Mūšis buvo laimėtas, karas – ne. Sumenko „Al Qaeda“, atsirado „Islamo valstybė“ (IV). Neliko Osamos bin Ladeno, iškilo Abu Bakras al-Baghdadi. Kodėl Vakarai vis pralaimi kare su islamiškuoju radikalizmu? Vieną įdomiausių versijų pateikė populiarus tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, interneto naršytojams pažįstamas Rokiškio Rabinovičiaus kūrybiniu slapyvardžiu.
Tamsos širdis
Interneto tinklaraštyje paskelbtame straipsnyje „ISIS teroras, imigrantai ir pasaulio pabaiga“ R.Savukynas, kaip kritiškai pripažįsta, savo požiūrį į pasaulio dėmesį prikausčiusią islamistų terorizmo reiškinį išdėstė padrikai, šokinėjančiomis mintimis.
Tačiau jo pateiktos plačios istorinės sąsajos su XIX–XX amžių kraštutiniais politiniais judėjimais, sektomis, radikaliojo islamo raidos apžvalga išskiria publicisto rašinį, kaip bandymą giliai pažvelgti į problemą. Įsiskverbti į pačią tamsią pabaisos širdį, o ne tik ją prigąsdinti bombų sprogimais, kalėjimais ar ekonominėmis sankcijomis.
Islamiškojo Jėzaus atėjimas
Aiškindamas savo pagrindines idėjas, R.Savukynas portalui lrytas.lt sakė, jog norintieji perprasti ISIS logiką ir ideologiją (jei tik religinį kvaitulį galima pavadinti logika ir ideologija) turi labai rimtai pažvelgti į Korane pateiktą pasaulio pabaigos aprašymą.
Pranašas Mahometas paskelbė, jog Dabiko mieste (Sirija) įvyks Pasaulio pabaigą (Apokalipsę) lemiantis mūšis. Susitiks Romos (taigi religines vertybes išdavusių krikščionių) ir pranašo Jėzaus Kristaus (Isos) tikratikių musulmonų armijos.
Skamba kaip banalaus Holivudo filmo apokaliptine tema scenarijus. Bet būtent tikėjimas paskutiniuoju mūšiu ir pasaulio pabaiga yra raktas, padedantis suprasti ISIS fanatikų žiaurumą, beatodairišką drąsą ir visišką žmonių, net savo pačių, gyvybės nuvertinimą.
„Aš suprantu, kad kalbos apie Antikristą atrodo labai kvailai, bet „Islamo valstybė“ – tai ne šiaip kažkoks keistas pusiau valstybę primenantis darinys su labai radikaliais islamistiniais reikalavimais. ISIS yra visiškai kraštutinėmis religinėmis dogmomis paremta religinė organizacija, kurios esminis skirtumas nuo kitų islamistinių grupių (netgi tokių kaip Al-Quaeda) – tai, kad jie tiki, jog pasaulio pabaiga ateis labai greitai.
Sektos, kurių esminiu tikėjimo elementu tampa artėjanti pasaulio pabaiga, labai dažnai tampa sektomis žudikėmis, kurios užsiima labai negerais darbais“, – sakė R.Savukynas.
Jo teigimu, iki kruvinų įvykių Paryžiuje vedė ilgas, vingiuotas, iš įvairių takų persipynęs kelias. Pripėduotas kruvinų islamo radikalių krypčių, sektų, komunistinių judėjimų, sovietinio ir dabartinio Kremliaus imperializmo pėdsakų, geopolitinių intrigų.
Ilgas kelias iki pasaulio pabaigos
Tinklaraštininkas su portalo lrytas.lt žurnalistu aptarė šiuos klausimus: kokia išeitis iš aklavietės ir ar įmanoma pasaulio pabaigos sulaukti dar labai negreitai?
– Rašydamas apie ISIS kilmę pateikiate labai platų kontekstą, kasate istorinę dirvą, ieškodamas kruvinųjų terorizmo šaltinių ištakų. Minite ir Rusijos bolševikus, ir XX a. pabaigoje Tokijaus metro žmones nuodijusią sektą „Aum Shinrikyo“, ir savo narius Pietų Amerikoje išžudžiusią fanatiškąja „Liaudies šventyklą“. Kaip visi šie skirtingi sąjūdžiai siejasi su ISIS?
– Tiesioginės kilmės sąsajos, aišku, nėra. Politinius kraštutinumus ir religinį fanatizmą sieja panašūs veikimo būdai: smurtas, teroras, aklas tikėjimas savo tiesomis. Visiškas kitokios galimybės atmetimas: esą, kas ne su mumis, tas prieš mus.
