Virš Atėnų pirmadienį kybojo raudonas tirštas debesis, iš kurio ant miesto stogų tiesiog snigo pelenais. Vėjas jį atpūtė iš gaisro židinio, esančio 100 kilometrų nuo Graikijos sostinės.
Liepsnos ten įsiplieskė staiga ir plito žaibiškai – mažiausiai 79 žmonės žuvo, o daugiau nei pusantro šimto prireikė medikų pagalbos.
„Vaizdas kraupus. Ištisi miestai atrodo tarsi iš siaubo filmo. Visi pilki, apgriuvę. Namai sudegę ir iš išorės, ir iš vidaus. Žmonės vaikšto paklaikusiomis akimis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo lietuvių bendruomenės Graikijoje pirmininkė Dovilė Dimšaitė-Juršėnienė.
Kai dienraštis pirmadienį bandė susisiekti su graike, gyvenančia netoli Mačio miesto, kurį visiškai sunaikino liepsnos, sulaukė jos draugės atsakymo: „Atleiskite, bet ji šiandien su niekuo nekalba. Liepsnos buvo priartėjusios prie pat jos namų, ji šokiruota, blogai jaučiasi ir net neįstengtų jums ko nors papasakoti.“
Ašarų pirmadienį netramdė net gelbėtojai. Pasak jų, kraupiausia buvo vienoje vietoje rasti 26 žmones – suaugusius ir vaikus. Jie gulėjo nebegyvi, bet apsikabinę.
Gaisrų nusiaubtose vietovėse gyvena ir lietuvių. Pirmadienį jie telkė pagalbą nusiaubto regiono žmonėms.
„Iš lietuvių – mūsų bendruomenę Graikijoje sudaro maždaug 600 žmonių – niekas nenukentėjo. Katastrofos židinyje Kinetoje gyvena viena lietuvė su šeima, bet jiems viskas gerai.
Mūsų bendruomenė bandys surinkti drabužių, vaistų ir nuvežti visa tai į pagalbos priėmimo centrus“, – sakė bendruomenės pirmininkė D.Dimšaitė-Juršėnienė.
Plito žaibo greičiu
„Juodasis pragaras“, kaip šį gaisrą praminė graikai, prasidėjo pirmadienio vakarą, bet dar pirmadienį šimtai Graikijos ugniagesių prašė, kad užsienio šalys atskubėtų jiems į pagalbą – suvaldyti sausomis šakomis ir žole plintančias liepsnas buvo titaniškas darbas.
„Gaisro židinys tiksliai nežinomas, žinoma tiktai tiek, kad viskas prasidėjo Kinetos miške, vyko labai greitai, o vėjas kaip tyčia buvo labai stiprus, – pasakojo lietuvių bendruomenės Graikijoje pirmininkė D.Dimšaitė-Juršėnienė. – Viskas prasidėjo labai staiga. Aš klausiausi interviu su vienu žmogumi, kuriam pavyko išsigelbėti, ir jis pasakojo: „Sėdėjome balkonėlyje, gėrėme kavą ir pamatėme kažkokį nedidelį gaisriuką, kuris buvo už kokių dviejų kilometrų. Jau po 20 minučių liepsnos buvo mūsų kieme.“
Graikijos meteorologijos tarnybos pranešė, jog gaisro židinio vietoje vėjo gūsių greitis siekė 80 km/val. Tokiu greičiu plisdama ugnis apėmė pajūrio miestus Atikos regione Graikijos rytuose.
„Daugelis žmonių ne sudegė, o tiesiog užduso liepsnose. Gaisrai plėtėsi milžinišku greičiu, nes viskas toje vietoje labai išsausėję ir greitai dega – sausi šakaliai, žolė.
Ta Graikijos dalis mėgstama turistų ir pačių graikų, bet nėra labai populiari. Dažniausiai keliautojai renkasi salas arba vyksta į kitą pusę“, – teigė D.Dimšaitė-Juršėnienė.
Bet moteris pasakojo, kad per gaisrus buvo išgelbėta ir dešimtys turistų: „Kai kurie jų pasakojo, jog prasidėjus gaisrams bėgo į vandenį ir išstovėjo ten net po kelias valandas, nes visa pakrantė buvo apimta liepsnų.
Jie buvo gelbėjami iš vandens ir vežami į saugią vietą.“
Atėnietis Jadas kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“ taip pat pasakojo, kad Mačyje, kaip ir visoje Graikijoje, tokiu metu būna turistų, ir neslėpė esąs šiek tiek susirūpinęs dėl kito netoliese esančio miesto.
„Šis Graikijos regionas – labai išskirtinis. Netoli sudegusio Mačio miestelio yra vienas svarbiausių Graikijos miestų – Rafina. Šio miesto uostas mūsų šaliai yra vienas svarbiausių visoje šalyje“, – susirūpinęs sakė Jadas.
Košmarą juto ir sostinė
Nors gaisras siautė aplink Atėnus, jo centre esantys žmonės negalėjo atsikratyti nerimo – liepsnų alsavimą buvo galima justi ore.
„Atėnuose pelenai krito iš dangaus. Iš čia, kur aš gyvenu, arčiau jūros danguje buvo matyti raudonas tirštas dūmų kamuolys, jis labai baisiai praplaukė ir pro visus Atėnus, – pasakojo D.Dimšaitė-Juršėnienė. – Mieste dangus apniukęs, krinta pelenai, justi labai nemalonus kvapas.“
Moteris teigė, jog atėniečius žinia apie gaisrą išgąsdino, tačiau planų labai nesujaukė, nes židinys gana toli: „Mano planų gaisrai nepakeitė, bet į tą pusę tikrai nevažiuosiu.“
Maždaug 15 minučių pėsčiomis nuo Atėnų centro gyvenantis Jadas irgi pasakojo, kad antradienį sostinėje buvo gana ramu.
