„Islamo valstybės“ surengtos skerdynės Paryžiuje yra galimybė pradėti lemiamą kovą su terorizmu kaip reiškiniu, rašo „Lietuvos rytas“.
Kruvinas lapkričio 13-osios išpuolis surengtas G20 forumo išvakarėse, tikintis ne tik įbauginti Europos visuomenę, bet ir sukelti didžiausių pasaulio valstybių vadovų paniką. Ir apsirikta.
Taip, Paryžiaus gyventojai dabar krūpčioja gatvėse nuo kiekvieno įtartino garso.
Bet praeis kelios savaitės, ir žmonių ryžtas priešintis pradės augti kaip ant mielių.
Neatsitiktinai prisimenami nacių laikai, kai žmonių susitelkimas pasiekė aukščiausią tašką. Dabar neišsilakstė ir G20.
Negana to, JAV ir Rusijos prezidentai nebeieškojo tinkamos progos ar specialių apartamentų pokalbiui, o beveik koridoriuje demonstratyviai susėdo prie nedidelio staliuko.
Tas visai neblogas vaizdelis apskriejo visą pasaulį ir kelia daug vilčių, nes nebereikia, kaip šių lyderių susitikimo metu Jungtinėse Tautose, šifruoti gestų kalbos.
Tik jungtinės pajėgos gali sunaikinti terorizmą jo įsčiose. Po 2001-ųjų teroristų atakų JAV didelė pasaulio visuomenės dalis jau buvo susitelkusi, valstybės padėjo viena kitai, Šaltojo karo metu priešiškos žvalgybos net pradėjo keistis agentūrinėmis žiniomis.
Bet darbas nebuvo tinkamai pabaigtas. JAV sunaikino Osamą bin Ladeną, tačiau organizacijos nepribaigė.
Žvalgybos dirbo kas sau
Pamažu, nepaisant teroristų smūgio 2004 metais Ispanijoje, nusiramino ir Europa. Didžiųjų valstybių užkulisiniai žaidimai vis labiau bukino bendros grėsmės jausmą, žvalgybos vėl užsidarė savo teritorijose.
Žvalgybinėms struktūroms koordinacijos, apie kurią labai atvirai kalbėjo JAV vadovai po rugsėjo 11-osios tragedijos, trūksta ir toliau.
Net pasiektas toks lygis, kad kai kuriose Vakarų Europos valstybėse ryšiais su terorizmu įtariamas asmuo galėjo ramiai, tarnybų nestebimas, gyventi ne vienus metus.
Ne mūsų reikalas, sakydavo tarpusavyje vienos valstybės viduje konkuruojančios saugumo tarnybos.
Tokiu atsakingų tarnybų aplaidumu, tiksliau išgverimu, ir naudojasi „Islamo valstybė“.
Žegnojasi tik nugriaudėjus
Kyla ir kitų klausimų. Visame pasaulyje skambinama žmogaus teisių varpais, kad vos ne kiekvienas planetos gyventojas gali būti pasiklausomas ir sekamas kaip pavaizduota George’o Orwello romanuose.
Bet nuo 2006 metų bręstančio blogio „Islamo valstybės“ nei agentūros, nei palydovai, matantys ant žemės degtukų dėžutę, nei galingos klausymosi priemonės kažkodėl nepastebėjo. O jei ir pastebėjo, vis tiek deramai neįvertino.
Vakarų Europa vis dar neatsikrato įpročio žegnotis tik tada, kai nugriaudėja.
O galbūt Vladimiras Putinas teisus sakydamas, kad nereikia laukti, kol teroristai ateis į namus? Reikia smogti pirmiems.
Dabar Prancūzijos saugumo tarnybos dirba sparčiai ir tiksliai. Tačiau kaip atsitiko, kad žvalgyba nepastebėjo ilgai rengtos teroro akcijos?
Atsakymo į šį klausimą nebus įmanoma išvengti.
