Vos įžengus į 55-erių S.A.Beltran namus galima pamatyti altorių su degančiomis žvakėmis. Jis skirtas prarastiems moters vyrams – dviem buvusiems sutuoktiniams ir broliui.
Pirmasis jos vyras žuvo per susišaudymą, antrasis buvo nudurtas. O brolis – mirtinai nukankintas. Visi jie mirė dėl narkotikų gaujų karų Meksikoje.
Pati S.A.Beltran Meksikoje – tikra legenda, jei taip galima vadinti su narkotikų verslu savo gyvenimą susiejusią moterį. Ji – narkotikų karalienė, viena iš nedaugelio dailiosios lyties atstovių, kurios užėmė aukščiausias pozicijas Meksikos narkotikų gaujose.
Visas jos gyvenimas, meilė ir darbas susiję su kvaišalų verslu: nuo 1970 metų S.A.Beltran nesyk buvo patikėti lagaminai, kuriuose gulėjo milijonai dolerių, jai dažnai tekdavo organizuoti narkotikų gabenimą per Ramųjį vandenyną.
Kokainas buvo plukdomas valtimis, kurių kiekvienoje būdavo net po 10 tonų baltųjų miltelių. Ne paslaptis, kad kokainas keliaudavo į vieną pagrindinių narkotikų rinkų pasaulyje – JAV. Dėl tokių operacijų ji ir buvo praminta Ramiojo vandenyno karaliene.
S.A.Beltran teko praleisti septynerius metus kalėjime už pinigų plovimą – iš jų dvejus ji sėdėjo vienutėje. Dabar moteris gyvena nuosavame name Gvadalacharoje ir atvirai tyčiojasi iš korumpuotos Meksikos policijos bei neveikiančių narkotikų draudimų.
Kaltės visiškai nejaučia
Per savo 30 metų karjerą narkotikų versle S.A.Beltran patyrė ir matė visko: skraidymo privačiais lėktuvais, plastinių operacijų siekiant nuslėpti tapatybę, susišaudymų prabangiuose vakarėliuose ir, žinoma, kyšių.
„Didžiausias kyšis, apie kurį girdėjau, – 100 milijonų JAV dolerių (89,1 mln. eurų) Meksikos prezidentui. Bet visa tai – niekis. Visi viską žinojo ir niekam tai nerūpėjo“, – sakė S.A.Beltran.
Ramiojo vandenyno karalienė ir dabar neskuba neigiamai kalbėti apie savo praeitį. Nesmerkia net ir žudynių ar pačios narkotikų prekybos.
Net ir tūkstančiai kartelių nužudytų žmonių, kurių dešimtys buvo iš jos artimo rato, moteriai neatrodo priežastis kritikuoti narkotikų mafiją.
Kaltę jį verčia Meksikos valdžiai, kuri esą remia terorizmą ir leidžia narkotikus draudžiančius, tačiau visiškai neveikiančius įstatymus.
Nepaisydama 100 tūkstančių mirčių dėl narkotikų verslo Meksikoje per pastarąjį dešimtmetį, dėl vieno ši moteris neabejoja: ji nejaučia kaltės.
Narkotikų barono dukra
S.A.Beltran gimė narkotikų karaliais pramintoje šeimoje. Jai niekada neteko kęsti nepritekliaus.
Nuo vaikystės S.A.Beltran galėjo lankyti privačias fortepijono, šokių pamokas.
S.A.Beltran tėvas Alfonso Avila Quintero buvo vienas Gvadalacharos kartelio įkūrėjų. Todėl šeimai niekuomet netrūko pinigų. Iš tiesų jau nuo vaikystės ji valandų valandas praleisdavo skaičiuodama pinigus, kad suprastų jų vertę.
Sulaukusi 13 metų S.A.Beltran pamatė pirmąjį susišaudymą.
„Žmonės vaikščiojo gatve ginkluoti. Už jų ėjo muzikantai ir tada prasidėjo susišaudymas.
Vieną akimirką galėjai girdėti muziką, kitą – ginklų šūvius“, – kilusi chaosą prisiminė moteris.
Netrukus visi jos vaikystės draugai įsitraukė į narkotikų verslą. Bet tada ji pati norėjo pasirinkti kelią.
S.A.Beltran pradėjo studijuoti žurnalistiką viename Gvadalacharos universitete.
Deja, svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Studijuodama trečiame kurse ji įžengė į narkotikų pogrindį ir mokslus metė.
Įsitvirtinti nusikalstamame pasaulyje nebuvo labai sunku, nes ji puikiai mokėjo vairuoti, šaudyti. Moteris pripažįsta, kad jai padėjo ir flirtas – jei susidurdavo su sunkumais, pasitelkdavo savo moterišką žavesį.
„Prisimenu gerbėją, kuris nupirko man automobilį, pastatė priešais mano draugės namą su gėlėmis ir rašteliu. Jame buvo parašyta, kad išleisčiau visus pinigus kelionei, kur tik užsimanysiu“, – šypsojosi S.A.Beltran.
Stiprus moters vaidmuo
Būdama 21-erių S.A.Beltran susitiko su Meksikos narkotikų karaliumi vadinamu Amadu Carrillo Fuentesu. Jaunos moters gyvenimas tapo visiškai susijęs su narkotikų verslu, jai sekėsi greitai kilti „karjeros“ laiptais.
