Tiriamosios žurnalistikos portalo „Novaja Gazeta“ žurnalistai detaliai papasakojo apie A.Gagijevo įkurtą nusikalstamą grupuotę ir jos įvykdytus nusikaltimus bei atskleidžia pareigūnų ir valdžios atstovų dalyvavimą joje.
A.Gagijevas dalyvavo išlaisvinant įkaitus Beslano mokykloje 2014 m., vėliau kovojo Pietų Osetijos pusėje kare su Gruzija.
Teisėsaugos teigimu 2004 m. jis įkūrė nusikalstamą grupuotę, kurios nariai vadino save „šeima“, o vienas kitą – „broliais“.
Jie manė, kad daro gerą darbą, nes žudė tuos, kurie esą trukdė gyventi paprastiems žmonėms. Tačiau jų aukomis tapdavo ir niekuo dėti žmonės. „Šeimos“ nariais ilgainiui tapo ir pareigūnai, specialiųjų tarnybų darbuotojai, politikai, valdininkai ir jų artimieji.
Grupuotės veikla, be kita ko, buvo finansuojama iš Rusijos valstybinės „Finansų lizingo kompanijos“.
Tiesa, 2010 m. grupuotės viduje kilo nesutarimų ir „broliai“ ėmė žudyti vienas kitą. Vieni buvo sulaikyti teisėsaugos, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kiti, kaip ir pats A.Gagijevas, surasti užsienio valstybėse ir vėliau perduoti Rusijai arba vis dar laukia ekstradicijos.
A.Gagijevas buvo sulaikytas Vienoje 2015 m. sausį. Kurį laiką jis praleido areštinėje, tačiau vėliau paleistas už užstatą. Trejus metus jo advokatai bandė įrodyti Austrijos teismui, kad Rusijoje A.Gagijevas praietyje buvo kankintas, todėl išduoti jį Maskvai iš esmės reikštų jo mirtį.
Taip pat buvo bandoma įrodyti, kad byla prieš A.Gagijevą yra politiškai motyvuoti, kad jį persekioja korumpuoti valdininkai ir jėgos struktūrų pareigūnai, kuriems jis anksčiau mokėdavo kyšius.
Tačiau tai neįtikino Austrijos teisėsaugos ir šių metų liepos pabaigoje A.Gagijevas buvo išduotas Rusijai.
Tyrėjai mano, kad A.Gagijevo sukurtoje „Šeimoje“ buvo daugiau nei 50 narių, kurie nužudė 60 žmonių Maskvoje, Maskvos srityje ir Šiaurės Osetijoje. Šiuo metu 23 grupuotės nariai sėdi kalėjime. Dviem iš jų paskirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Rusijos spauda A.Gagijevą pakrikštijo „žudiku nr.1“. Tarp didžiausią rezonansą sukėlusių jo nusikaltimų – Vladikaukazo mero Vitalijaus Karajevo nužudymas 2008 m., Šiaurės Osetijos premjero pavaduotojo Kazbeko Pagijevo nužudymas tais pačiais metais, taip pat Rusijos tyrimų komiteto tyrėjo Aleksandro Leonovo nužudymas 2012 m.
Pabėgo iš Gruzijos
„Mano šeima gyveno Gruzijoje, tačiau tuo metu į valdžią atėjo nacionalistai. Aš esu osetinas. Gruzijoje mūsų buvo mažuma, mus persekiojo. Tuomet dar buvau studentu ir norėjau pasiimti savo šeimą“, – Austrijos teisme pasakojo A.Gagijevas.
Tuo metu jis studijavo Maskvos inžineriniame statybų institute.
„Nuvažiavau ten, surinkau apie 40 žmonių. Su manimi buvo visi mano artimieji. Tėvo brolis buvo nužudytas, vos dviejų mėnesių mano sesers kūdikis mirė pakeliui į Rusiją, iki kurios pėsčiomis ėjome dvi savaites. Galiausiai pasiekėme Šiaurės Osetiją, kuri yra Rusijos federacijos teritorija“, – pasakojo A.Gagijevas.
Nuo to laiko A.Gagijevo likimas stipriai susijęs su Šiaurės Osetija. Ypač 2004 m. įvykiai Beslano mokykloje. Išpuolio metu tada žuvo 333 žmonės, iš kurių 186 vaikai.
Nors A.Gagijevas nebuvo pareigūnas, jis padėjo šturmuoti pastatą ir gelbėti iš ten įkaitus. Kaip pats pripažino, tuo metu buvo chaosas ir operacijoje dalyvavo ne tik pareigūnai.
Po Beslano tragedijos A.Gagijevas tapo žinomas Šiaurės Osetijoje. Iš dalies dėl to, kad ėmė kelti nepatogius klausimus valdžiai dėl pradangintos materialinės pagalbos nukentėjusioms šeimoms. Tuomet, kaip pats teigė, prasidėjo jo konfliktas su federaline valdžia.
Praėjus maždaug mėnesiui po Beslano įvykių A.Gagijevas buvo sulaikytas.
„Tuo metu pasklido informacija, kad žmonės iš viso pasaulio suaukojo nuo tragedijos nukentėjusioms šeimoms 600 milijonus eurų. Man kilo klausimas, kur dingo pinigai, jei šeimos vis dar neturėjo už ką palaidoti savo žuvusių artimųjų. Respublikos piliečiai susirinko ir nuėjome pas prezidentą reikalauti jo ir specialiųjų tarnybų vado atsistatydinimo“, – pasakojo A.Gagijevas.
Netrukus jį sulaikė pakeliui į tėvų namus Beslane.