Kalbant apie ISIS konkrečiai, galima būtų pradėti nuo XIX a. dabartinėje Saudo Arabijos teritorijoje kilusios islamo atšakos, vahabistų (salafitų), judėjimo.
Vahabizmas buvo paremtas idėja, kad tikri musulmonai turi gyventi asketiškai ir vadovautis tikrosiomis islamo vertybėmis, todėl reikalauta atimti turtus iš tų asmenų, kas tų turtų turi per daug, o dvasinių vertybių per mažai. Būtų kaip ir komunizmas, tik kažkoks religinis, o ne ekonominis. Bet vėliau Saudo Arabijoje atrasta nafta, pasipylė pinigai, ir ši arabų šalis tapo artima Amerikai, vahabizmo idėjos neteko revoliucingumo.
Paskui SSRS įsiveržė į Afganistaną, JAV ieškojo sąjungininkų tarp musulmoniškų šalių, o ten – daugeliu atvejų įsitvirtinę prokomunistiniai režimai. Tada Saudo Arabijoje amerikiečiai surado tokį Osamą bin Ladeną. Tik kai sovietai buvo išvyti iš Afganistano, paaiškėjo, jog jis ne toks jau suvaldomas.
Taigi pasirodė „Al Qaeda“ visu grožiu. Su visokiomis Ayman al-Zawahiri idėjomis apie tai, kaip reikia kovoti, kad visi būtų laimingi, ir išnaikinti tuos netikėlius vakariečius, kurie paskendę nuodėmėse, persisotinę pertekliumi, kai tuo tarpu vargšai arabai skursta. Primena grynai komunistines idėjas. Tik pripildytos religinio turinio. „Al Qaeda“ tapo ne šiaip teroristine grupe, prisidengusia islamu. Tai tiesiog religinė sekta, kuri savo tikėjimo tiesas papildė terorizmo idėjomis.
– Apžvalgininkai nuolat užsimena, jog ISIS – ne tas pats, kas „Al Qaeda“. Bet kuo iš esmės skiriasi, nepasako. Koks gi esminis skirtumas tarp šių pasaulį pašiurpinusių organizacijų.
– Prigimtis jų tokia pati, terorizmu papildytas religinis fanatizmas. Bet skirtumas tarp ISIS ir kitų islamistinių sektų yra.
Islamo tikėjimas daugumai musulmonų krypčių draudžia kariauti prieš kitus musulmonus. Bet ISIS šios taisyklės nesilaiko – jie remiasi principu „kas ne su mumis, tas prieš mus“. Kažkur girdėta, ar ne? Taip, komunistinės revoliucijos visada būdavo paremtos tuo pačiu principu: arba kariauji už komunistus, arba esi nužudomas. Metodai irgi persimaišo, kaip ir idėjos.
Be to, ISIS labiau nei kitos islamistų sektos persunkta pasaulio pabaigos laukimu. Ir toji pabaiga įvyksianti Dabiko mieste Sirijoje.
Korano protu nesuvoksi
– Vakarai smogė atsakomąjį smūgį iš oro. Bombardavo taikinius Sirijoje. Ar paprasčiausios jėgos užtenka, kad būtų sunaikinta pasauliui mirtinai pavojinga sekta?
– Vakarai į teroro išpuolius Paryžiuje atsiliepė reaktyviai. Smūgis prieš smūgį. Bet ISIS to ir telaukia. Jiems nesvarbu, subombarduos juos Vakarai ar ne. ISIS nekantrauja, kada išsilaipins netikėlių krikščionių kariuomenė į sausumą ir bus galima susikauti. Ir nesvarbu, kas laimės – pasaulio pabaiga ateis bet kuriuo atveju. Taigi Vakarai žaidžia pagal ISIS primestas taisykles.
Racionaliai Vakarų mąstysenai apokaliptinė sektantų logika neperprantama. Sektantai savo tikslus manosi pasiekę bet kuriuo atveju: arba išžudo priešus, arba savo sektos narius.
Vakarams taip pat nesiseka suprasti, kad Koranas ir Biblija nustato visiškai kitokį tikinčiojo santykį su tikrove, politika. Biblijos skelbiamos tiesos suvokiamos kaip simboliai, įvairiai, net prieštaringai aiškinamos. Koranas muslulmonui duoda aiškias komandas. Labai tiksliai nurodo, kaip tvarkyti buitį, nustato griežtas elgesio taisykles.
Biblijoje sakoma – kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui. Taigi politika lyg atskiriama nuo religijos. Islamo atveju yra kitaip, čia politika ir religija glaudžiai persipina. Nėra grynos islamizmo ideologijos, ji neatsiejama nuo religijos.
