Šventieji – neliečiami. Tokia fraze savo kryžiaus žygį prieš režisieriaus Aleksejaus Učitelio filmą „Matilda“ pradėjo buvusi Krymo generalinė prokurorė, o dabar Valstybės Dūmos narė Natalija Poklonskaja.
Jos žodžius netrukus pasigavo Kremlių palaikantys nacionalistai – jie ėmė kelti grėsmę istorinės juostos, kurioje vaidina ir Ingeborga Dapkūnaitė, kūrėjams. Pastaruoju metu situacija nebevaldoma, o šie įvykiai vadinami akivaizdžiausiu įrodymu to, ką Rusijoje patiria menininkai.
Filmas pasakoja apie balerinos Matildos Kšesinskos romantiškus santykius su caru Nikolajumi II ir apima porą metų iki imperatoriaus santuokos su Aleksandra.
2000-aisiais caras Nikolajus II buvo paskelbtas šventuoju, todėl Stačiatikių bažnyčia įsiutusi – esą taip paniekinamas monarcho gyvenimas.
„Negalima rodyti, kaip šventieji mylisi, nes tai žeidžia tikinčiųjų jausmus, – pareiškė filmą uždrausti raginanti parlamentarė N.Poklonskaja. – Nevadinkite to cenzūra. Filmas yra žmogaus teisių pažeidimas. Kūrybinė laisvė turi ribas.“
„Matilda“ pasirodys kinuose tik rudenį, bet daugybė konservatyvių stačiatikių jau paskelbė karą juostai, kurią vadina šventvagiška, ir siekia, kad ekranų ji nepasiektų.
Viena radikalų grupė išsiuntinėjo laiškus kino teatrams ir pagrasino juos sudeginti iki pamatų, jeigu jie drįs parodyti „Matildą“: „Kino teatrai užsiliepsnos, gali net nukentėti žmonės, ir tų veiksmų iš nevilties griebsis tie, kurie myli Dievą ir savo tautą, kurie pasiryžę sėsti į kalėjimą, net mirti.“
Taip pat pareikšta, kad „kiekvienas filmo „Matilda“ plakatas bus suprantamas kaip mėginimas sumenkinti Stačiatikių bažnyčios šventumą ir bandymas pakurstyti rusišką Maidaną“. Po tokių įvykių režisierius A.Učitelis kreipėsi į policiją.
Šis skandalas – dar vienas įrodymas, kaip auganti Stačiatikių bažnyčios įtaka riboja menininkus. Daug Rusijos kultūros pasaulio veikėjų tikina, kad šie grasinimai yra dalis siekio sustiprinti valstybinę ideologiją ir užmauti apynasrį bet kokiai alternatyviai nuomonei mene. Taip, kaip buvo sovietmečiu.
Režisierius A.Učitelis, kurio kūrybinė grupė patiria milžinišką spaudimą ir grasinimus, pasakojo, kad nei N.Poklonskaja, nei kino kritikai filmo net nematė, – viešai prieinamas tik trumpas juostos anonsas.
„Tai atvejis, kuriam turi būti užkirstas kelias, – piktinosi režisierius. – Jei tai nebus padaryta, prokurorai kasdien bus užverčiami parlamentarų laiškais, kuriuose bus aiškinama, kad koks nors filmas, knyga ar kitas meno kūrinys ką nors įžeidė.“
Tiesa, kai kurie nacionalistai imasi veiksmų.
Antai rugsėjį vyrai karinėmis uniformomis užblokavo įėjimą į amerikiečio fotografo parodą, kurią pavadino „pornografine“. O vienas protestuotojas įbėgęs į ekspozicijų salę šlapinosi ant sienų šaukdamas, kad „kultūra turi būti rusiška“.
Atvirame laiške 50 žinomų Rusijos režisierių pareiškė pasipiktinimą augančia cenzūra Rusijoje, kuri sovietmečiu sunaikino daugybę menininkų: „Norime gyventi globalioje, demokratiškoje šalyje, kurioje cenzūra uždrausta ne tik popieriuje, bet ir realybėje.“