Spaudžiant visuomenei, reikės atsakyti ir į kitus, politinius, klausimus.
Kodėl Vakarų Europa glėbesčiuojasi su valstybėmis, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai palaiko „Islamo valstybę“, ją finansuoja?
Kodėl Turkijai, NATO valstybei, leidžiama žaisti dvejopą žaidimą? Kas perka pigią naftą iš teroristų?
Sirijos ir Irako pabėgėliai vis drąsiau teigia: jeigu Vakarai būtų norėję, jau seniai būtų sunaikinę „Islamo valstybę“.
Žudynės Paryžiuje yra „arba – arba“ riba. Arba Europa daro esmines permainas terorizmo prevencijoje, arba skėsčiodama rankomis laukia kito, gal net baisesnio, įvykio.
Valstybių vadovai kalba griežtai ir žada, kad ateityje bus kitaip.
Ką reiškia nekelti panikos?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad po kruvinos orgijos Paryžiuje į terorizmo grėsmę reikia žiūrėti rimčiau. Teisingas ir drauge keistas pasakymas.
Ar tūkstančiai ankstesnių terorizmo aukų dar nebuvo pamatas rimtam žiūrėjimui?
O Lietuva? Kaip jos valdžia ir specialiųjų tarnybų vadovai vertina terorizmo grėsmę mūsų valstybei?
Visa Europa kalba apie karą tiesiogine šio žodžio reikšme, o Lietuvoje iš aukštų tribūnų raminama, kad didesnio terorizmo pavojaus mūsų valstybėje nėra ir kelti grėsmės lygį nėra jokio reikalo.
Žinoma, visų valstybių vadovų pareiga yra raminti gyventojus ir nekelti panikos.
Bet atviras žiūrėjimas į pasikeitusią situaciją nieko bendra su panika neturi.
ES nuolat naudoja patirtimi paremtą grėsmių lygio nustatymo metodiką ir iš to sprendžia, kiek reikia dėmesio ir lėšų. Tačiau dabartiniame pasaulyje pavojaus lygis gali nuo nulio iki aukščiausio pasikeisti per vieną naktį.
Stebi ne tik dideles šalis
Dabartiniai teroristai jau nebėra tradiciniai, kurie ko nors reikalauja: paleisti sėbrus iš kalėjimo ar nuolat priminti apie nepriklausomybės siekį, kaip baskai.
„Islamo valstybei“ svarbu įvaryti baimę kitam pasauliui, jai svarbu skambesys ir vaizdas.
Tam tinka ir didelės, ir mažos valstybės.
Tradiciškai manoma, jog kitas teroristų taikinys gali būti didelis, išeivių iš karštųjų planetos taškų užtvindytas miestas. Nebūtinai.
Taikiniu gali tapti ir naujosios ES narės – vien todėl, kad jų vadovai mažiau maltų liežuviu prieš terorizmą ir žinotų savo vietą.
Du elementai reikalingi teroristiniam išpuoliui: pasiryžėlis tai daryti (užtenka ir vieno) ir padėjėjas atakuojamos valstybės viduje. Jokia metodika nustatyti tokius veikėjus nepadės. Reikia paprastos žvalgybinės informacijos. Ir žmonių, mokančių tokią informaciją gauti.
Lietuvoje – daug miglų
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios Lietuva Valstybės saugumo departamento (VSD) pajėgomis pradėjo ugdyti darbuotojus, visapusiškai besigilinančius į kovos su terorizmu problemas.
Tačiau po 2008 metų Lietuvos politikai pradėjo įtikinėti visuomenę, kad jokios tarptautinio terorizmo grėsmės nėra – tegu profesionalai ieškosi kitų darbų.
Dabar situacija yra trejopa: politikams vis dar neaišku, ar tokia grėsmė yra, VSD vadovas Darius Jauniškis atkūrinėja kovos su terorizmu padalinį, savo dalį šioje kovoje nori turėti ir Vidaus reikalų ministerija.