Rusiški žaidimai minų lauke
– Islamo teroristų siautėjimas sumažino įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad NATO šalies Prancūzijos karinė aviacija Sirijoje laikoma sąjungine karine jėga. Gal ir Lietuvai artėjančios pasaulio pabaigos akivaizdoje laikas atidėti į šalį rusofobiją ir Ukrainos reikalus, paspausti ranką V.Putinui ir gintis nuo bendro priešo?
– Žinoma, Rusija niekuo dėta dėl terorizmo! Kovotoja prieš jį, kurgi ne.
2015 metų sausį Prancūzijos teisėsauga suėmė grupę Rusijos piliečių, čečėnų, susietų su iki tol įvykdytomis teroro atakomis. Jie buvo atsakingi už ginklų ir sprogmenų tiekimą teroristui, kuris nukovė penkis žmones žydų parduotuvėje. Lyg nesusiję su Rusija. Matyt, tiesiog organizuotas nusikalstamumas.
Jungtinėse Valstijose 2013 balandį per Bostono maratoną irgi bombą susprogdino du atvykėliai iš Rusijos, tiksliau, vėlgi čečėnai. Lyg ir nesusiję su Rusija, tiesiog šiaip teroristiniai pamišėliai.
Rusijai įsitraukus į karą Sirijoje, kažkodėl pirmiausia buvo bombarduojamos ne islamistinės pajėgos, o kaip tik gerokai nuosaikesni sukilėliai, kurie kaip tik tuo metu ir buvo pagrindinis sektantų taikinys.
Rezultatas buvo labai aiškus – ISIS staiga puolė sukilėlius ir išplėtė savo kontroliuojamas teritorijas. Irgi tiesiog šiaip, matyt, kažkoks sutapimas. Bendrai imant, apie 80 proc. Rusijos vykdomų antskrydžių yra nukreipti ne prieš ISIS, o prieš tuos, kas kovoja prieš ISIS.
– Kas atsitiks, jei Rusija ir toliau bus aktyvi žaidėja Artimuosiuose Rytuose? Tai sustiprins galimybes sunaikinti ISIS ar tik dar labiau supainios kruviną krizės mazgą?
– Rusijai svarbiausia kuo labiau pakenkti Vakarams teroristų rankomis, padaryti taip, kad Vakarai, JAV patirtų kuo daugiau nuostolių. Remdamas B.Assado režimą Sirijoje Kremlius užsitikrina sau patogią padėtį. Rusija turi daugiau galimybių laimėti šiame baisiame žaidime, nes turi daugiau patirties, kaip tvarkytis su islamiškais judėjimais, režimais.
Juk Sovietų Sąjunga buvo priveisusi tokių pusiau socialistinių, pusiau islamiškų režimų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Žino, kaip valdyti islamistus. SSRS kažkokiu būdu sugebėjo vienu metu remti tarpusavyje kariavusius Iraką ir Iraną (1980 – 1988 m.).
SSRS, vėliau Rusija rėmė ir kurstė net tarpusavyje susipriešinusias radikalias grupuotes Palestinoje.
Kraupus pamišėlių planas
– Vadinasi, darote išvadą, kad pagal klasikinę taisyklę – kur du pešasi, trečias laimi – karą tarp Vakarų civilizacijos ir islamo religinio terorizmo laimės Rusija?
– Aš jokių išvadų nedarau. Patikėkite manimi, ir ISIS, ir Kremlius, kad ir kokie būtų pamišėliai, sugeba planuoti savo veiksmus toli į priekį.
O kai Europos Sąjungoje vyrauja požiūris, kad bet kas gali vadovautis bet kokiomis tikėjimo tiesomis ir religija yra neliečiama, mes sukuriame visas galimybes augti sektoms žudikėms ir terorui tiesiog čia pat, visiškai šalia mūsų.
Po tragedijos Paryžiuje Europa išsigando taip pat nuo teroro bėgančių Sirijos, Irako gyventojų. Lenkija pareiškė iš viso nepriimsianti pabėgėlių. Nors Lietuva neatsisakė priglausti nedidelio skaičiaus nelaimės ištiktų žmonių, baimės, kad po taikaus musulmono apdaru bus paslėptas teroristo ginklas, smarkiai padaugėjo ir mūsų šalyje.
Po juodomis kaukėmis pasislėpę pakvaišę sektantai nekantriai laukia, kad prieš taikius musulmonus europiečiai kuo greičiau pakeltų ranką. Ar bent juos atstumtų, vytų lauk iš savo šalių.
Ir šiuo atveju R.Savukynas mano, kad nesuvaldomi pabėgėlių srautai plaukia ISIS naudai. Uždusinti Europą pabėgėliais, o jei jie bus atstumti, niekinami, – taps puikia terpe verbuoti už islamą mirti pasiruošusius karius.
Pasaulio pabaigos, Armagedono, savižudžius riterius.
