Varšuvos inicijuoto naujo tyrimo dėl 2010-ųjų tragiškos vyriausybinio lėktuvo katastrofos Rusijoje, nusinešusios tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio ir dešimčių kitų aukštų pareigūnų bei valstybės ir visuomenės veikėjų gyvybių, vyriausiasis tyrėjas Waclawas Berczynskis pirmadienį pareiškė, kad nauja analizė rodo, jog orlaivis subyrėjo ore, dar prieš įsirėždamas į žemę.
„Lėktuvas pradėjo byrėti ore ir pametė detalių, nukritusių ant žemės toli prieš vadinamąjį beržą. Beržas katastrofai nepadarė jokio poveikio. Buvo aiškinama, kad lėktuvas rėžėsi sparnu į beržą, prarado gabalą sparno, apsivertė ir kad tai buvo katastrofos priežastis – tačiau tai nėra tiesa“, – pridūrė jis.
Šis pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai minimos 96 žmonių gyvybių pareikalavusios prezidentinio lėktuvo katastrofos netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto septintosios metinės.
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Jaroslawas Kaczynskis taip pat neatlyžta – jis įsitikinęs, kad 2010 metų balandžio 10-ąją įvykusi lėktuvo katastrofa Smolenske, nusinešusi 96 žmonių gyvybę, buvo teroro išpuolis.
Politikas aiškino, kad visa tai suplanavo Kremlius. O šios savaitės pradžioje Lenkijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus Rusijos oro eismo kontrolieriams ir trečiajam asmeniui, kuris esą buvo skrydžių valdymo bokšte, kad tyčia išprovokuotų Lenkijos valdžios atstovų gyvybę nusinešusią lėktuvo katastrofą, rašo „Lietuvos rytas“.
Planuojama tęsti ir palaikų ekshumavimą, kad būtų iki galo ištirtos visos nelaimės aplinkybės. Bet patys lenkai atrodo pavargę nuo TTP kalbų ir teigia, esą ši tema seniai turėtų būti „palaidota muziejuje“.
Maža to, netrūksta ir teigiančių, kad TTP lyderis Smolensko katastrofa naudojasi stengdamasis sustiprinti savo vis labiau klibančias pozicijas.
Pažėrė naujų kaltinimų
Lenkijos generalinė prokuratūra savaitės pradžioje pranešė, kad Varšuva artimiausioje ateityje ketina kreiptis į Maskvą su prašymu suteikti teisinę pagalbą apklausiant Rusijos oro eismo kontrolierius, kurie neva atsakingi už Smolenske įvykusią katastrofą.
„Tiek anksčiau surinktų, tiek neseniai gautų duomenų analizė leido prokurorams pateikti kaltinimus Rusijos piliečiams oro eismo kontrolieriams ir dar vienam trečiajam asmeniui, kuris buvo dispečerių bokšte, o jo apgalvoti veiksmai lėmė orlaivio sudužimą ir daugybės žmonių žūtį“, – pranešė generalinio prokuroro pavaduotojas Marekas Pasionekas.
M.Pasionekas ir kiti tyrėjai sakė norintys apklausti tris Rusijos piliečius, bet kol kas negalintys atskleisti turimų įrodymų detalių. Maskva į tokius Varšuvos žodžius sureagavo greitai – pareiškė, kad tyrimą toliau tęs pati.
„Su tokiomis išvadomis sutikti neįmanoma“, – Lenkijos generalinės prokuratūros pranešimą pakomentavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kremliaus atstovas anksčiau taip pat atmetė Lenkijos įtarimus kaip „neturinčius pagrindo, šališkus ir neturinčius ryšio su realiomis šios lėktuvo katastrofos aplinkybėmis“.
Tiesa, Maskvos buvo daug kartų prašyta perduoti lenkų pareigūnams lėktuvo nuolaužas ir juodąsias dėžes, bet rusai kaskart nurodydavo, kad tai padarys tik tada, kai baigs savo tyrimą.
Jaunimas pasipiktinęs
TTP lyderio J.Kaczynskio karštligiškas noras įrodyti, kad Smolensko katastrofa iš tiesų buvo išpuolis prieš Lenkiją, jauniems lenkams, regis, pradeda pabosti.
