Istorijos profesorius M.Kimmage’as – buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas, kuravęs Rusijos ir Ukrainos reikalus valdant Barackui Obamai.
Interviu „Lietuvos rytui“ profesorius perspėjo, kad Vašingtone dabar tvyro sumaištis, kuri gali plėtotis nenuspėjama linkme.
– Kaip vertinate JAV parlamente priimtą sankcijų Iranui, Šiaurės Korėjai ir Rusijai paketą? – paklausėme M.Kimmage’o.
– Manau, kad sankcijos tam tikrais atvejais – reikalingas ir netgi būtinas dalykas. Dabar Rusijai taikomos sankcijos – absoliučiai būtinos, jos turi likti tol, kol ji įgyvendins joms atšaukti reikiamas sąlygas, pirmiausia – pasitrauks iš šiuo metu užimtos rytinės Ukrainos dalies.
Vis dėlto dabartinis paketas man kelia abejonių. Negerai, kad nebuvo normalių konsultacijų su Europos partneriais, pirmiausia Vokietija. Todėl dabar įsižiebė konfliktas. O ko kita tikėtis, kai metėme jai tokį iššūkį?
Akivaizdu, kad sankcijas Rusijos dujų sektoriui pirmiausia lėmė JAV ekonominiai interesai ir išskaičiavimai tuo pagrindu suteikti daugiau naudos savo dujų sektoriui Europoje.
Kita vertus, matyti vidaus politikos išskaičiavimas – taip parlamentas ir abi pagrindinės politinės jėgos įkiša į dėžę prezidentą, kuriam suvaržomos rankos sankcijas atšaukti.
Negerai, kad vadovautasi tokiais motyvais, o ne išsiaiškinta su pagrindiniais partneriais, nepagrasinta pačiai Rusijai, nepalaukta jos atsakymo.
– Kad ir kaip būtų, JAV vadovas D.Trumpas, norintis „gero sandėrio“ su Maskvos režimu, pastatytas į kampą, JAV ekonominių interesų pagrindu smogtas dar vienas smūgis Rusijai, taip pat nusitaikyta į rusų nešvarių pinigų Vakaruose gyslas. Tad gal visa tai naudinga Vakarams?
– Pagrindinis šių sankcijų teigiamas aspektas yra tai, kad jos – tai ir bausmė Rusijai už kišimąsi į JAV rinkimus, kokio niekuomet nėra buvę.
Juk D.Trumpo administracija nuo pat rinkimų nieko nepasiūlė šiuo klausimu. Negana to, pats JAV vadovas su Rusijos atstovais ir su pačiu V.Putinu tam tikrą oficialaus susitikimo dalį bendravo taip privačiai, kad apie tą pokalbį niekas nieko tikro nežino. Natūralu, kad politinio elito daugumai vien tai buvo nerimą keliantis signalas, į kurį buvo sureaguota.
Be to, D.Trumpo ir jo aplinkos ryšių su Rusija tyrimas plėtojamas kylančia spirale, į viešumą kyla nauji atvejai, verčiantys net pačius respublikonus klausti, ar artimiausi prezidento aplinkos, jo šeimos nariai – naivūs kvailiai, ar sąmoningi nusikaltėliai.
– Atrodo, kad D.Trumpas, atvirai rodęs paramą dabartinei Lenkijos valdžiai, jaučiasi esąs visų vadinamųjų antisisteminių dešiniųjų radikalių jėgų Europoje lyderis bei Europos Sąjungos elito Briuselyje, Berlyne ir Paryžiuje priešininkas.
– Ar tai nekelia pavojaus netgi transatlatiniams ryšiams?
– Lemtingo pavojaus nematau, nes jau akivaizdžiai matyti, kaip JAV prezidentas gali būti apribotas.
Taip, D.Trumpas greičiausiai tebeturi viziją, kaip apversti visą ES ir tradicinius JAV santykius su Europa. Tačiau jam to nepavyko ir nepavyks įgyvendinti.
Juk jo komandoje, be populistinių figūrų, yra respublikonų ir karinio elito atstovų, kuriems stiprūs ryšiai su Europa yra esminis dalykas.
Žinoma, dabar būtent respublikonų elito pastangomis priimtas sankcijų Rusijai paketas ir yra konflikto su Berlynu ir ES priežastis.
Bet manau, kad ne tokie nesusipratimai bus pagrindinis nestabilumo šaltinis Vašingtono ir Europos santykiams, o paties D.Trumpo iššūkiai Vokietijai, Valstybės departamento diplomatinio korpuso nukraujavimas.
O bet koks netikrumas šiame fronte ir konfliktai, aišku, yra naudingiausi Rusijai.
– Lietuva iškart suskubo aiškiai užimti Vašingtono pusę po to, kai ES pasipiktino sankcijomis Rusijai. Kaip tai vertinate?
– Manau, skubėti Lietuvai tikrai neverta ir neprotinga. Situacija labai dinamiška ir gali greitai keistis. Ypač Vašingtone – ten dabar daug chaoso.
Lietuva tokiais atvejais, mano nuomone, apskritai neturėtų skubėti užimti kurios nors pusės pozicijos. Jai svarbiausia turėtų būti, kad abi pusės veiktų bendrai.
