Velsietis numizmatikos specialistas Stephenas Bray ir anglė rašytoja bei vertėja Helen Campbell paaukojo didžiąją dalį savo atostogų rugsėjį surengdami neįprastą politinio protesto akciją Londono širdyje, rašo „Lietuvos rytas".
Užsidėję pačių pagamintas kaukes su Europos Sąjungos (ES) simboliu, apsigaubę ES ir Jungtinės Karalystės vėliavomis ir dar po kelias pasiėmę į kiekvieną ranką daugiau nei dvi savaites Stephenas ir Helen stovėjo prie Šv.Stepono vartų – pagrindinio įėjimo į Bendruomenių ir Lordų rūmus Vestminsteryje.
Parlamentą sauganti ginkluota policija paprastai neleidžia kaukėtiems žmonėms stoviniuoti šalia rūmų, bet kas rytą tikrindami Stepheno ir Helen mantą jie nusileido protestuotojams.
Mažiau atlaidesni Stephenui ir Helen buvo pro šalį pravažiuojantys vairuotojai.
„Per tas dvi savaites teko išgirsti daugiau užgauliojimų nei per visą ligšiolinį gyvenimą: „Ko čia stypsote? Jūs pralaimėjote. Nešdinkitės į tą savo Europą, jei taip jau jos norite.“ Ir tai – tik švelniausi keiksmai.
Visuomenė yra suskilusi į dvi stovyklas. Jos – beveik lygios. Ir šis lūžis, įvykęs per referendumą, pakeitė mūsų šalį. Deja, ne į gerąją pusę“, – „Lietuvos rytui“ sakė H.Campbell.
Tikisi politikų pabudimo
„Mūsų akcija – tai asmeninė iniciatyva. Aš negaliu sėdėti sudėjęs rankų. Labai norėčiau, kad britai pabustų iš šito košmaro. Laikas praverti akis ir pamatyti, kur link mes einame.
Mes rizikuojame prarasti savo demokratiją. Europiečiai, mūsų draugai ir partneriai, masiškai išvažiuoja iš mūsų šalies.
Mūsų sveikatos apsaugos sistema jau buksuoja, trūksta medicinos seserų. Laukuose – nenuimtas derlius, nes rytų europiečiai, kurie ir dirbdavo tuose laukuose, jau sugrįžo namo. Svaro kursas euro atžvilgiu krito.
Tai – ekonominiai „Brexit“ smūgiai. O kur dar emocinės pasekmės: didelis stresas, šeimų ir draugų konfliktai, netikrumas dėl savo ir vaikų ateities“, – kalbėjo S.Bray.
Abu šie britai, priklausantys vadinamajai 48 procentų stovyklai (būtent tiek rinkėjų pernai per referendumą parėmė narystę ES), įsitikinę, kad dar nevėlu išvengti juodžiausio scenarijaus.
„Mūsų Parlamentas turi senas kompromiso paieškų tradicijas. Referendumas yra labai šiurkšti priemonė.
Tai – tarsi kūjis, kuris smogė piliečiams per galvą. O parlamentinei demokratijai reikia ne kūjo, o preciziško skalpelio.
Praeityje, kilus didelėms krizėms, sveikai mąstantys parlamentarai pamiršdavo partinę drausmę ir balsuodavo už pažangius, valstybės ir žmonių labui naudingus sprendimus. „Brexit“ yra būtent tokia krizė. Ar dabartinė Parlamento narių karta sugebės susidoroti su iššūkiu? Tikiuosi, kad taip“, – sakė H.Campbell.
Ateitis kybo ant plauko
Kol kas Vestminsterio parlamentarai tiek Bendruomenių, tiek ir Lordų rūmuose savo paraką laiko sausą.
Rugsėjo viduryje, po intensyvių trijų dienų debatų, žemutiniai Parlamento rūmai pritarė Konservatorių partijos vadovės premjerės Th.May vyriausybės pasiūlytam Didžiojo anuliavimo įstatymo projekto antrajam skaitymui.
Jis anuliuos prieš 45 metus priimtą britų įstatymą dėl Jungtinės Karalystės įstojimo į tuometę Europos Ekonominę Bendriją. Maža to, šis gigantiškas įstatymas automatiškai perkels į britų teisinę bazę bemaž 20 tūkst. dabar galiojančių ES įstatymų ir taisyklių.
Šį antrąjį patvirtinimo barjerą Th.May vyriausybė peršoko, sulaukdama 326 parlamentarų paramos. „Prieš“ balsavo 290 opozicinių partijų įstatymų leidėjų.
Tačiau šis vadinamasis išstojimo iš ES įstatymas turės peršokti sunkesnį trečiąjį barjerą.
Šiame etape, kuris prasidės jau spalį, proeuropietiški parlamentarai iš Konservatorių partijos žada pasigaląsti savo špagas.
Įvairiuose Bendruomenių Rūmų komitetuose jau dabar yra pateikta daugiau nei 150 pataisų.
Nemaža dalis pakeitimų visiškai nepriimtini Th.May ir jos vyriausybei.
