Vienas geriausių būdų pažinti dabartinę Rusiją yra pažvelgti į šiuolaikinį rusų dievobaimingumą ir Stačiatikių bažnyčios renesansą.
Šie du fenomenai susiję su V.Putino bandymu sugrąžinti carinę imperiją ir paaiškina jo politiką. Prezidentui itin svarbi viena Graikijos šventovė, kurioje jis sutinkamas tarsi Dievo pasiuntinys.
Stulbinantis atsivertimas
2005 metais Rusijos lyderis V.Putinas pirmą kartą žengė ant šventojo Atono kalno to paties pavadinimo pusiasalyje Graikijoje, kuriame yra viena didžiausių stačiatikių šventovių pasaulyje.
Čia stūkso 20 vienuolynų, o prezidentas greitai susibičiuliavo su dauguma ten gyvenančių dvasininkų, kurie ilgainiui jį pradėjo laikyti Dievo dovana ir būsimu šventuoju.
Aplankyti Atono pusiasalį galingiausias Rusijos žmogus iki tol dukart bandė nesėkmingai: 2001 metais jo sraigtasparniui sutrukdė audra, o 2004-aisiais jam teko grįžti namo dėl žiaurios įkaitų dramos Beslano mokykloje.
2005 metais V.Putinas savo tikslą įvykdė, o šiemet vėl pakartojo vizitą į Atono vienuolyną.
Staigus buvusio KGB agento atsivertimas į stačiatikybę daugelį apstulbino, tačiau poveikis buvo didžiulis: Maskvos elitas susidomėjo religija, o vienuolių parama Rusijos vadovui suteikė įrankius nurungti opoziciją ir užkariauti rusų bei Pietryčių Europos gyventojų širdis.
„Nėra tokio dalyko kaip buvęs KGB agentas, – V.Putino tikėjimu abejojo rusų vienuolis Joanikijus. – Kiekvienas vyras privalo atsakyti už savo nuodėmes.“
Pamaldžios praeities atgarsiai
Egėjo jūroje esantį Atono kalną Stačiatikių bažnyčios vienuoliai valdo nuo IX amžiaus su Bizantijos imperijos palaiminimu.
Pats pusiasalis skirtas pagerbti švč.Mergelei Marijai, kuri, pasak legendų, ten išsilaipino ir, pamilusi vietovę, meldė Jėzaus, kad šis žemės lopinėlis būtų suteiktas jai. Nors Dievo Motinos sodu vadinamas pusiasalis turi stiprių ryšių su Mergele Marija, į jį negali įžengti nė viena moteris. Pasak rašytojo Grahamo Speake’o, Mergelė Marija yra „vienintelė savo lyties atstovė Atono kalne“.
Tačiau yra ir žemiškesnė priežastis dėl draudimo į pusiasalį patekti moterims – tai buvo paprasčiausias būdas užtikrinti, kad vienuoliai laikytųsi celibato, o jų mintys visuomet būtų tyros.
Šis draudimas galioja ir moteriškosios lyties gyvūnams, išskyrus laukinius, – jų pateles išvaryti per sunku – ir katėms, nes jos yra naudingos ir medžioja vienuolius erzinančias peles.
Atono pusiasalyje neveikia jokie bankai, o teritorijos su Graikija nesujungia nė vienas kelias. Norintys aplankyti šventąjį kalną turi gauti ypatingą leidimą, o vienuoliai retai pasikviečia tuos, kurie nėra stačiatikiai.
Vis dėlto kasmet čia apsilanko apie 40 tūkst. žmonių. Pusė jų – rusai.
Ant Atono kalno stovi 20 vienuolynų: 17 graikų, vienas serbų, vienas bulgarų ir vienas rusų – Šv.Panteleimono vienuolynas. Vienuolynai atstovauja kiekvienai tradicinių stačiatikybės atšakų – patriarchatų.
Po V.Putino vizito 2005-aisiais išaugo daugelio įtakingų ir pasiturinčių rusų domėjimasis stačiatikybe.
Netrukus oligarchai Šv.Panteleimono vienuolyną atnaujino ir atstatė didesnį, nei kada nors jis buvo.
„Daugiau kaip prieš tūkstantmetį čia gimė ir buvo auginamos mūsų dvasinės tradicijos bei bendros vertybės, – tų metų gegužę pusiasalyje kalbėjo V.Putinas. – Šiandien, atkurdami patriotizmo, istorinės atminties ir tradicinės kultūros vertybes, mes siekiame sukurti tvirtesnius ryšius su Atono kalnu.“
Gaivina imperijos idėją
XIX amžiaus pabaigoje, caro laikais, Rusijos imperijos rūmai išpirko daug žemės Atono kalne ir aplinkui jį, kad sustiprintų savo, kaip pasaulio stačiatikių gynėjų, įvaizdį.
Šiame pusiasalio aukso amžiuje rusų kilmės vienuolių ten gyveno dvigubai daugiau nei kitų tautybių dvasininkų.