Tiesa, Ramiojo vandenyno karalienė tikina nuo pat pradžių supratusi, kad pačiai vartoti narkotikus nevalia.
„Jei vartoji kokainą, vyrai manys, kad tu tik dar viena niekam tikusi moteris, ir pagarbos tikrai nesulauksi“, – teigė S.A.Beltran.
Narkotikų karalienė tvirtina, kad mafijos pasaulyje moterys nėra vertinamos.
„Narkotikų kartelių lyderiai neretai turi dešimties moterų haremą. Moterys tėra papuošalas.
Jos niekada nevertinamos kaip ką nors galinčios pasiekti asmenybės“, – pasakojo Ramiojo vandenyno karalienė.
Toks vaidmuo jai pačiai nebuvo priimtinas. S.A.Beltran siekė būti vertinama ir gerbiama.
Ji norėjo tapti narkotikų karaliene, o ne kartelio papuošalu.
Per 10 metų jai tai pavyko. Moteris greitai susidraugavo su pasaulyje gerai žinomu narkotikų baronu Joaquinu Guzmanu, pravarde El Chapo, vadovavo 30 laivų flotilei, gabenusiai narkotikus, ir galiausiai netgi laimėjo šaudymo varžybas prieš vyrus.
S.A.Beltran galėjo džiaugtis milžinišku uždarbiu, kuris jai leido gyventi itin prabangiai. Savo sūnui 15-ojo gimtadienio proga moteris dovanojo visureigį, o vėliau kas kelis mėnesius duodavo po 40 tūkst. dolerių (35,6 tūkst. eurų).
Vakarėliuose, kuriuose ji dalyvavo, nuolat sukdavosi garsenybės.
Tiesa, kasmet žvelgdama į nuotraukas iš jų, ji matydavo, kad vis daugiau drauge šventusių žmonių jau yra mirę. Tačiau jai visuomet atrodė, kad tai neišvengiama.
Ilgi metai kalėjime
2002 m. sėkmė nuo S.A.Beltran nusisuko – jos sūnus buvo pagrobtas. Moteriai teko sumokėti išpirką, bet po to ją pradėjo itin akylai stebėti policija.
S.A.Beltran teko slapstytis.
„Nelengva staiga tapti kuo nors kitu. Teko keisti gyvenamąją vietą, plaukų spalvą, netgi balsą“, – sakė S.A.Beltran.
Jos nesėkmės tęsėsi. Kartą važiuodama pusryčiauti su sutuoktiniu ji buvo užpulta. Du ginkluoti vyrai apšaudė jų automobilį.
Iš pradžių ji bandė susigūžti ir manė, kad tai paskutinės jos gyvenimo akimirkos, bet netrukus nusprendė kaip nors gelbėtis.
„Atidariau automobilio duris ir bėgau. Maniau, kad turėsiu didesnę galimybę likti gyva, jeigu pasislėpsiu tarp kitų automobilių. Vėliau pasprukau į netoliese esantį pastatą. Mačiau, kad jie ieško manęs. Išgirdau policijos sirenas.
Pareigūnai apsupo šaudymo vietą. Mačiau ir Joelį – jis gulėjo vidury gatvės nebegyvas“, – prisimena S.A.Beltran.
Ištrūkti jai padėjo vienas įvykio liudininkų, nors ji niekada taip ir nesuprato, kodėl praeivis nusprendė taip pasielgti.
Kitus trejus metus jai ir toliau teko slapstytis. Tuomet ji sutiko savo antrąją meilę – jauną kolumbietį narkotikų pardavėją Juaną Diegą Espinozą.
2007 metais abu jie buvo suimti, tačiau S.A.Beltran tikino, kad tai jai buvo palengvėjimas. Maždaug 7 metus narkotikų karalienei teko praleisti kalėjime.
Bet ir čia ji buvo išskirtinė. Skirtingai nei kitų kalinių, S.A.Beltran lankytojai galėjo užsukti į jos kamerą, kur trys jos tarnaitės tiekė maistą, alkoholį bei cigaretes.
S.A.Beltran išmoko gyventi vienutėje. Neturėdama jokių ryšių su kitais žmonėmis, moteris pradėjo rašyti.
Ji įsivaizdavo esanti žurnalistė ir rašė apie rinkimus Venesueloje, apie kuriuos girdėjo per radiją.
Iš kalėjimo S.A.Beltran buvo paleista 2015 metų vasarį. Laisvėje jos gyvenimas nebebuvo toks pat – moteris nebeturėjo jokio turto. Jos advokatai kovojo, kad atgautų S.A.Beltran 15 namų, 30 sportinių automobilių, brangakmenius, kuriuos ji anksčiau turėjo.
Narkotikų karalienė vis dar tikina nesigailinti pasirinkusi tokį gyvenimą. Ir tvirtina, kad mirtys, susijusios su narkotikų verslu, yra Meksikos valdžios kaltė.
„Tai brutali jų veikimo taktika. Meksikoje klesti korupcija ir policija neretai nužudo žmones, kurie nori liudyti prieš juos. Čia gali viską nusipirkti ir visus papirkti. Narkotikų verslas yra veikla, kuri dar nėra įteisinta“, – teigė S.A.Beltran.
Tačiau išėjusi į laisvę nuo narkotikų verslo moteris atsitraukė. Dabar ji labiausiai nori susigrąžinti su sūnumi prarastą ryšį. („The Guardian“, LR)