„Tai buvo FST, konkrečiau tarnyba, atsakinga už konstitucinės tvarkos palaikymą“, – dėstė vyras.
Jis buvo nuvežtas į vietos FST būstinę ir, kaip tikino, kankintas.
„Pasakysiu trumpai, kas man atsitiko. Tam, kad atgaučiau sąmonę, ant manęs šlapinosi. Buvau visas kruvinas“, – prisiminė A.Gagijevas.
Po 5 dienų jį leisgyvį paleido. Vėliau vyras nuskrido į Izraelį, kur jam buvo atliktos operacijos ir suteikta psichologinė pagalba. A.Gagijevo parodymus dėl kankinimų ir tardymo vėliau tyrė ekspertai ir juos patvirtino.
„Šeimos“ sukūrimas
Teisėsauga nustatė, kad nusikalstamą grupuotę A.Gagijevas kartu su savo draugu Sergejumi Beglarianu įkūrė 2004 m. Daugelis grupuotės narių duodami parodymus prisipažino dėl grupuotės vykdytų „darbelių“. Tačiau vėliau tikino, jog teisėsauga išgavo jų prisipažinimą tardydama ir kankindama, todėl savo ankstesnius pareiškimus neigė.
„Šeimoje“ nariai vienas kitą vadino „broliais“, o A.Gagijevą – „didžiuoju“ arba „vyresniuoju broliu“. „Šeimos“ viduje buvo suformuotos atskiros grupuotės, kurių kiekviena turėjo savo vadą.
„Niekas neduodavo jokių įžadų, neprisiekė amžinai išlikti lojaliu. Vienu metu A.Gagijevas ir S.Beglarianas paskelbė visus „broliais“. Vėliau visi, kurie ateidavo į „šeimą“ ir paspausdavo jiems rankas, tapdavo vienu iš „brolių“. – pasakojo „šeimai“ kažkada priklausęs Goneri Džiojevas.
„Broliams“ buvo duodami pinigai naujiems drabužiams, automobiliams, butų nuomai, mokslams, gydymo paslaugoms. Jie turėjo gausybę ginklų, kokius tuomet turėti galėjo tik specialiosios tarnybos. G.Džiojevas teigė, kad ginklai buvo perkami Pietų Osetijoje.
Sulaikytieji grupuotės nariai pasakojo, kad už išėjimą iš „šeimos“ arba veikimą prieš jos interesus buvo baudžiama mirtimi.
Didžioji dalis „šeimos“ narių buvo osetinai ir prie grupuotės prisijungdavo laisva valia. Jie tikėjo, kad veikė tėvynės labui.
Parodymų metu „broliai“ pasakojo, kad A.Gagijevui rūpėjo Šiaurės Osetijos ateitis, jis esą stengėsi joje įvesti tvarką, išvalyti ją nuo blogų žmonių. „Broliai“ sakė suvokę, jog kartais jiems teks žudyti, tačiau laikė tai teisingumu.
Iš tiesų dažnai „šeimos“ aukomis tapdavo žmonės, kurie patys žudė, grobė žmones. Tačiau tarp aukų pasitaikydavo ir atsitiktiniai asmenys, arba žmonės, su kuriais turėta konfliktų dėl pinigų.
Prisijungė pareigūnai
2004 m. prie „šeimos“ prisijungė ir Jevgenijus Jakšinas, kuris tuo metu dirbo viename iš Maskvos kovos su organizuotu nusikalstamumu biure.
A.Gagijevą jam pristatė kaip verslininką Valerijų Nikolajevičių. „Vyresnysis brolis“ turėjo kelis pasus su skirtingomis pavardėmis.
A.Gagijevas pasiūlė jam už papildomą uždarbį būti vienu jo apsaugos darbuotojų. Tačiau iš esmės J.Jakšininas dirbo vairuotoju, nes jo turimi pareigūno dokumentai užtikrino, kad jos nesustabdys ir netikrins kiti teisėsaugos pareigūnai.
Pats J.Jakšininas vėliau prisipažino davęs tylų sutikimą prisijungti prie „šeimos“, kai sudalyvavo pirmame pagrobime ir nužudyme. Tą kartą grupuotės auka tapo banko „Nacionalinis kapitalas“ savininkas. Dmitrijus Plytnikas.
Pasak „brolių“, jo nužudymas neturėjo nieko bendro su kova už Šiaurės Osetijos „išvalymą“. Bankininkas nužudytas A.Gagijevo draugo prašymu.
Apsirengę teisėsaugos pareigūnais „broliai“ pagrobė D.Plytniką prie jo namų ir nuvežė į vieną iš savo bazių Maskvoje.
J.Jakšininas teigė nematęs, kaip verslininkas buvo nužudytas, tačiau kai pats atvyko į bazę, išvydo lavoną.
J.Jakšininui buvo liepta sėsti į automobilį ir išvežti kūną, kuris vėliau buvo nuskandintas Volgoje.
Iš viso J.Jakšininas sakė dalyvavęs maždaug 25 nužudymuose. Maža to, 2005 m. į šeimą jis atvedė dar du pareigūnus iš specialiųjų pajėgų. Netrukus jie visi dalyvavo masinėje žmogžudystėje.
A.Gagijevas 2006 m. jiems nurodė pašalinti keturis asmenis, kurie neva puldinėja kažkokį žmogų, grasina jo šeimai.
Daug nesiaiškindami pareigūnai ir „šeimos nariai“ pagrobė keturis asmenis ir juos nušovė. Tarp budelių buvo ir maksimas Nikolajevas, kuris tuo pat metu dirbo Maskvos operatyviniame paieškų biure prie Vidaus reikalų ministerijos.
