Kova dėl valdžios Venesueloje kaista ir toliau, o abi pusės bando įgauti arba išlaikyti kariuomenės paramą.
Opozicijos lyderio ir save šalies prezidentu paskelbusio Juano Guaido šalininkai kariams sekmadienį dalijo lankstinukus, kuriuose rašoma, jog prezidentą nuversti padėsiantiems kariuomenės atstovams bus užtikrinta amnestija.
Savo ruožtu diktatoriška ranka šalį valdantis N.Maduro savaitgalį stebėjo kariuomenės pratybas, kurių metu buvo tikrinamos sunkiosios artilerijos ir amfibinių tankų galimybės.
Televizija transliavo 56 metų N.Maduro kreipimąsi į kariuomenės atstovus.
Susirinkusių karių jis klausė, ar jie yra susimokę su „imperialistinėmis Jungtinėmis Valstijomis“, kurias apkaltino atvirai Venesueloje vykdant perversmą.
„Ne, vade“, – kariai sušuko vienu balsu, o N.Maduro atsakė, jog „esame pasirengę apginti savo šalį bet kokia kaina“.
Kariuomenės parama – esminis veiksnys šioje vos besilaikančioje šalyje.
Visas pasaulis įdėmiai seka įvykius Venesueloje, kurie netikėta linkme gali pasisukti bet kurią minutę.
Ultimatumas valdžiai
Praėjusią savaitę Venesueloje prasidėjęs naujas politinės krizės etapas jau nusinešė daugiau nei 20 žmonių gyvybę, o tūkstančiai venesueliečių gatvėse reikalavo N.Maduro pasitraukimo.
Riaušės tarp protestuotojų ir vyriausybės pajėgų prasidėjo, kai opozicijos kontroliuojamo Venesuelos parlamento lyderis J.Guaido prieš susirinkusią minią paskelbė, kad jis yra dabartinis šalies prezidentas, kuris užbaigs N.Maduro diktatūrą ir surengs demokratinius rinkimus.
35-erių J.Guaido žmones į naujas demonstracijas rinktis kviečia ir šią savaitę. Jį, kaip teisėtą šalies prezidentą, pripažįsta didelė dalis Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų valstybių.
N.Maduro atsakydamas į tai nutraukė diplomatinius santykius su JAV ir liepė jų diplomatams pasišalinti iš šalies per 72 valandas, tačiau jau savaitgalį nukėlė šį terminą mėnesiui.
JAV atsisakė vykdyti ultimatumą, o N.Maduro taip reiškė norą išlaikyti dialogą. Tačiau Vakarų valstybės lengvam pokalbiui nėra nusiteikusios.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje esančios Europos valstybės šeštadienį paskelbė, kad pripažins J.Guaido šalies prezidentu, nebent per 8 dienas Venesueloje bus surengti demokratiniai prezidento rinkimai.
„Iš kur jūs gavote galią suverenios šalies žmonėms skelbti ultimatumus? Tai yra vaikiška“, – į reikalavimą reagavo Venesuelos diplomatijos vadovas Jorge Arreazas.
Kviečia į naujus protestus
Vienas J.Guaido organizuojamų protestų visoje šalyje bus rengiamas būtent ateinantį šeštadienį, kai baigiasi ES ultimatumo nustatytas terminas.
„Nusivylimas pavirto viltimi. Žmonės vėl drąsiai svajoja.
Mes pabudome iš košmaro ir svajojame ne apie tai, kokie esame, bet kokie galime tapti“, – kalbėjo J.Guaido.
Opozicijos lyderis iki praėjusios savaitės buvo mažai kam žinomas, tačiau dabar tapo daugumos šalies gyventojų išsigelbėjimo viltimi.
Šalies prezidentu J.Guaido pasiskelbė teigdamas, kad N.Maduro uzurpavo šalies valdžią per praėjusius rinkimus, kuriuose opozicijos dalyvavimas buvo stipriai varžomas.