Anot jo, miestiečiai gyveno įprastą gyvenimą ir bent pirmadienį didesnių pavojaus ženklų, kad viskas galėtų pakrypti bloga linkme, jis nematė.
„Lietuvos rytui“ Jadas sakė, kad mieste viešasis transportas veikė puikiai, tvarkaraščiai ar transporto kryptys nebuvo keičiamos.
„Ugnis į miestą nesiveržia, tad, manau, pavojaus mums nėra. Plotas, kuriame kilęs gaisras, nėra arti miesto centro“, – aiškino graikas.
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo Lesbo saloje gyvenanti Augustė, apie Graikijoje siaučiančius gaisrus kalba visa šalis – ir toli, ir arti nelaimės vietos.
Nors sala, kurioje ji gyvena, gana toli nuo Atėnų, mergina teigė, kad net ir joje gaisrai – viena aktualiausių temų.
„Visi apie tai tik ir kalba, – sakė lietuvė. – Tiesa, patys graikai nėra linkę tikėti, kad gaisras kilo atsitiktinai. Vietiniai garsiai sako, kad tai padegimas, nes gaisras kilo net šešiose vietose.“
Kas tragedijos kaltininkai?
Už galvos griebiasi ir šalies valdžia. Graikijos premjeras Alexis Tsipras antradienį paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. O Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopoulos atidėjo planuotą vizitą į Lietuvą.
„Kraupi situacija – iš tiesų tai nacionalinė Graikijos tragedija.
Žmonės įvykius stebi per televiziją, prisimena ir tai, kas buvo anksčiau, – tvirtino lietuvių bendruomenės Graikijoje pirmininkė. – Viena baisiausių tragedijų buvo 2007 metais, kai rugpjūčio mėnesį įsiplieskę miškų gaisrai liepsnojo beveik savaitę.
Tuo metu buvo tokia pat situacija ir graikai irgi skelbė, kad tai – nacionalinė tragedija, nes gaisrus buvo labai sunku užgesinti.
Pelenai tada krito iki mūsų, labai smirdėjo ir gaisras buvo daug arčiau Atėnų, nei yra dabar.“
Pasak D.Dimšaitės-Juršėnienės, graikai dėl gaisrų bando kaltinti valstybės įstaigas ir vyriausybę.
„Kiekvienais metais kur nors įsiplieskia koks nors nedidelis gaisras, įvyksta didesnė ar mažesnė tragedija, todėl žmonės iš karto puola kaltinti valdžią, ieško visokių kabliukų, nori surasti, kas atsakytų už kasmet įvykstančias nelaimes“, – aiškino lietuvė.
„Laukiniai gaisrai, siaučiantys šalyje, – didžiausia tragedija šiuolaikinėje Graikijos istorijoje, – tikino atėnietis Jadas. – Girdėjau, kad dabar vyksta tyrimas, ar jie galėjo būti sukelti specialiai padegant žemės plotus.
Žinoma, aukšta temperatūra ir didelis vėjas taip pat galėjo padaryti savo darbą. Tai gana įprasta vasarą.“
Vyriškis teigė, kad nors baisios tragedijos pasekmės šaliai bus didžiulės, jis tikisi, jog Graikija susidoros ir įveiks visas iškilusias problemas, o dabar Atėnuose belieka laukti šiandien prognozuojamo lietaus.
Stichijos siaubia ir kitus kraštus
Pastarosiomis dienomis miškų gaisrai siaučia ir Europos šiaurėje. Lietuva padėti kovoti su miškų gaisrais į Latviją ir Švediją (nuotr.) nusiuntė po vieną sraigtasparnį su gesinimo įranga.
Latvijoje ugniagesių kova su liepsnomis tęsiasi – liepsnos jau apėmė 1000 ha šalies miškų, dega ir durpynai. Kadangi buvo aptikti 7 atskiri gaisro židiniai, įtariama, kad liepsnos buvo sukeltos tyčia. Latvijos orlaiviai ir vienas Lietuvos atsiųstas sraigtasparnis nuo antradienio ryto labai prisidėjo malšinant gaisro židinius vietose, kurios yra sunkiau pasiekiamos. Latviams taip pat talkins Baltarusijos ugniagesių pajėgos.
Ant pirštų galiukų vaikšto ir švedai: baiminamasi, kad dėl sausų ir karštų orų šalyje šiomis dienomis įsiplieks dar daugiau naujų gaisrų. Situacija šioje Šiaurės šalyje ir taip sudėtinga – čia jau įsiplieskę apie 28 didelius miškų gaisrus. Švedija šiuo metu išgyvena beprecedentę sausrą ir susiduria su neįprastai aukšta oro temperatūra. Šalis, kurioje vasarą įprastai būna kur kas žemesnė oro temperatūra, neturi pakankamai įrangos, kad galėtų susidoroti su gaisrais.
Kitoje pasaulio pusėse, Japonijoje, žmones alina rekordinė kaitra, daug kur termometro stulpeliai pakilę daugiau nei 40 laipsnių. Karščio banga per vieną savaitę pareikalavo mažiausiai 65 gyvybių, o dar 22 647 žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Tarp aukų yra šešerių metų moksleivis, kuris grįždamas iš ekskursijos neteko sąmonės ir mirė. Nuo sekmadienio besitęsianti kaitra pripažinta stichine nelaime.
