Kiekvieną dieną 17 valandą iš garsiakalbio Tokijo Minato rajone pasigirsta vaikiška dainelė. Tokių garsiakalbių 37 mln. gyventojų turinčiame megapolyje – šimtai.
Vakare pasigirstanti švelni melodija ne tik reiškia darbo dienos pabaigą – tai kasdienis perspėjimo sistemos testas.
Ši sistema sukurta tam, kad Tokijo gyventojai būtų apsaugoti, kai miestui smogs baisiausias žemės drebėjimas žmonijos istorijoje.
Paskutinis kruviniausias stichijos siautėjimas Tokijuje buvo 1923 metais – 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas tąsyk pražudė apie 105 tūkst. žmonių.
Žala būtų milžiniška
Mokslininkai skaičiuoja, kad 7,3 balo stiprumo smūgis Tokijo įlankoje galėtų pražudyti 9,7 tūkst. žmonių ir sužeisti dar apie 150 tūkst.
300 tūkst. pastatų gali būti sunaikinti arba žemės drebėjimo, arba jo sukeltų gaisrų.
Tai būtų kruviniausias įvykis nuo JAV vykdyto Tokijo bombardavimo 1945-aisiais, kai žuvo 100 tūkst. žmonių ir sudegė 267 tūkst. pastatų.
O natūrali baisiausia nelaimė čia įvyko 1923 metais, kai smogė Didysis Kanto žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo 100 kilometrų nuo centrinės Tokijo dalies. Rugsėjo 1-ąją stichija Tokijo gyventojus užklupo per pietus. Tūkstančiai pastatų griuvo, įsiplieskė gaisrai, nes tuo metu žmonės gamino valgį ant dujinių viryklių.
Visada pasiruošę panikai
Nuo 1923 metų Tokijas ir visa Japonija nuėjo tolimą kelią – tai viena moderniausių mūsų planetos visuomenių. Nėra miesto, kuris atsakingiau ruoštųsi žemės drebėjimo grėsmei.
Modernūs dangoraižiai pritaikyti siūbavimui tarytum švytuoklės, net parkų tualetuose įrengtos slėptuvės, o šio miesto ugniagesių brigada didesnė nei bet kurio kito pasaulio megapolio.
Tokijo ugniagesiai treniruoti gesinti sparčiai plintančius ugnies kamuolius po žemės drebėjimų, infrastrūktūra pritaikyta jų transportui judėti.
Bet kiekvienas drebėjimas kelia naujų nepažintų iššūkių ir jo eigos nesurežisuosi. Ypač žmogiškojo veiksnio: nekontroliuojama panika kelia didžiausią grėsmę.
Technologijos tobulinamos, bet visuomenę paruošti daug sudėtingiau. Ypač turistus, kurių į Tokiją kasmet atvyksta milijonai, o dar daugiau bus 2020 metais, kai mieste vyks olimpinės žaidynės.
„Japonija pasaulyje garsėja atsparia infrastruktūra ir seisminėmis technologijomis. Moderniuose dangoraižiuose įrengta neįtikėtino modernumo sistema. Vis dėlto didžiausią susirūpinimą kelia visuomenės ir kiekvieno žmogaus pasiruošimas ypatingai situacijai“, – aiškino pasirengimo nepaprastosioms situacijoms ekspertas Robinas Takashi Lewisas.
Turėtų pasirūpinti patys
Kilus žemės drebėjimui, kuriam laikui nutrūktų vandens, elektros ir dujų tiekimas.
Tokijo valdžia teigia, kad miestas būtų pajėgus elektros tiekimą atgaivinti per savaitę, vandens – per mėnesį, o dujų – per du.
Tačiau tokiu atveju milžiniškam megapoliui kiltų labai didelių problemų, tad gyventojai raginami patys pasirūpinti atsarginiu planu: visuomet turėti konservuoto maisto, vandens atsargų, žibintuvėlių, baterijų, radiją ir būtiniausių medikamentų.
Kiekvienam gyventojui siūloma savo namuose prie sienų ir grindų pritvirtinti baldus, kėdžių ir fotelių kojas paklijuoti nuo slydimo saugančiomis medžiagomis.
Parduotuvėse galima įsigyti „nepaprastos situacijos tualeto maišelių“. Jie prisitvirtina prie klozeto ir gali būti naudojami, jei vandens tiekimas nutrūkęs.
Žmonėms kartojama, kad prasidėjus žemės drebėjimui jie turėtų užsidėti pagalvę ant galvos ir skubiai slėptųsi po stalu, jei nelaimė užklupo namuose. Kiti mokomi kuo skubiau susirasti saugią slėptuvę. Tai japonams diegiama nuo vaikų darželio.
Darbdaviai įpareigojami pasirūpinti vandens ir maisto atsargomis, kad užtektų trims dienoms, jei darbuotojai įstrigtų pastate. Jų pasirengimas nuolatos tikrinamas.