Tad sukilimas Vestminsteryje neišvengiamas. Konflikto pasekmės premjerei Th.May gali būti fatališkos: jos politinė ateitis pakibtų ant plauko.
Pati išsikasė duobę
Vis dėlto 60-metė torių politikė kaltinti gali tik save. Mat birželį per pačios Th.May sušauktus išankstinius rinkimus ji patyrė fiasko. Po pilkos kampanijos, per kurią ji buvo pravardžiuojama moterimi robotu, Th.May ne tik nesustiprino parlamentinės daugumos, bet ją prarado.
Iš dar gegužę turėtų 330 deputatų dabar Th.May partija teturi 317. O 650-ies vietų Bendruomenių Rūmuose bent minimaliai daugumai reikia 326 parlamentarų.
Konservatorių partija buvo priversta eiti į politinę „santuoką iš išskaičiavimo“ su Demokratine junionistų partija iš Šiaurės Airijos, turinčia 10 parlamentarų.
Rugsėjo viduryje būtent Olsterio deputatų balsai padėjo perkopti antrąjį Didžiojo anuliavimo įstatymo etapą.
Tačiau parlamentinio sukilimo Vestminsteryje toliau svarstant šį ypatingos svarbos teisės aktą nepavyks išvengti.
Konfliktas per ateinančius kelis mėnesius yra tiesiog užprogramuotas: mat Didžiojo anuliavimo įstatymo projekte vyriausybė nori į rankas paimti didžiules galias, be didesnių ceremonijų nustumdama į šalį Parlamentą.
Th.May ir jos pagrindinio „Brexit“ ministro Davido Daviso teigimu, vyriausybė privalo įgyti teisę taisyti, keisti ar netgi naikinti tuos 20 tūkst. ES įstatymų, normų ir taisyklių, kurios bus urmu įtrauktos į Jungtinės Karalystės teisinę bazę.
Anot D.Daviso, parlamentarų balsavimas dėl kiekvienos iš beveik 20 tūkst. ES taisyklių gali virsti absurdo teatru, metų metams paralyžiuosiančiu visos valstybės funkcionavimą.
Tad dalį savo funkcijų abeji Parlamento rūmai tiesiog turi laikinai perduoti šalies vyriausybei. Kalbama apie beveik ketverių metų periodą – iki 2021-ųjų kovo pabaigos.
Dėl pirmaeilių ES įstatymų koregavimo esą bus kreipiamasi į Parlamentą. Bet būtent vyriausybės nariai nori pasilikti teisę spręsti, ką perleisti Bendruomenių Rūmams.
„Britai nebalsavo už chaosą, ir Parlamentas neturėtų to daryti. Mūsų prioritetas yra pasitraukti iš ES užtikrinant stabilumą ir aiškumą“, – tvirtino D.Davisas.
Laiko valdžios užgrobimu
Su tokiu akiplėšišku valdžios grobimu Bendruomenių ir Lordų rūmai taikstytis nenori.
Politikai ir istorikai iškart prisiminė tolimus karaliaus Henriko VIII laikus.
„Nuo 1539 metų šis valdovas tapo absoliučiu monarchu. Henriko VIII pavedimu išleistas vadinamasis Proklamacijų statutas, kuris karaliui suteikė neribotas galias visoje Anglijoje.
Parlamentas ar bet kokios patariamosios tarybos tuomet buvo sutryptos ir nustumtos į šalį. Henrikas VIII tiesiog skelbdavo savo dekretus, kurie iš karto tapdavo šalies įstatymais.
Ar dabar, XXI amžiuje, mes esame pasiruošę taip lengvai atiduoti Parlamento galias bet kuriam vyriausybės ministrui?
Th.May ir D.Davisas lyg ir duoda pažadus, kad šiomis „Henriko VIII galiomis“ bus naudojamasi tik labai retais atvejais. Bet tai – itin pavojingas žaidimas su ugnimi. Tai žingsnis autokratijos link“, – „Lietuvos rytui“ sakė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Unlock Democracy“ vadovas Samas Coatesas.
Ši pilietinė NVO nei remia „Brexit“, nei jam priešinasi. Tačiau jos atstovai priminė, kad prieš praėjusių metų referendumą dauguma už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES raginusių balsuoti politikų tarsi mantrą kartojo frazę: „Jungtinės Karalystės įstatymai turi būti priimami Londone, o ne Briuselyje.
Mes turime susigrąžinti kontrolę, turime atgauti savo parlamentines galias.“
„Dabar labai norisi paklausti tų pačių politikų – juk jie šiuo metu užima centrinius postus vyriausybėje – tai D.Davisas, Borisas Johnsonas, Liamas Foxas ir Michaelas Gove’as: „Ar jūs iš Briuselio atimate galias vien tik tam, kad patys vieni jomis naudotumėtės?“
Būtent Vestminsterio Parlamentas yra vieta, į kurią privalo grįžti įstatymų leidimo ir taisymo galios. Juk taikos metu mes savo valstybės modernioje istorijoje neturime precedento, kad Parlamentas atiduotų savo vaidmenį vykdomajai valdžiai“, – teigė S.Coatesas.