J.Guaido tvirtina, kad šalies konstitucija šiuo atveju jam leidžia laikinai perimti valdžią į savo rankas.
„Sulaukiu skambučių iš vaikystės draugų, kurie yra palikę šalį, bet dabar turi vilties sugrįžti atgal ir panaudoti svetur sukauptą informaciją atstatant sugriautą šalį“, – kalbėjo J.Guaido.
Saugo rusų samdiniai?
Venesuelos istorijoje tokia politinė krizė neturi precedento.
N.Maduro pirmą kartą šalies prezidentu tapo 2013 metais po Hugo Chavezo mirties, o perrinktas buvo praėjusių metų gegužę.
Nors Vakarų valstybės prezidentą kritikuoja, jis turi sąjungininkų užsienyje. N.Maduro vyriausybę aktyviai remia daugybę pinigų šalyje investavę rusai ir kinai.
Pastarosiomis dienomis pasklido kalbos, kad apsaugoti nuo perversmo N.Maduro atvyko rusų samdinių armijos „Wagner“ atstovai. Jie slaptas misijas vykdo Sirijoje, Ukrainoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Manoma, kad dalis samdinių čia atvyko dar prieš N.Maduro perrinkimą. Dabar jų čia gali būti iki 400.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigė, kad Rusija siuntė savo samdinius ginti Venesuelos prezidento.
Tiesa, kariai į Venesuelą ir neatkeliavo iš Rusijos: jie į politinės krizės krečiamą valstybę atvyko iš trečiųjų šalių, kuriose prieš tai vykdė misijas, o Kremlius ir anksčiau neigė „Wagner“ dislokavimo vietas.
Amerikiečių marionetė
Kritikos strėlių neišvengia ir jaunasis lyderis.
Ne vienam ekspertui keistai atrodo JAV ir Brazilijos lyderių savęs, kaip demokratijos sargų, pozicionavimas.
Venesuelos istorikas Miguelis Tinkeris Salasas teigia, kad jokia šalis negali kištis į Venesuelos vidaus reikalus.
Pats J.Guaido neigia esantis JAV vykdomo perversmo marionetė, jis tikisi sutvarkyti griūvančią šalies ekonomiką ir padėti paprastiems žmonėms.
Kol kas nė vienas prezidentas atsitraukti neketina, o taikaus problemos sprendimo nematyti.
Įtampa bet kurią dieną gali išvirsti per kraštus, ir laiko klausimas, kada šalyje prasidės dar vienas milžiniškos humanitarinės krizės etapas.
Išeities iš krizės šalyje nematyti
Ieva Giedraitytė
Vilniaus universiteto TSPMI politologė
„J.Guaido pergalės atveju neabejotinai taptų JAV marionete. Kažin ar jam pavyktų šalį išvesti iš krizės. Šalies lyderis turėtų turėti tris kartus daugiau charizmos nei H.Chavezas. Tik taip būtų įmanoma įtikinti susiskaldžiusius žmones dirbti kartu.
Reikia stipraus susitelkimo ekonominėms problemoms spręsti. Jų nesukėlė N.Maduro, tai yra ilgalaikio blogo ekonominio valdymo rezultatas. Prie to prisidėjo ir naftos kainų nuosmukis. H.Chavezas „pakabino“ šalį ant naftos, o per ilgus dešimtmečius nebuvo padaryta nieko, kad būtų atsisakyta šios priklausomybės.
90 proc. Venesuelos ekonomikos priklauso nuo naftos, tad smunkant kainai išryškėja visos šalies problemos.
Šaliai reikia stiprios vyriausybės su stipriu mandatu, tačiau sunku tikėtis, kad net ir gražiai pasikeitus vyriausybei politikai sutelks jėgas ir išspręs problemas šalyje padėję į šalį partinius įsitikinimus. Susipriešinimas yra milžiniškas, ir nė vieni nenori nusileisti. Veikiausiai ateityje konfrontacija šalyje tik stiprės.“