„Vyresnės kartos žmonės vis dar palaiko J.Kaczynskį argumentuodami, kad tegu valstybė pagaliau ištiria šį įvykį iki galo. Tačiau jaunimui tai pradeda kelti nepasitenkinimą“, – „Lietuvos rytui“ tikino Jelenia Guros mieste gyvenantis Mateuszas Leszekas Malinowskis.
Anot jo, nepasitenkinimas kyla ir tarp katastrofos metu žuvusių žmonių artimųjų.
„Mūsų mieste gyvena ir Smolenske žuvusio Jerzy Szmajdzinskio žmona Malgorzata. Ji tikino, kad visų šių tyrimų jai jau gana, tad bando priešintis palaikų ekshumacijai, tolesniems valdančiųjų veiksmams“, – sakė vaikinas.
Anot M.L.Malinowskio, valstybinės televizijos pataikauja valdantiesiems ir nutyli lenkų nepasitenkinimą TTP veiksmais, susijusiais su Smolensko katastrofos tyrimu.
Brangiai kainuojantis tyrimas
Kaip teigė M.L.Malinowskis, nepasitenkinimas kyla ir dėl išlaidų, skiriamų tyrimui.
„Visas tyrimas finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais – mūsų pinigais. O tai piktina gyventojus“, – kalbėjo lenkas.
Iš tiesų, sumos, jau išleistos ir planuojamos išleisti ateityje, nemenkos. Vien per pirmuosius trejus metus Lenkijai šis tyrimas kainavo beveik 4,5 mln. zlotų (1 mln. eurų). 2015 m. oficialūs duomenys rodo, kad tyrimui išleista 7 mln. zlotų (1,65 mln. eurų).
Šiuo metu apie tyrimo kainas Lenkijoje užsimenama tik puse lūpų. Tačiau neoficialiai skaičiuojama, kad vien palaikams ekshumuoti iš valstybės biudžeto teks atseikėti daugiau nei 16 mln. zlotų (3,8 mln. eurų).
Tuo metu Lenkijos žurnalistas Wojciechas Czuchnowskis, nuo pat pradžių stebintis Smolensko katastrofą, skaičiuoja, kad galiausiai šaliai šis tyrimas gali kainuoti net 100 mln. zlotų (beveik 24 mln. eurų).
Šią sumą gali sudaryti ir išlaidos ieškiniams, kuriuos pateikė žuvusiųjų artimieji.
„Prokuratūrai pateikti ieškiniai. Artimieji reikalauja atlyginti moralinę žalą dėl nepagrįsto palaikų iškasimo“, – sakė W.Czuchnowskis.
Praėjusių metų spalio mėnesį pradėtam ekshumavimui priešinosi 17 žuvusiųjų artimieji. Daugiau kaip 200 asmenų parašė atvirą laišką prezidentui Andrzejui Dudai, kuriame nurodė, kad „jaučiasi apleisti ir eina iš proto“ dėl „žiauraus ir beširdiško“ palaikų ekshumavimo.
Tačiau, nepaisant to, procesas nebuvo sustabdytas.
„Kalbant apie Smolensko tragediją, manau, ši tema turėtų būti „uždaryta muziejuje“, – įsitikinęs M.L.Malinowskis.
Tvirtai laikosi savo nuomonės
Nepaisant visų kritikos strėlių, tiek J.Kaczynskis, tiek ir Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Antonis Macierewiczius tvirtai tiki – katastrofa Smolenske buvo suplanuota.
Ministras ne kartą kėlė įvairiausių lėktuvo sudužimo versijų. Jo neįtikino tai, kad Lenkijos tyrėjai anksčiau patvirtino Rusijos tyrėjų išvadas, jog lėktuvas sudužo dėl įgulos klaidos ir prastų meteorologinių sąlygų.
A.Macierewiczius nuo pat katastrofos dienos įsitikinęs – tai buvo išpuolis. Politikas kalbėjo, esą yra liudininkų, teigusių, kad lėktuvas buvo susprogdintas. Iš pradžių jis kalbėjo apie du sprogimus, vėliau apie jų virtinę.