Trintis ir partijos viduje
Bent tuzinas Th.May partijos narių parlamentarų pritaria šiai pozicijai.
Buvęs Margaret Thatcher, Johno Majoro ir Davido Camerono vyriausybių narys, konservatorių veteranas Kenas Clarke’as pasiūlė Th.May ir jos ministrų kabinetui kuo greičiau „grįžti prie braižymo lentos ir perdaryti įstatymo projektą“. Kitaip torių vyriausybei gresia sukilimas.
Kitas įtakingas konservatorius, aukšto rango britų konstitucinės teisės ekspertas, buvęs D.Camerono vyriausybės narys Dominicas Grieve’as pavadino dabartinį Anuliavimo įstatymą baisiu monstru, kurio jis nieku gyvu neremsiąs.
Tačiau Th.May šį rudenį reikia saugotis ne tik vadinamųjų eurofilų.
Per vasarą nukraujavusiai britų premjerei bene didesnė grėsmė kyla ir iš kito torių sparno.
Tai dabar itin įtakingi tapę konservatoriai euroskeptikai.
Vestminsteryje atvirai šnabždamasi, kad iki 50 šių parlamentarų, beveik šeštadalis visos partinės frakcijos, yra nepatenkinti Th.May veiksmais per pastaruosius tris mėnesius.
Didžiausia jai priskiriama nuodėmė – vėžlio greičiu judančios derybos su Briuseliu. Antra jos nuodėmė – noras prisiskirti sau galias, priklausančias būtent Parlamentui.
Konservatoriai parlamentarai širsta ant vadės ir dėl kitų didelių klaidų. Bene svarbiausia iš jų – per lėta ir abejinga Th.May reakcija į „Grenfell Tower“ tragediją, kuri pražudė 80 žmonių.
Visi šie kluptelėjimai supleškino Th.May politinį autoritetą partijos viduje. Ne ką geresni jos popieriai ir tarp britų elektorato.
Th.May populiarumas dabar mažesnis nei jos oponento – kairuolio socialisto veterano Jeremy Corbyno, jau antrus metus vadovaujančio opozicinei Leiboristų partijai.
Rugsėjo viduryje atliktos „YouGov/Times“ apklausos duomenimis, jei rinkimai šalyje vyktų jau šį rudenį, už leiboristus balsuotų 42 proc. rinkėjų, o už torius – 41 proc.
Rytoj, sekmadienį, „Manchester Central“ konferencijų salėje prasidės keturių dienų metinis partijos suvažiavimas. Jo pagrindinėje scenoje ir greta esančio „The Midland Hotel“ užkulisiuose ir spręsis Th.May, pramintos „vaikštančia politine numirėle“, likimas.
Jei Mančesteryje torių partijos eiliniai nuspręstų duoti nedviprasmišką ženklą, kad vos po penkiolikos mėnesių lyderystės Th.May turėtų trauktis, dėl kovos į jos postą stos mažiausiai keturi sunkiasvoriai kandidatai.
Visi jie – dabartiniai ministrų kabineto nariai: užsienio reikalų sekretorius B.Johnsonas, „Brexit“ ministerijos vadovas D.Davisas, vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd ir šalies finansus kuruojantis Philipas Hammondas.
Ar Th.May vis dėlto pavyks išsilaikyti ministro pirmininko ir partijos lyderio poste bent iki šių metų pabaigos, priklausys nuo ateinančių keturių dienų.
Leiboristai – eilės laukianti vyriausybė
Prieš dvejus metus Jeremy Bernadas Corbynas buvo traktuojamas kaip juokdarys iš politinio užribio. Fidelio Castro, Hugo Chavezo, Nicolaso Maduro ir Evo Moraleso bendramintis – tiesa, smerkiantis „kai kuriuos prievartinius metodus“, – 68-erių J.Corbynas eiliniu leiboristų partijos parlamentaru prabuvo nuo 1983-iųjų iki 2015-ųjų.
Kai 2015-ųjų vasarą J. Corbynas paskelbė keliąs savo kandidatūrą į partijos lyderio postą, surinko vos 35 kolegų parlamentarų parašus – mažiau nei aštuntadalį visos frakcijos narių.
Dar prieš keturis mėnesius Vestminsterio parlamente valdančiosios konservatorių partijos nariai sutartinai skanduodavo linkėdami J.Corbynui „ilgiausių metų“ prie partijos vairo. Manyta, kad kol jis vadovaus savo partijai, tol ji murdysis opozicijoje. Tačiau dabar šypsenos dingo nuo konservatorių lūpų.
Kairuolis leiboristų lyderis šią savaitę Braitone vykusiame savo partijos suvažiavime drąsiai pareiškė, kad jo vadovaujama politinė jėga yra „savo eilės laukianti vyriausybė“: „Noriu pasiųsti paprastą žinią premjerei Th.May ir jos ministrams: arba pradėkite normaliai dirbti, arba dinkite mums iš kelio. Konservatorių vyriausybė nėra nei stipri, nei stabili. Jie kabo laikydamiesi pirštų galiukais.“
