Berniukus po devynių nežinios dienų pirmieji surado britų narai Johnas Volanthenas ir Richardas Stantonas.
Jie į Tailandą kartu su urvų ekspertu Robertu Harperiu atvyko po trijų dienų, kai dingo futbolo komanda.
„Johnas ir Richardas per ilgus metus dalyvavo daugelyje gelbėjimo operacijų ir abu turi daug asmeninės patirties, ją pritaikė ir Tailande“, – pasakojo komandos, kuriai priklauso šie britų narai, vadovas Gary Mitchellas.
2007 metais R.Stantonas interviu pasakojo, kad nardymu susidomėjo pažiūrėjęs laidą „Požeminis Eigeris“. Tai jį vėliau paskatino prisidėti prie urvų tyrinėtojų ir narų klubų.
„Kai žmonės nusileido Mėnulyje, jie turėjo žemėlapį. Urvuose niekas nežino, kiek jie tęsiasi ir kas gali nutikti už kito posūkio“, – atviravo R.Stantonas.
O štai J.Volanthenas urvais susidomėjo būdamas skautas. Jo teigimu, gelbėjimo operacijos urvuose jį nuramina.
„Nardymas urvuose yra kaip uždavinys apie vilko, ožkos ir kopūsto perkėlimą per upę. Tai nėra pavojinga, jei žinai, ką darai, ir nuosekliai dėlioji veiksmus“, – teigė J.Volanthenas.
Išnėręs išgyveno netektį
Narams paskelbus, kad visi 13 urve įstrigusių žmonių yra gyvi, ši istorija prikaustė viso pasaulio dėmesį.
Tailande tuo metu atostogavęs nardymo patirties turintis gydytojas iš Australijos Richardas Harrisas atvyko prie urvų komplekso ir pasisiūlė padėti.
Jis nėrė į urvą pas berniukus, kad galėtų įvertinti jų sveikatos būklę, ir liko su jais tris dienas, kol bus įvykdyta gelbėjimo operacija.
Joje dalyvavo per tūkstantį savanorių iš viso pasaulio, o į urvą gelbėti berniukų leidosi 19 daugiausia patirties turinčių narų.
R.Harriso sprendimu pirmiausia iš urvo buvo išgelbėti silpniausi berniukai, tačiau laimę dėl išgelbėtų vaikų greitai aptemdė asmeninė tragedija.
Trečiadienį paaiškėjo, kad pasibaigus gelbėjimo operacijai mirė R.Harriso tėvas.
„Jam buvo audringa savaitė su pakilimais ir nuosmukiais.
R.Harrisas – tylus ir malonus žmogus, kuris ilgai nedvejodamas pasisiūlo padėti“, – apie narą kalbėjo jo bendradarbis Andrew Pearce'as.
Siūlo pagerbti nuopelnus
R.Harriso indėlis ir pasiaukojimas per operaciją buvo milžiniškas. Manoma, kad sužinoję apie jo buvimą Tailande britų narai patys paskambino R.Harrisui ir paprašė jo pagalbos.
Australai socialiniuose tinkluose pradėjo reikalauti, kad valdžia R.Harrisą paskelbtų metų australu ir pripažintų jo pasiekimus.
Prie berniukų gelbėjimo operacijos reikšmingai prisidėjo ir Tailando laivyno specialiųjų pajėgų narai.
Gelbėjimo operacija pareikalavo ir vieno iš jų gyvybės.
Į pensiją išėjęs 38 metų Tailando laivyno naras Samanas Gunanas liepos 6 dieną urve nukritus deguonies lygiui vaikams gabeno deguonies balionų.
Tačiau keliaudamas atgal neapskaičiavo, kiek oro prireiks jam pačiam, ir praradęs sąmonę žuvo.
„Jis bus laikomas herojumi dėl to, koks buvo. Jam patiko padėti kitiems, prisidėti prie labdaringos veiklos ir vykdyti užduotis“, – kalbėjo S.Gunano našlė.
Galėjo baigtis tragedija
Įvykdžius operaciją paaiškėjo, kad tik per plauką buvo išvengta didžiulės tragedijos.
Kai iš urvo ištraukus paskutinį berniuką keturi narai ir gelbėtojai dar buvo giliai urve ir rinko įrangą, sugedo pagrindinė vandens pompa.
Vandens lygis pradėjo greitai kilti, tad gelbėtojai ėmė bėgti išėjimo link. Laimei, paskutiniai trys Tailando laivyno narai ir gydytojas, kurie palaikė kompaniją urve įstrigusiems vaikams, netrukus taip pat išlindo į paviršių.
Paskutinius keturis gelbėtojus išvydę žmonės pradėjo ploti ir džiūgauti. Dabar šia istorija jau domisi Holivudo prodiuseriai – ruošiasi apie šią istoriją sukurti filmą.
„Ši istorija pasaulyje įkvėps milijonus žmonių“, – tvirtino prodiuseris Michaelas Scottas.
Kol prodiuseriai mėgina gauti istorijos filmavimo teises, „Discovery Channel“ penktadienį paskelbė, kad apie gelbėjimo operaciją sukurs dokumentinį filmą. Tuo metu internete žmonės narus prilygina komiksų superherojams.
„Kai kurie didvyriai nenešioja apsiaustų – jie vilki naro kostiumus“, – socialiniuose tinkluose narus šlovino žmonės.