Praėjusio mėnesio pabaigoje ministras žengė dar toliau ir pareiškė, kad buvęs šalies premjeras Donaldas Tuskas yra asmeniškai atsakingas už lėktuvo katastrofą, nes „sudarė nelegalią sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, todėl turi už tai atsakyti prieš teismą“.
Kaltinimus jis grindžia tuo, kad Lenkijos tyrėjams neva nebuvo suteiktos lygios galimybės tirti nelaimę, todėl avarijos aplinkybės nebuvo tinkamai išnagrinėtos.
„D.Tuskas turi stoti prieš teismą ir atsakyti už savo sprendimus“, – tvirtino A.Macierewiczius ir pridūrė, esą dėl jo veiksmų jau kreiptasi į teisėsaugą.
Panaši retorika sklinda ir iš J.Kaczynskio lūpų.
„Aš turiu informacijos, patvirtinančios, kad anuomet vykęs tyrimas buvo skandalingas. Už tai daug žmonių turėtų sėsti į teisiamųjų suolą. Tai, kas vyko po katastrofos, buvo vienas didelis skandalas“, – kalbėjo J.Kaczynskis.
M.L.Malinowskis sakė pastaruoju metu vengiantis žiūrėti žinias apie Smolensko katastrofos tyrimą, bet vis tiek girdintis TTP kaltinimus, esą buvusi D.Tusko vyriausybė dirbo netinkamai ir dėl to turi atsakyti.
„Kiekvieną kartą bandoma įrodyti, kad padaryta daug klaidų. Iš to iš dalies ir kilo posakis „kaltas Tuskas“, – sakė vaikinas.
J.Kaczynskio ir D.Tusko priešprieša Lenkijoje anokia naujiena. Su dabartiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku nesutarė ir TTP pirmininko J.Kaczynskio velionis brolis Lechas.
Antai 2010 metais teko surengti ne vieną, o du septyniasdešimtųjų Katynės žudynių metinių minėjimus, kad ministras pirmininkas ir prezidentas galėtų atskirai dalyvauti ceremonijose.
Balandžio 7-ąją D.Tuskas nusileido Smolenske ir kartu su Rusijos prezidentu V.Putinu dalyvavo ceremonijoje, kurioje buvo pagerbtos žudynių aukos.
Tačiau vos po trijų dienų, pasikeitus orams, antrosios – prezidento L.Kaczynskio – delegacijos lėktuvas sudužo pakeliui į kitą Katynės žudynių minėjimo ceremoniją.
A.Macierewiczius neigia kitas ankstesnių tyrimų išvadas, kad katastrofa galėjo įvykti dėl pilotų kaltės.
„Pilotai norėjo išgelbėti visą Lenkijos delegaciją iš spąstų, kurie jiems buvo paspęsti“, – kalbėjo politikas.
Jis įsitikinęs, kad Tu-154M pilotams rusai pateikė klaidingus duomenis, todėl įvyko nelaimė. Dabar esą jo vadovaujama komisija siekia išsiaiškinti katastrofos priežastis ir tuomet pateiks ataskaitą.
Politikai pataikauja rinkėjams
Nors A.Macierewiczius ir J.Kaczynskis, regis, šventai tiki tuo, kad Lenkijos lėktuvas Smolenske sudužo dėl Rusijos kaltės, o įvykis neištirtas, nes darbo tinkamai neatliko D.Tuskas, jų oponentai kalba visai ką kita.
TTP dar prieš parlamento rinkimus 2015 m. žadėjo iki galo išanalizuoti Smolensko tragedijos aplinkybes ir dabar uoliai dėl to kovoja kurdami naujas komisijas, kurioms ne kartą vadovavo pats A.Macierewiczius, bei vykdydami palaikų iškasimą ir tyrimą. Opozicija tai vadina bandymu pataikauti savo rinkėjams.
Tokios nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Marijušas Antonovičius.
„Galima būtų vertinti politinę šių veiksmų potekstę. Pirmiausia šitaip kuriamas įvaizdis, kad valdžia daug dirba Smolensko katastrofos klausimu ir patenkinami dalies TTP rinkėjų lūkesčiai.