„Tais laikais rusai norėjo okupuoti Atono kalną, – kalbėjo graikų vienuolis Makarios, pasak kurio, pusiasalis išvengė Rusijos kolonijos likimo tik dėl 1917-aisiais kilusio bolševikų perversmo ir po to kilusios ateizmo bangos. – Tiesą sakant, Atono kalnas šiandien vėl gyvena iš Rusijos pinigų.“
V.Putino suartėjimas su Stačiatikių bažnyčia, ypač su Atono pusiasalio vienuoliais, susiję su jo siekiu atkurti carinę Rusijos imperiją, o ne Sovietų Sąjungą, kaip mano daugelis.
Rusijos prezidentas siekia save pateikti kaip tikinčiųjų gynėją, kuris saugo ne tiktai rusus, bet ir visus Rytų ir Pietų Europos šalių stačiatikius.
Stačiatikes Gruziją, Baltarusiją, Armėniją ir Ukrainą Rusija vis dar priskiria savo įtakos zonai. O suartėjimas per tikėjimą su Europos Sąjungos narėmis Bulgarija, Rumunija, Kipru bei Graikija leidžia V.Putinui ilgainiui tikėtis Vakarų sankcijų nutraukimo.
Po Sovietų Sąjungos ir komunizmo žlugimo Rusija nebeturėjo jokios ideologijos, kuri suteiktų šaliai ir jos piliečiams aiškią kryptį. Stačiatikybės atgimimas yra proga suvienyti tikinčiuosius kovojant su „liberaliais ir supuvusiais“ Vakarais.
„Norintieji suprasti Stačiatikių bažnyčią turėtų pradėti nuo Atono kalno, – aiškino Kremliaus ideologas ir Rusijos imperializmo teoretikas Aleksandras Duginas. – Būtina sukurti Eurazijos imperiją ir neleisti liberalioms vertybėms mūsų valdyti. Rusijai stačiatikybė yra tiesiog būtina ir esminė mūsų nacionalinio suvokimo idėja. Tai yra mūsų šerdis.“
Gina pasaulio krikščionis
Išvaizda vienuolį primenantis A.Duginas jau seniai ragino Rusiją plėstis ir prisiminti savo imperines šaknis. Jis buvo vienas pirmųjų rusų, kurie išreiškė palaikymą prieštaringai vertinamam JAV respublikonų kandidatui į prezidentus Donaldui Trumpui, ir jau prieš du dešimtmečius ragino okupuoti Ukrainą.
Atrodo, kad jo raginimai ir kalbos apie religiją spėjo pakerėti ir Rusijos valdžią. Krymo aneksiją 2014-aisiais V.Putinas pateisino tuo, kad šis Juodosios jūros pusiasalis buvo „šventai svarbus“ – čia XX amžiuje į stačiatikybę atsivertė šv.Vladimiras Krikštytojas.
Anot V.Putino, Stačiatikių bažnyčia buvo neatsiejama nuo Rusijos, nes padėjo ją suformuoti suvienijant „slavų gentis“.
Karo lėktuvų antskrydžius Sirijoje V.Putinas teisino panašiai: Viduriniuose Rytuose gyveno krikščionys, kuriuos buvo būtina apginti.
Rusijos prezidentas net pasiuntė su popiežiumi Pranciškumi susitikti rusų Stačiatikių bažnyčios patriarchą Kirilą: tai buvo pirmasis bet kurių stačiatikių ir katalikų vadovų susitikimas nuo 1054 metų, kai bažnyčios skilo. Dvasininkai dviese paragino sustabdyti masinį krikščionių bėgimą iš Sirijos ir Irako.
„Politiškai tai parodė, kad Rusija nėra izoliuota ir yra viso pasaulio krikščionių gynėja“, – tvirtino teologas Sergejus Čapninas.
Pasak daugumos Atono kalno vienuolių, V.Putinas yra dovana Stačiatikių bažnyčiai, politikas, kuris sugrąžinsiąs religijos įtaką šiais laikais.
„V.Putinas yra puikus stačiatikių lyderio įkūnijimas, – džiūgavo vyresnysis graikų vienuolis Nektarios. – Jis yra kilęs iš pagonių tautos, kuri persekiojo krikščionis. Kai V.Putinas žengė į Bažnyčią, jis sugrąžino kryžių į jo teisėtą vietą.“
Davė politinės naudos
Rusijos vadovo V.Putino suartėjimas su Atono pusiasalio dvasininkais yra toks glaudus, kad jam buvo suteikta milžiniška garbė, skiriama tikrai ne kiekvienam politikui.
V.Putinas buvo atvestas į seniausią bažnyčią ant Atono kalno, Protatoną, jam prie altoriaus vienuolis pabučiavo ranką ir nurodė sėstis ant auksinio sosto.