Jeigu žemės drebėjimo metu būtų metro traukinyje, japonai raginami nepanikuoti – visa sistema įtvirtinta, vairuotojai išmokyti elgtis ir eismas sustotų, jei prasidėtų drebėjimas.
Pripratę prie stichijų
Kasdieniai priminimai apie pavojų ir raginimai jam pasiruošti japonų nestebina, nes šalį dažnai purto įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, skandina cunamiai ir taifūnai.
Pats galingiausias žemės drebėjimas – net 9 balų stiprumo – ir po jo užgriuvęs cunamis šaliai smogė 2011-ųjų kovą. Po šio įvykio Žemės ašis pakrypo 25 cm, o pagrindinė Japonijos sala Honšiu 2,4 metro priartėjo prie JAV.
Žemės drebėjimas ir cunamis pasiglemžė 24 tūkst. žmonių gyvybę. Be to, įvyko Fukušimos branduolinės elektrinės sprogimas, į vandenyną išsiliejo radioaktyvus vanduo.
Tokius gamtos smūgius Tokijui tenka atlaikyti, nes šalis yra įsikūrusi dviejų vandenyno plokščių sandūroje.
Tai žinodami japonai kasmet rugsėjo 1-ąją dalyvauja pratybose. Tokijo valdžia yra išleidusi storą vadovėlį apie tai, kaip elgtis ir ko tikėtis įvykus bet kuriai iš galimų stichinių nelaimių. Bet jo paskutinis sakinys neguodžia: „Tai nėra pamokymai apie tai „kas, jeigu...“ – artimiausioje ateityje visa tai taps realybe.“
Medinių trobų galvosūkis
Tokijas atrodo kaip dangoraižių miestas, tačiau 13 tūkst. hektarų, t.y. 7 proc. prefektūros, užima senoviniai medinukai, kuriuose gaisras plistų lyg degtukų dėžutėje.
Miestas tokių namų griauti nesiūlo – tai paveldas. Siekiama kuo labiau išplėsti asfaltuotas zonas tarp jų, kad būtų sukurtas kuo didesnis barjeras tarp pastatų.
Tokijuje taip pat galima pastebėti plačių kelių, kurie paženklinti didžiulio mėlyno šamo ženklu. Šis mitologinis šamas, vadinamas Namazu, esą sukelia cunamius. Keliai su šios būtybės ženklu pritaikyti sparčiam gelbėjimo tarnybų automobilių eismui.
Tokijuje net 3 tūkst. mokyklų, bendruomenių centrų ir kitų visuomeninių pastatų gali būti paversti saugiomis slėptuvėmis ir prieglobsčiu po tragedijos.
Dar 1,2 tūkst. pastatų pritaikyti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, sunkiau judantiems.
Japonijos sostinės parkai taip pat gali tapti laikinomis stovyklomis namų netekusiems gyventojams. Suoleliai kai kuriuose gali būti greitai paversti viryklėmis, yra iškastos duobės, virš kurių būtų ištiesiamos palapinės ir taip įrengiami tualetai.
Daug investuota ir į modernius projektus. Prie kai kurių upių, kurios galėtų išsilieti iš krantų ir sukelti potvynį, sukurta galimybė pakelti apsauginius barjerus. Panašius dabar statosi kasmet užliejama Venecija.
O vienas įspūdingiausių projektų yra „G-Cans“ – 17 metų statyta sistema, leidžianti surinkti potvynio vandenį iš gatvių. Tai požeminių tunelių tinklas, kuriais vanduo gali nutekėti į milžinišką požeminį rezervuarą.
Laukia olimpinis iššūkis
Japonai suvokia, kad vis gausesniais būriais atvykstantys turistai ir būsimų olimpinių žaidynių stebėtojai bei dalyviai nebus taip gerai pasiruošę galimoms nelaimėms kaip vietiniai. Todėl iš anksto rengiami labai kruopštūs planai.
„Kiekvienai vietai, kurioje vyks renginys, mes ruošiame ypač detalius evakuacijos planus ir nurodymus, kaip elgtis, įvairiomis kalbomis“, – aiškino olimpinių žaidynių organizatorių atstovas Masa Takaya.
Kuriamos specialios mobiliosios programėlės įvairiomis kalbomis, ruošiama daryti mokymus žaidynių savanoriams ir visiems, kurie norės.
Vis dėlto mėginimas suplanuoti chaosą yra oksimoronas – tvarkingos netvarkos nebūna.
O patys japonai, pasimokę iš praėjusių stichijų, dažnai sako, kad greičiau nei miestų tarnybos į pagalbą jie atskuba vienas kitam – mat veikti reikia nedelsiant, o ne pagal scenarijų.
Parengta pagal „The Guardian“.