Kas visa tai koordinuoja ir kas yra svarbiausias – kol kas migla.
Lietuvoje sustiprintos saugumo priemonės
Po įvykių Prancūzijoje Lietuvoje sustiprintos saugumo priemonės, svarstoma įvesti ir iš ES valstybių atvykstančių asmenų duomenų patikrą.
„Protokoliniu sprendimu sudarytas aiškus planas, kaip sustiprinti saugumo padėtį mūsų šalyje. Terorizmo prevenciją koordinuoja VSD – atkuriamas kovos su terorizmu padalinys, renkami pareigūnai. Taip pat pavesta kovą su terorizmu koordinuoti krizių valdymo komitetui prie Vyriausybės“, – teigė premjeras A.Butkevičius.
Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad saugos tarnybos, šiuo metu užtikrinančios įvairių objektų saugumą, bus įpareigotos „stebėti įtartinai besielgiančius asmenis“ ir nedelsiant informuoti apie tai specialiąsias tarnybas.
Masiniuose renginiuose saugos tarnybos turės griežtinti įeinančiųjų patikrą, kad nebūtų įsinešami ginklai ir kitos priemonės, kurios gali kelti pavojų.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, kad jau šiuo metu Lietuvoje galima pamatyti pareigūnų, patruliuojančių su iki šiol neįprastais automatiniais ginklais, pasienio pareigūnai yra sustiprinę kontrolę kertant sieną su trečiosiomis šalimis.
Anot S.Skvernelio, sustiprintu režimu taip pat dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei policija – sustiprintas patruliavimas ir patikra viešosiose erdvėse, masiniuose renginiuose. Sporto rungtynėse, koncertuose ar spektakliuose budės civiliniais drabužiais persirengę pareigūnai.
Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) perspėjo Lietuvos bankus apie užsienio teroristų ir „Islamo valstybės“ keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius.
„Reikėtų ypač atidžiai stebėti organizacijas ir įmones, gaunančias pajamas iš Vidurio Rytų ar Persijos įlankos valstybių, atkreipti dėmesį į pinigų išgryninimo operacijas, mokėjimo instrumentų panaudojimą padidėjusios rizikos valstybėse ar teritorijose“, – rašoma FNTT pranešime.
Europos politikai skambina pavojaus varpais
Žinia, kad mažiausiai vienas iš užpuolikų į Europą pateko kartu su pabėgėliais, įaudrino ES. Kelių šalių politikai jau pareiškė, kad po žudynių reikėtų iš viso nebeįsileisti prieglobsčio prašytojų.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen vakar paragino „tučtuojau sustabdyti“ migrantų priėmimo procesą ir pridūrė, kad Paryžiaus dalyvavimas ES migrantų kvotų sistemoje yra „neatsakingas“.
Apie migrantus ryžtingiau pasisakoma ir kaimyninėje Vokietijoje. Bavarijoje veikiančios Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas Horstas Seehoferis pareiškė, kad išpuoliai Paryžiuje rodo, jog Europoje reikia griežčiau kontroliuoti nacionalines sienas.
Savo ruožtu naujasis Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis paskelbė nematantis „politinės galimybės“ Varšuvai vykdyti ES planą dėl migrantų: „Lenkija turi atgauti visišką savo sienų ir imigracijos politikos kontrolę.“
Vokietijos politikas Gerdas Lippoldas iškart piktai atšovė: „Jei visi Europoje mąstytų taip, kaip K.Szymanskis, iškiltų siena tarp Lenkijos ir Vokietijos – nuo automobilių vagių.“
Kai naujoji Lenkijos premjerė Beata Szydlo atsisakė pritarti K.Szymanskiui, jis atsitraukė pareikšdamas, kad Varšuva galėtų pritarti migrantų priėmimo schemai gavusi garantijų dėl saugumo.