Šis sostas buvo skirtas tik Bizantijos imperatoriams ir vyresniesiems dvasininkams, todėl šio gesto reikšmė buvo aiški: Atono kalno vienuoliai V.Putiną laiko imperijos lyderiu ir stačiatikybės gynėju.
Tačiau ryšiai su Stačiatikių bažnyčia Rusijos lyderiui davė ir labai žemiškos praktinės naudos.
2011 metais, kai V.Putinas paskelbė sieksiantis trečios kadencijos, liberalesnis jo sąjungininkų sparnas prieš jį sukilo, reikalaudamas vakarietiško lyderio. Smarkiai kritus V.Putino populiarumui jis nusprendė, kad pats laikas paprašyti Dievo pagalbos.
Tų metų lapkritį Atono kalno vienuoliai atskubėjo į pagalbą V.Putinui.
Vienas iš pusiasalio senolių, Efraimas, į Rusiją atskraidino vieną švenčiausių relikvijų – diržą, kurį iš kupranugarių šerių esą nupynė pati Mergelė Marija.
39 dienas po Rusiją keliavusi relikvija pritraukė daugiau nei 3 mln. tikinčiųjų.
V.Putinas buvo vienas pirmųjų, kurie persižegnojo prieš šį šventą daiktą. Nors tai padėjo sukurti bendrumą tarp visų rusų ir V.Putino, to nepakako, kad būtų sunaikinta visa opozicija.
Tikėjimas nušlavė opoziciją
Tą žiemą Rusiją drebino protestų lavina: į gatves žengę demonstrantai reikalavo V.Putino atsistatydinimo.
Vakarai vylėsi, kad pavojingai prie totalitarizmo priartėjęs režimas pagaliau gali dužti ir bus pasirinkta demokratija.
Tačiau ir šį kartą V.Putino išsigelbėjimu tapo Stačiatikių bažnyčia, o taip pat ir muzikos grupė „Pussy Riot“.
Kai 2012 metų vasarį „Pussy Riot“ įsiveržė į Maskvos katedrą ir sudainavo dainą, kad Mergelė Marija „išvarytų V.Putiną“, visos trys muzikantės buvo sulaikytos ir apkaltintos chuliganizmu. Po to sekė parodomasis teismas, kuriame Rusijoje protestuojantys žmonės buvo pristatyti kaip religines vertybes paminantys piktadariai.
„Režimas pasinaudojo šia proga suskaldyti opoziciją, o po to ją valdyti, – aiškino akademikė Geraldine Fagan. – Simbolinis Stačiatikių bažnyčios vaidmuo leido valdžiai teigti, kad bet kuris, palaikantis demokratinę atskaitomybę, yra apsėstas Vakarų įtakos.“
V.Putino sprendimas į mūšį įtraukti dvasines vertybes jam atsipirko su kaupu – protestų judėjimas aprimo, o trečiąją kadenciją jau einantis Rusijos prezidentas V.Putinas nuo tada savo kalbose pradėjo vis dažniau užsiminti apie religiją.
Laikosi daug taisyklių
335 kvadratinių kilometrų ploto Atono pusiasalis laikomas šventove. Prie jo krantų moterims draudžiama prisiartinti per puskilometrį. Kasdien šventąjį Atono kalną leidžiama aplankyti iki 100 stačiatikių ir 10 kitų tikėjimų piligrimų – jiems galima čia apsistoti trims naktims.
Kadangi Atono vienuoliai pusiasalyje nelaiko moteriškosios lyties gyvūnų, išskyrus kates, pieno produktai ir kiaušiniai jiems atgabenami iš kitur. Vis dėlto sūris ir kiaušiniai dvasininkams yra delikatesas. Pastaruosius jie valgo tik per Velykas pirma nudažę raudonai.
Anksčiau buvo griežtai draudžiama į Atono pusiasalį įžengti berniukams ir transseksualams, mat moterys galėdavo jais apsimesti ir slapta patekti į uždraustą vietą. Įvesta taisyklė, kad piligrimai turi būti pakankamai suaugę, kad galėtų auginti barzdą.
Bet pastaraisiais metais ši taisyklė buvo sušvelninta: berniukai gali lankytis pusiasalyje, jei juos lydi suaugęs vyras. Vienuoliai su jais elgiasi ypač atlaidžiai.
Atono kalne lankytis moterims draudžiama, bet į šventąją Stačiatikių bažnyčios teritoriją kelios yra įžengusios.
1953 m. Atono pusiasalyje tris dienas išbuvo Maria Poimenidou, kuri mėgo rengtis kaip vyras. Tai paskatino Graikiją priimti oficialų įstatymą dėl draudimo moterims lankytis pusiasalyje – jo nesilaikančioms gresia iki 12 mėnesių kalėjimo.
2008 m. nelegalūs žmonių gabentojai iš Ukrainos Atono kalne paliko keturias moteris iš Moldovos. Jos buvo sulaikytos, bet vienuoliai joms atleido ir jos buvo paleistos į laisvę.