Taip pat šitaip pridengiamas TTP neveiksnumas ir neįgalumas šiuo klausimu – skirtingai nei žadėta, lėktuvo nuolaužos nebuvo grąžintos Lenkijai. O atrasti nauji faktai nieko nauja nepasako ir neleidžia iš esmės pakeisti ankstesnių išvadų dėl katastrofos.
Antra, šitaip įgeliama opozicijai, kuri, anot TTP, būdama valdžioje nerimtai ištyrė šią katastrofą ir pernelyg padlaižiavo Rusijai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino M.Antonovičius.
Praranda stiprias pozicijas
Dėl gausybės prieštaringai vertinamų sprendimų, susijusių ne tik su Smolensko tragedijos tyrimu, bet ir su Konstitucinio tribunolo darbo paralyžiavimu, žiniasklaidos laisvių ribojimu, siekiu visiškai uždrausti abortus, TTP pozicijos Lenkijoje silpnėja.
„Kai TTP atėjo į valdžią, viską ėmėsi tvarkyti savaip – kaip patinka jiems. Valstybė tapo J.Kaczynskio marionete. Jos nevaldo nei prezidentas A.Duda, nei premjerė Beata Szydlo. Jai vadovauja TTP lyderis.
Vis daugiau lenkų pasisako prieš J.Kaczynskio ir TTP veiksmus – tai atsispindi visuomenės nuomonės apklausose“, – tikino M.L.Malinowskis.
Jam antrino ir M.Antonovičius: „Smolensko tragedijos tyrimas yra ne tiek būdas nukreipti dėmesį nuo kitų problemų šalyje, kiek bandymas pataisyti savo politinius reitingus.
Apklausos rodo, kad visuomenė TTP ir jų oponentus Piliečių platformos partiją (PPP) palaiko vienodai, nors dar prieš 3–4 mėnesius TTP turėjo milžinišką persvarą.
Todėl tokiais veiksmais bandoma pakenkti opozicijai, parodant, kad dabar taisomos jos klaidos ir kad ji nedrįso pasakyti „visos tiesos“ dėl Smolensko.“
Iš tiesų dabartinė Lenkijos valdžia savo veiksmais paralyžiavo Konstitucinio tribunolo darbą, atliko nemažai pokyčių karinių pajėgų ir saugumo tarnybose, sumažino prokurorų nepriklausomybę, ėmė kištis į teismų darbą.
„Kol kas visi šie veiksmai labiau rodo, kad šitaip TTP siekia įtvirtinti valdžią, užleisti daugybę postų sau lojaliems asmenims, o reformos kol kas stringa arba jų iš viso nematyti.
Be to, Lenkija tampa vis labiau izoliuota Europoje: šiuo metu sunku pasakyti, kas yra Lenkijos tikras ir tvirtas sąjungininkas“, – tikino M.L.Malinowskis, negailėdamas aštrios kritikos dabartinei šalies valdžiai, teigė, kad „rinkdamiesi lenkai suklydo“.
„Už TTP daugiausia balsavo vyresnio amžiaus žmonės, kurie patikėjo šios politinės partijos pažadais. Bet su šio sprendimo pasekmėmis teks susidurti mums – jaunajai kartai. Nebalsavau už juos, o dabar turiu stebėti jų nepamatuotus žingsnius“, – pykčio neslėpė M.L.Malinowskis.
Sukrėtė ir Lietuvą
2010 m. balandžio 11 d. įvykusi Lenkijos lėktuvo katastrofa sukrėtė Lietuvą. Aukščiausi šalies pareigūnai neslėpė, kad žuvus Lenkijos prezidentui L.Kaczynskiui Lietuva prarado gerą draugą.
„Esu asmeniškai sukrėsta, nes teko dar su juo kalbėti Vilniuje. Prezidento Kaczynskio laikotarpis buvo vieni reikšmingiausių mūsų šalių bendradarbiavimo metų“, – tuomet kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Likus kelioms dienoms iki lemtingo įvykio L.Kaczynskis lankėsi Lietuvoje. Jo vizitą į Vilnių turėjo vainikuoti Lietuvos Seimo palaiminimas ilgai žadėtam įstatymui, leidžiančiam dokumentuose rašyti nelietuviškas pavardes originalo kalba. Tačiau Seimas šį įstatymą atmetė didele balsų dauguma.
