarys.
Oro linijų „Malaysia Airlines“ avarija Ukrainoje buvo puikus to pavyzdys. Įrodymai, kuriuos pateikė užsienio tarnybų šaltiniai, buvo pakankami įtikinti pasauliui, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai. Tačiau Rusijoje tuo tikėjo vos 2–3 proc., o visi kiti kaltę vertė Ukrainai.
Kadangi tame lėktuve nebuvo keleivių iš Rusijos, Kremlius galėjo užsiimti sukilėlių reabilitavimu ir Vakarų šaltinių diskreditavimu. Konfrontacija su Vakarais pastarąją užduoti tik palengvino.
Šį kartą atmesti Vakarų pranešimus ir įtarimus gali būti sudėtingiau. Tačiau Rusijos propagandos mašinai vis tiek pavyks išvengti nepageidaujamų pasekmių viešajai nuomonei.
Viską pasitelks savo naudai
Kad ir kokios būtų išvados po katastrofos, „V.Putinas sugebės tai pasitelkti savo naudai“. Taip teigė Rusijos televizijos analitikė Arina Borodina.
„Jis sutelks visas pajėgas jam pavaldžiuose televizijos kanaluose. O šie padarys viską, ko tik jis norės“, – kalbėjo A.Borodina.
Net jei Kremlius negalės paneigti JAV žvalgybų išvadų, V.Putinas uždels, kol jas pripažins.
Tačiau net jei pripažins, kad lėktuvą sunaikino teroristai, V.Putinas tai panaudos patriotinei mobilizacijai.
Viename lapkričio 3-iąją vykusiame renginyje, kuris nebuvo susijęs su katastrofa, prezidentas rėžė, kad „dar niekas nesugebėjo pažeminti rusų tautos“ ir pridėjo, kad tokie mėginimai iš viso „neturi prasmės“.
V.Putinas taip pat pabrėžė, kad „Rusijos tikslas Sirijoje ir bet kur kitur, pirmiausiai ir apskritai, yra kovoti su terorizmu“.
Prieš pat rugsėjo 30-ąją, kai Rusija pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, V.Putinas teigė, kad „vienintelis teisingas būdas kautis su teroristais tose teritorijose, kurias jie užėmė, yra nelaukti, kol jie atvyks į mūsų namus, ir imtis išankstinių veiksmų“.
Tikėtina, kad įtarimams dėl bombos stiprėjant, Rusijos televizijos žiūrovai išgirs V.Putiną kalbant apie rusų tautos stiprybę ir jo pasiryžimą kautis su tarptautiniu terorizmu.
Ištransliuota per visas Kremliaus televizijas ši patriotinė žinutė užtikrins, kad V.Putino populiarumas nesmuks, o žmonės neabejos, kad karinė kampanija Sirijoje yra reikalinga.
Tačiau kad ir kokia būtų žmonių nuomonė, įsitraukimas į Sirijos konfliktą kelią didžiulę grėsmę ir gali daug kainuoti Rusijos žmonėms.
